2012 m. sausio 18 d., trečiadienis
Prisimenat apie Latvijos TVF paskolą - jie ėmė, o mes - ne?
Štai ką Krugmanas (pasaulinio lygio ekonomistas) apie tai pasakė: http://verslas.delfi.lt/business/pkrugmanas-latvija-vienintele-europoje-susigrazino-rinku-pasitikejima.d?id=54326281
Didysis Trečiadienis... tik ne prieš Velykas
Ar stipriai įsičiupot į kėdės porankius? Jei dabar einat - ar laikotės už kokio tvirto turėklo? Ar dėl viso pikto pasitraukėte atokiau nuo aukštų pastatų, kad krentančios plytos nenutėkštų?
Ne? Keista. Juk šiandien - didysis bankininkų trečiadienis. Graikija arba susitars grąžinti (bent) 50% skolos, arba ne. Jeigu sutars, tai kokiomis sąlygomis:
Dar pastaba apie Vengriją: vakar per TV girdėjau, kad ES davė mėnesį pakoreguoti naująją konstituciją. Kažkodėl ypatingai išskirtas buvo būtent Centrinio banko nepriklausomumo klausimas... Čia vis dar išlieka intriga - kas ES svarbiau: Centrinis bankas ar demokratijos ir liberalizmo užkardymas?
Kaip bebūtų, "negali taip būti, kad kažkaip nebūtų" kartą pasakė kareivis Šveikas. Po šios dienos tikiuosi šiokių tokių naujienų ir ką aptarinėt. :)
Ne? Keista. Juk šiandien - didysis bankininkų trečiadienis. Graikija arba susitars grąžinti (bent) 50% skolos, arba ne. Jeigu sutars, tai kokiomis sąlygomis:
- Kiek metų atidės grąžinimą tų likusių 50 proc.?
- Kokias palūkanas už tą likutį mokės ir ar mokės?
- Bet - svarbiausia - AR IŠVIS GRĄŽINS?
Dar pastaba apie Vengriją: vakar per TV girdėjau, kad ES davė mėnesį pakoreguoti naująją konstituciją. Kažkodėl ypatingai išskirtas buvo būtent Centrinio banko nepriklausomumo klausimas... Čia vis dar išlieka intriga - kas ES svarbiau: Centrinis bankas ar demokratijos ir liberalizmo užkardymas?
Kaip bebūtų, "negali taip būti, kad kažkaip nebūtų" kartą pasakė kareivis Šveikas. Po šios dienos tikiuosi šiokių tokių naujienų ir ką aptarinėt. :)
2012 m. sausio 17 d., antradienis
Kas nutiko Vengrijoje? Įdomu? Ir man....
Vengrijoje prieš 2 savaites kažkas nutiko...
Nutiko kažkas labai reikšmingo. Tiek reikšmingo, kad ohohohohooooo!
Tiek reikšmingo, kad jokios informacijos apie Vengriją jūs nerasite anglų ir kitomis laisvai konvertuojamomis kalbomis...Net ir rusai nesupranta, kas ten nutiko, todėl ir pas juos aš kol kas nieko neradau - gal dar bus.
Bet reikia bent jau aptarti faktus, kuriuos mes žinome iš įdomiosios liberališkosios spaudos ir kelis iš stipriai antisemitinės, šiek tiek homofobinės "Respublikos":
A. Vengrijos Respublika dabar vadinasi Vengrija. Tiesiog "Vengrija", kaip tiesiog "Lietuva".
B. Vengrijos naujoji Konstitucija (bet įdomumo dėlei, oficialiai ji taip nevadinama - čia jūs pamatysite, kaip ji vadinama: fundamentaliuoju įstatymu) teigia, kad šeima yra Vyro ir Moters sąjunga (O taip vat, ir čia Patackas "Respublikai" iškart davė išsamų interviu su sau būdingomis neapykantos gėjams priegaidėmis, katalikiškai stiprų tokį).
C. Parlamentas - lieka vadovauti šaliai, demokratija - išlieka esmine konstitucine valdymo forma, bet - kiek suprantu, kiek koreguojamas centrinio aparato valdymas. Įskaitant ir Centrinio banko. Ohoho, čia jau ne tik Patackui, bet ir man darosi įdomu! Ir net labai labai, makroekonomiškai.
D. Pridėkim, kad kelis paskutinius mėnesius ir ES (Jose Barroso) ir TVF ir JAV ir beveik visos vakarų šalys ir beveik visa žiniasklaida nuolat grasino Vengrijai, kad ji nepriimtų naujosios konstitucijos arba bent jau koreguotų tuos punktus, kur kalbama apie centrinį banką...
E. Pridėkim dar faktą, kad Vengrija jau seniai prašo TVF paramos, nes yra faktiškai bankrutavusi, o reitingų agentūros (S&P, Moody's, Fitch, jo jo, to pačios) suteikė Vengrijai "šlamšto" reitingą.
Štai, ką man pavyko rasti apie patį Centrinio banko įstatymą anglų kalba (vengriškai, aš - nelaimei, nemoku, o norėčiau, ir net labai labai):
http://www.centralbanking.com/central-banking/news/2135033/hungary-passes-controversial-central-bank
Kas įdomu ir akivaizdu?
A. Kaip teigia p. Maldeikienė (ir aš ją šiuo klausimu - nors tikrai toli gražu ne visais :) - tikrai palaikau) pasaulis supranta, kad individualizmas yra toks pats "izmas", kaip fundamentalizmas, rasizmas, seksizmas, fanatizmas, marksizmas ir visi kiti "-izmai". ji vysto labai įdomią ir labai sektiną mintį šiame straipsnyje apie tai, kaip pasaulis svyruoja nuo individualaus rizikos valdymo (ir praturtėjimo) ir kolektyvinio rizikos valdymo. Labai rekomenduoju pasigilint čia.
B. Vengrija yra, ko gero, pirmoji šalis (na, mano supratimu, pirmoji buvo Libija, kuri priėmė šariato įstatymą po kruvino pilietinio karo su NATO bombonešiais virš galvos. Šariato sistema draudžia palūkanas - bankams ir bet kam kitam, dėl to verslo modeliai musulmonų pasaulyje ir ypač bankų verslo - labai skiriasi nuo "mūsiškio", t.y. Anglo-Saksiško), kuri atviru tekstu sako, kad individualistinė rizika - patyrė fiasko. Ir sukūrė naują įstatymą - konstituciją, kurią, dėl jos netikėto inovatyvumo, dar ir pavadino "fundamentaliuoju įstatymu", t.y. suteikė naujam reiškiniui naują vardą, kas marketingo prasme - labai išmintinga.
C. Vengrija skolinga užsieniui apie 80% savo BVP, jos BVP neauga, krizė ten siautėja, nes labai daug namų ūkių labai prasiskolinę už suburbuliavusius būstus, kuriuos pirko piko metu. Taigi, nieko ten joje gero. Ir ką gi daro Vengrija (visai kitaip, negu Lietuva)? Priima konstituciją, kurios esmė, iš principo - kolektyvinis rizikos valdymas ima viršų virš individualaus (t.y. virš libertarinio kairiojo liberalizmo). T.y. siunčia visus visus...
Ko aš nesuprantu? Kodėl reikia slėpti naujojo įstatymo - Centrinio Venrgijos banko įskaitytinai - tekstus anglų kalba? Kodėl taip sunku Europai ir visiems Vakarams priimti, kad Vengrija demokratiniu keliu priėmė antiliberalistinę konstituciją? Kodėl toks spaudimas daromas per TVF ("neduosim paskolos, o be jos jums - bankrotas, kaip Graikijai" - turbūt girdėjot ir ne kartą jau per mainstream media), o Vengrai ramiausiai sau didele balsų persvara (atseit, tik 4 balsai iš 300 prieš) balsuoja vistiek taip, kaip jie nori?
Bet svarbiausia, kodėl mes negirdime mūsų žiniasklaidoje realių žinių iš Vengrijos, negirdime jų pasisakymų, jų teiginių, jų motyvacijos dėl to, ką ir kodėl jie savoje šalyje nusprendė demokratiniu keliu?
Reziume toks - prie Vengrijos mes dar tikrai grįšime. Ir esu tikras - ne kartą ir ne du. Todėl, kad:
A. Kaip Maldeikienė aiškiai sako, kai pelnas geras - tai individualizmas, kai nuostoliai - beprotiški ir griūva ekonomika, ateikit, avelės-kvailelės, dabar "socializuosime" nuostolius, ir juos užmesim ant garsiųjų "99%" pečių. Taip toliau tęstis negalėjo. Tokia absurdiška "liberalizacija" ir (mano patirtis rodo - nepagrįsta apmąstymu, agresyvi ir nelogiška, kaip ir visos ideologijos) "liberalizmas" negalėjo nesukelti REAKCIJOS. Jeigu labai spaudi, sukuri labai didelę įtampą visuomenėje, ji, kaip spyruoklė, atšoka. Taip jau kartą buvo, 1933 m., kai Hitleris demokratinių rinkimų keliu atėjo į valdžią ir visa Vokietija demokratiškai sutiko sukti nacizmo kursu. Panašiai yra ir šiuo atveju: Vengrija šiaip, kaip rodo istorija, į nacionalizmą linkusi tauta (kaip ir mes, neslėpkim, iš Patacko tulžimi atsiduodančio interviu - jaučiasi), spaudimo neatlaiko ir persimeta į priešingą spektro pusę - ekstremalų, radikalų antiliberalizmą...Visokį. Viena iš tokio "anti" apraiškų - apriboti centrinio banko galias, "suvaldyti" banką, kuris leidžia pinigus. Bet... Vengrija - ne Vokietija. Tai maža šalis, neturinti daug ir rimtų resursų, gyventojų, ginklų (o gal ginklų ir turi, tik mes kol kas apie tai nežinome? kaip ir Hitleris netikėtai greitai jų prisigamino, juk), todėl su visu "pasauliu" nepakovosi, toks silpnas būdamas: partijas pakeis, TVF ir ES ir ECB (Ar žinot, kad šie trys monstrai jau seniai Vakarų žiniasklaidoje pravardžiuojami "Troika" - taip, taip, kaip tas slogusis sovietinis teismas "troika", kurio rezultatas būdavo arba tremtis arba sušaudymas, išteisinimų nepasitaikydavo, keik man žinoma, nei vieno), prispaus keliu Vengrijos galvytę ir nubalsuos už naują "fundamentalųjį įstatymą", tokį, kokio reikia "pasauliui", kad vėl visi neklusnūs sraigteliai, tipo Vengrija, būtų savo vietose. Ir dar manau, kad Troikos susidorojimas su Vengrija bus itin žiaurus, vien tam, kad, kaip visada - įbauginti likusius nelįsti su savo iniciatyvom...
B. Čia jau mes turime sudėtingesnę temą apskritai apie Centrinius bankus.. Kuo ji sudėtinga? Tuo, kad ne tik Vengrijoje yra tokių problemų. Problemų su Centrinių bankų nepriklausomybe yra ir daugiau. Turbūt ne vienas jūsų esat girdėję, kad JAV centrinis bakas FED nėra joks centrinis bankas. Tai - privatus bankas, kuriam JAV išnuomojo teisę leisti pinigus. Nuoma - labai pigi. Praktiškai nemokamai išnuomojo. Neribotam laikui. Dar ši tema komplikuojasi tuo, kad ECB ir Vokietijos santykis (dar ir Prancūzijos), kaip mes pastebėjome per kelis pastaruosius metus - irgi ne toks jau "nepriklausomas". T.y. visiems akivaizdžiai aišku, kad ECB būstinė yra Frankfurte neatsitiktinai... Juk galėjo, kaip visada, pasirinkti mažą ir nepiktą Belgiją, Olandiją, Liuksemburgą... Dar ši tema komplikuojasi tuo labiau, kad ką reiškia "nepriklausomas" centrinis bankas? Ką tą sąvoka suponuoja?
Turbūt visiems žinomas valstybės valdžios atskyrimo principas: teismai - nepriklausomi, ir sprendžia ir daro viską patys (turėtų daryti, bet Lietuvoje mes susidūrėme su problema, kad jie ir nėra nepriklausomi, ir nedaro nieko gero, o jei daro, tai kaži ar gero, ir dar pamatėme, kad pas mus ne Centrinis bankas labiausiai nervina, bet būtent - Teismai ir tai, kad jie uždari, nevaldomi, nekontroliuojami, todėl - labai įtartini, pavojingi, ir visų nemėgstami, įskaitant Grybauskaitės, o šiuo klausimu - toli gražu ne visais, kaip ir Maldeikienę - ir aš ją remiu); Parlamentas ir jo nariai - nepriklausomi, sprendžia ir priima įstatymus patys, niekeno neįtakojami; Centrinis bankas - irgi nepriklausomas, irgi sprendžia viską pats, vyriausybės nebijo, parlamento - nebijo, nebijo ir prezidento/-ės...
Kodėl valdžios atskirtos? Pirmiausia, kad viena kitą kontroliuotų, kad procesai natūraliai būtų skaidrūs, nes viena nepriklausoma kitai gali pateikti prašymus ir pasiūlymus, bet ne reikalavimus ir nurodymus. Ir tik įtikinimo ir visuomenės dalyvavimo keliu viena institucija potencialiai gali įtakoti kitą... Panašiai dabar mes matome tokį procesą su teismais a.a. Kedžio dukros byloje, kur visuomenė nusprendė iš esmės apriboti teismų nepriklausomumą, nes labai suabejojo, kad teismai - pakankamai humaniški šioje labai nevienareikšmiškoje istorijoje.
Tuo tarpu Vengrijoje liūto dalis "pykčio dėl nepriklausomybės" kliuvo Centriniam bankui. Tiksliai Vengrijos politikoje nesigaudau, bet vieną dalyką tikrai pastebėjau: Premjeras Orban'as ir visa partija "Fidesz" atėjo į valdžią 2010 m. su konkrečiu lozungu - nuversti Vengrijos centrinio banko vadovą iš pareigų! O tai jau daug ką pasako. Ir surinko daugiau nei 2/3 rinkėjų balsų. O tai pasako dar daugiau, ar ne?
Kodėl Centrinio banko nepriklausomybė tokia svarbi? O pamąstykim, broliai kurmiai, kuo gi CB visame pasaulyje (ir ECB konkrečiai pas mus, nes mes juk turime tik LB, kuris nėra CB , nes pinigų neleidžia, o tik juos konvertuoja iš LT i EUR ir atvirkščiai fiksuotu kursu) tokie svarbūs? O tuo, kad jie spausdina pinigus. O kodėl jie tai daro? Kad galėtų juos išleisti į apyvartą? Per ką? Per bankus....Uch, dasikasėm....
Esmė problemos ir Troikos nerimo yra tame, kad nebeaišku, kaip pinigai iš ECB, FED ir kitur pasieks Vengriją, kokiu keliu. Mat, kol nepriklausomi CB buvo "nepriklausomi", jie tiesiog žaidė pagal visiems CB suprantamas ir ECB labai mėgstamas taisykles: infliacijos valdymas arba didinimas, pinigų leidimas, skolinimas vietiniams bankams, kad jie nebankrutuotų ir pan. Dabar, gi, Vengrija ruošiasi imti TVF (ir, ko gero, ES) paskolą, bet kaip jis ją ruošiasi nuleisti į Vengrijos ekonomiką - nelabai aišku. Patiems vengrams - gal ir aišku, bet nei ECB, nei Troika normalių liberalizminių svertų Vengrijoje, ko gero, nebeturi... O tai juk, negerai. Ne dėl to, kad Vengrija, kaip tokia, kam nors rūpėtų - ne. Kur kas baisiau - precedentas! Kas, jeigu taip pasielgti nuspręs ne viena, o keliolika, keliasdešimt valstybių? Tai čia ne Euro, ne Eurozonos, ir net ne ES pabaiga - čia - civilizacijos, tokios, kokią mes ją dabar žinome, pabaiga.
Todėl šiek tiek masoniška libertaristinė žiniasklaida net tikslių įstatymo formuluočių neverčia į "konvertuojamas" kalbas (anglų, prancūzų, vokiečių), kad gink dieve tokios šalys, kaip (neslėpkim - patackų ir kitų ekstremistų pas mus - į valias ir augančiai) Lietuva, nenusirašytų ir nepritaikytų greituoju būdu. Nes, nenuostabu, reakcija ES auga. Liberalizmas - nepasiteisino. Ieškojimas sprendimo per "nepriklausomo" ECB prizmę - nieko neduos, nes jis bando ugnį gesinti ugnimi.
Natūralu, kad Troikai kelia rimtą siaubą, kai ES narė sumano įsivesti įstatymą, kuris iš esmės atima libertarizmui iš rankų pagrindinį svertą - CB ir apskritai - visos bankinės sistemos, kontrolę.
Tai apibendrinu:
A. ES valstybė Vengrija, ėmusis kardinalių priemonių kovoti su nebepriimtinu "visavisurnepriklausomumu/liberalizmu", iššaukė tris atgarsius iš tos pačios ES:
Iki kito, vengriško ;)
Nutiko kažkas labai reikšmingo. Tiek reikšmingo, kad ohohohohooooo!
Tiek reikšmingo, kad jokios informacijos apie Vengriją jūs nerasite anglų ir kitomis laisvai konvertuojamomis kalbomis...Net ir rusai nesupranta, kas ten nutiko, todėl ir pas juos aš kol kas nieko neradau - gal dar bus.
Bet reikia bent jau aptarti faktus, kuriuos mes žinome iš įdomiosios liberališkosios spaudos ir kelis iš stipriai antisemitinės, šiek tiek homofobinės "Respublikos":
A. Vengrijos Respublika dabar vadinasi Vengrija. Tiesiog "Vengrija", kaip tiesiog "Lietuva".
B. Vengrijos naujoji Konstitucija (bet įdomumo dėlei, oficialiai ji taip nevadinama - čia jūs pamatysite, kaip ji vadinama: fundamentaliuoju įstatymu) teigia, kad šeima yra Vyro ir Moters sąjunga (O taip vat, ir čia Patackas "Respublikai" iškart davė išsamų interviu su sau būdingomis neapykantos gėjams priegaidėmis, katalikiškai stiprų tokį).
C. Parlamentas - lieka vadovauti šaliai, demokratija - išlieka esmine konstitucine valdymo forma, bet - kiek suprantu, kiek koreguojamas centrinio aparato valdymas. Įskaitant ir Centrinio banko. Ohoho, čia jau ne tik Patackui, bet ir man darosi įdomu! Ir net labai labai, makroekonomiškai.
D. Pridėkim, kad kelis paskutinius mėnesius ir ES (Jose Barroso) ir TVF ir JAV ir beveik visos vakarų šalys ir beveik visa žiniasklaida nuolat grasino Vengrijai, kad ji nepriimtų naujosios konstitucijos arba bent jau koreguotų tuos punktus, kur kalbama apie centrinį banką...
E. Pridėkim dar faktą, kad Vengrija jau seniai prašo TVF paramos, nes yra faktiškai bankrutavusi, o reitingų agentūros (S&P, Moody's, Fitch, jo jo, to pačios) suteikė Vengrijai "šlamšto" reitingą.
Štai, ką man pavyko rasti apie patį Centrinio banko įstatymą anglų kalba (vengriškai, aš - nelaimei, nemoku, o norėčiau, ir net labai labai):
http://www.centralbanking.com/central-banking/news/2135033/hungary-passes-controversial-central-bank
Kas įdomu ir akivaizdu?
A. Kaip teigia p. Maldeikienė (ir aš ją šiuo klausimu - nors tikrai toli gražu ne visais :) - tikrai palaikau) pasaulis supranta, kad individualizmas yra toks pats "izmas", kaip fundamentalizmas, rasizmas, seksizmas, fanatizmas, marksizmas ir visi kiti "-izmai". ji vysto labai įdomią ir labai sektiną mintį šiame straipsnyje apie tai, kaip pasaulis svyruoja nuo individualaus rizikos valdymo (ir praturtėjimo) ir kolektyvinio rizikos valdymo. Labai rekomenduoju pasigilint čia.
B. Vengrija yra, ko gero, pirmoji šalis (na, mano supratimu, pirmoji buvo Libija, kuri priėmė šariato įstatymą po kruvino pilietinio karo su NATO bombonešiais virš galvos. Šariato sistema draudžia palūkanas - bankams ir bet kam kitam, dėl to verslo modeliai musulmonų pasaulyje ir ypač bankų verslo - labai skiriasi nuo "mūsiškio", t.y. Anglo-Saksiško), kuri atviru tekstu sako, kad individualistinė rizika - patyrė fiasko. Ir sukūrė naują įstatymą - konstituciją, kurią, dėl jos netikėto inovatyvumo, dar ir pavadino "fundamentaliuoju įstatymu", t.y. suteikė naujam reiškiniui naują vardą, kas marketingo prasme - labai išmintinga.
C. Vengrija skolinga užsieniui apie 80% savo BVP, jos BVP neauga, krizė ten siautėja, nes labai daug namų ūkių labai prasiskolinę už suburbuliavusius būstus, kuriuos pirko piko metu. Taigi, nieko ten joje gero. Ir ką gi daro Vengrija (visai kitaip, negu Lietuva)? Priima konstituciją, kurios esmė, iš principo - kolektyvinis rizikos valdymas ima viršų virš individualaus (t.y. virš libertarinio kairiojo liberalizmo). T.y. siunčia visus visus...
Ko aš nesuprantu? Kodėl reikia slėpti naujojo įstatymo - Centrinio Venrgijos banko įskaitytinai - tekstus anglų kalba? Kodėl taip sunku Europai ir visiems Vakarams priimti, kad Vengrija demokratiniu keliu priėmė antiliberalistinę konstituciją? Kodėl toks spaudimas daromas per TVF ("neduosim paskolos, o be jos jums - bankrotas, kaip Graikijai" - turbūt girdėjot ir ne kartą jau per mainstream media), o Vengrai ramiausiai sau didele balsų persvara (atseit, tik 4 balsai iš 300 prieš) balsuoja vistiek taip, kaip jie nori?
Bet svarbiausia, kodėl mes negirdime mūsų žiniasklaidoje realių žinių iš Vengrijos, negirdime jų pasisakymų, jų teiginių, jų motyvacijos dėl to, ką ir kodėl jie savoje šalyje nusprendė demokratiniu keliu?
Reziume toks - prie Vengrijos mes dar tikrai grįšime. Ir esu tikras - ne kartą ir ne du. Todėl, kad:
A. Kaip Maldeikienė aiškiai sako, kai pelnas geras - tai individualizmas, kai nuostoliai - beprotiški ir griūva ekonomika, ateikit, avelės-kvailelės, dabar "socializuosime" nuostolius, ir juos užmesim ant garsiųjų "99%" pečių. Taip toliau tęstis negalėjo. Tokia absurdiška "liberalizacija" ir (mano patirtis rodo - nepagrįsta apmąstymu, agresyvi ir nelogiška, kaip ir visos ideologijos) "liberalizmas" negalėjo nesukelti REAKCIJOS. Jeigu labai spaudi, sukuri labai didelę įtampą visuomenėje, ji, kaip spyruoklė, atšoka. Taip jau kartą buvo, 1933 m., kai Hitleris demokratinių rinkimų keliu atėjo į valdžią ir visa Vokietija demokratiškai sutiko sukti nacizmo kursu. Panašiai yra ir šiuo atveju: Vengrija šiaip, kaip rodo istorija, į nacionalizmą linkusi tauta (kaip ir mes, neslėpkim, iš Patacko tulžimi atsiduodančio interviu - jaučiasi), spaudimo neatlaiko ir persimeta į priešingą spektro pusę - ekstremalų, radikalų antiliberalizmą...Visokį. Viena iš tokio "anti" apraiškų - apriboti centrinio banko galias, "suvaldyti" banką, kuris leidžia pinigus. Bet... Vengrija - ne Vokietija. Tai maža šalis, neturinti daug ir rimtų resursų, gyventojų, ginklų (o gal ginklų ir turi, tik mes kol kas apie tai nežinome? kaip ir Hitleris netikėtai greitai jų prisigamino, juk), todėl su visu "pasauliu" nepakovosi, toks silpnas būdamas: partijas pakeis, TVF ir ES ir ECB (Ar žinot, kad šie trys monstrai jau seniai Vakarų žiniasklaidoje pravardžiuojami "Troika" - taip, taip, kaip tas slogusis sovietinis teismas "troika", kurio rezultatas būdavo arba tremtis arba sušaudymas, išteisinimų nepasitaikydavo, keik man žinoma, nei vieno), prispaus keliu Vengrijos galvytę ir nubalsuos už naują "fundamentalųjį įstatymą", tokį, kokio reikia "pasauliui", kad vėl visi neklusnūs sraigteliai, tipo Vengrija, būtų savo vietose. Ir dar manau, kad Troikos susidorojimas su Vengrija bus itin žiaurus, vien tam, kad, kaip visada - įbauginti likusius nelįsti su savo iniciatyvom...
B. Čia jau mes turime sudėtingesnę temą apskritai apie Centrinius bankus.. Kuo ji sudėtinga? Tuo, kad ne tik Vengrijoje yra tokių problemų. Problemų su Centrinių bankų nepriklausomybe yra ir daugiau. Turbūt ne vienas jūsų esat girdėję, kad JAV centrinis bakas FED nėra joks centrinis bankas. Tai - privatus bankas, kuriam JAV išnuomojo teisę leisti pinigus. Nuoma - labai pigi. Praktiškai nemokamai išnuomojo. Neribotam laikui. Dar ši tema komplikuojasi tuo, kad ECB ir Vokietijos santykis (dar ir Prancūzijos), kaip mes pastebėjome per kelis pastaruosius metus - irgi ne toks jau "nepriklausomas". T.y. visiems akivaizdžiai aišku, kad ECB būstinė yra Frankfurte neatsitiktinai... Juk galėjo, kaip visada, pasirinkti mažą ir nepiktą Belgiją, Olandiją, Liuksemburgą... Dar ši tema komplikuojasi tuo labiau, kad ką reiškia "nepriklausomas" centrinis bankas? Ką tą sąvoka suponuoja?
Turbūt visiems žinomas valstybės valdžios atskyrimo principas: teismai - nepriklausomi, ir sprendžia ir daro viską patys (turėtų daryti, bet Lietuvoje mes susidūrėme su problema, kad jie ir nėra nepriklausomi, ir nedaro nieko gero, o jei daro, tai kaži ar gero, ir dar pamatėme, kad pas mus ne Centrinis bankas labiausiai nervina, bet būtent - Teismai ir tai, kad jie uždari, nevaldomi, nekontroliuojami, todėl - labai įtartini, pavojingi, ir visų nemėgstami, įskaitant Grybauskaitės, o šiuo klausimu - toli gražu ne visais, kaip ir Maldeikienę - ir aš ją remiu); Parlamentas ir jo nariai - nepriklausomi, sprendžia ir priima įstatymus patys, niekeno neįtakojami; Centrinis bankas - irgi nepriklausomas, irgi sprendžia viską pats, vyriausybės nebijo, parlamento - nebijo, nebijo ir prezidento/-ės...
Kodėl valdžios atskirtos? Pirmiausia, kad viena kitą kontroliuotų, kad procesai natūraliai būtų skaidrūs, nes viena nepriklausoma kitai gali pateikti prašymus ir pasiūlymus, bet ne reikalavimus ir nurodymus. Ir tik įtikinimo ir visuomenės dalyvavimo keliu viena institucija potencialiai gali įtakoti kitą... Panašiai dabar mes matome tokį procesą su teismais a.a. Kedžio dukros byloje, kur visuomenė nusprendė iš esmės apriboti teismų nepriklausomumą, nes labai suabejojo, kad teismai - pakankamai humaniški šioje labai nevienareikšmiškoje istorijoje.
Tuo tarpu Vengrijoje liūto dalis "pykčio dėl nepriklausomybės" kliuvo Centriniam bankui. Tiksliai Vengrijos politikoje nesigaudau, bet vieną dalyką tikrai pastebėjau: Premjeras Orban'as ir visa partija "Fidesz" atėjo į valdžią 2010 m. su konkrečiu lozungu - nuversti Vengrijos centrinio banko vadovą iš pareigų! O tai jau daug ką pasako. Ir surinko daugiau nei 2/3 rinkėjų balsų. O tai pasako dar daugiau, ar ne?
Kodėl Centrinio banko nepriklausomybė tokia svarbi? O pamąstykim, broliai kurmiai, kuo gi CB visame pasaulyje (ir ECB konkrečiai pas mus, nes mes juk turime tik LB, kuris nėra CB , nes pinigų neleidžia, o tik juos konvertuoja iš LT i EUR ir atvirkščiai fiksuotu kursu) tokie svarbūs? O tuo, kad jie spausdina pinigus. O kodėl jie tai daro? Kad galėtų juos išleisti į apyvartą? Per ką? Per bankus....Uch, dasikasėm....
Esmė problemos ir Troikos nerimo yra tame, kad nebeaišku, kaip pinigai iš ECB, FED ir kitur pasieks Vengriją, kokiu keliu. Mat, kol nepriklausomi CB buvo "nepriklausomi", jie tiesiog žaidė pagal visiems CB suprantamas ir ECB labai mėgstamas taisykles: infliacijos valdymas arba didinimas, pinigų leidimas, skolinimas vietiniams bankams, kad jie nebankrutuotų ir pan. Dabar, gi, Vengrija ruošiasi imti TVF (ir, ko gero, ES) paskolą, bet kaip jis ją ruošiasi nuleisti į Vengrijos ekonomiką - nelabai aišku. Patiems vengrams - gal ir aišku, bet nei ECB, nei Troika normalių liberalizminių svertų Vengrijoje, ko gero, nebeturi... O tai juk, negerai. Ne dėl to, kad Vengrija, kaip tokia, kam nors rūpėtų - ne. Kur kas baisiau - precedentas! Kas, jeigu taip pasielgti nuspręs ne viena, o keliolika, keliasdešimt valstybių? Tai čia ne Euro, ne Eurozonos, ir net ne ES pabaiga - čia - civilizacijos, tokios, kokią mes ją dabar žinome, pabaiga.
Todėl šiek tiek masoniška libertaristinė žiniasklaida net tikslių įstatymo formuluočių neverčia į "konvertuojamas" kalbas (anglų, prancūzų, vokiečių), kad gink dieve tokios šalys, kaip (neslėpkim - patackų ir kitų ekstremistų pas mus - į valias ir augančiai) Lietuva, nenusirašytų ir nepritaikytų greituoju būdu. Nes, nenuostabu, reakcija ES auga. Liberalizmas - nepasiteisino. Ieškojimas sprendimo per "nepriklausomo" ECB prizmę - nieko neduos, nes jis bando ugnį gesinti ugnimi.
Natūralu, kad Troikai kelia rimtą siaubą, kai ES narė sumano įsivesti įstatymą, kuris iš esmės atima libertarizmui iš rankų pagrindinį svertą - CB ir apskritai - visos bankinės sistemos, kontrolę.
Tai apibendrinu:
A. ES valstybė Vengrija, ėmusis kardinalių priemonių kovoti su nebepriimtinu "visavisurnepriklausomumu/liberalizmu", iššaukė tris atgarsius iš tos pačios ES:
- "Oi, bjaurybės - nu už tai mes jums pinigų dabar neduosim, visa Troika neduos!"
- Grasinimų kuo greičiau tokius įstatymus (priimtus teisėtai, demokratiniu keliu, visiškai procesiškai nepriekaištingai, bet...Ir Hitleris į valdžią atėjo visiškai demokratiškai, visiškai rinkimų, visiškai sąžiningų, visiškai keliu) ATŠAUKTI. Iš Barroso lūpų asmeniškai grasinimų....Keistoji ES demokratija ta...
- Informacinės blokados, arba labai šališko pateikimo. Mainstream media net nebando gilintis, kas tai per naujas įstatymas, kokie realiai pakeitimai - kalbama tik trumpais kaltinamaisiais sakinukais: "CB nebebus nepriklausomas", "CB tampa neprognozuojamas ir gali sukelti makroekonominę katastrofą - kaip Lukašenka Baltarusijoje - superinfliaciją". Gal, bet aš kažkodėl norėčiau išgirsti ir tai pagrindžiančius faktus....
Iki kito, vengriško ;)
2012 m. sausio 15 d., sekmadienis
Snieguolė (Prancūzija) ir aštuoni nykštukai, arba kodėl aš nedramatizavau 9 ES reitingų sumažinimo
Klausiate, kodėl aš lyg ir nepastebėjau "svarbiausios" praėjusios savaitės makroekonominės žinios?
Todėl, kad ji manęs nenustebino. Agentūros pastaruoju metu stebina savo nenuoseklumu (pritariu Olliui Rehn'ui). Kita vertus, pasižiūrėkime, kokiais kriterijais jos vadovaujasi, kai surašo savo analizę ir pateikia garsiuosius REITINGUUUUSSS!!!! BUUUU!!!!
"S&P" vadovaujasi fundamentaliais kriterijais: jeigu BVP augimas - neigiamas, skolos - auga, nes biudžeto deficitas vis dar nemenkas, o skolinimasis statistiškai brangsta, nėra tikimybės, kad Prancūzija sugebės grąžinti visas savo skolas - gali kai kurias ir pradelsti (ką ir rodo sumažintas reitingas, netekęs vienos "A"). Tai nėra toks pat reitingas, kaip Graikijos, ar Vengrijos, kuris reiškia, kad pirkti šių valstybių skolos popierius yra tolygu sudeginti pinigus. Bet jis signalizuoja, kad gali kilti šiokių tokių problemų, bandant perparduoti Prancūzijos skolas ir tokiu būdu atgauti savo investuotus pinigus. Nedaug, bet šiek tiek problemų jau bus.
Mano įrašo pavadinimas - neatsitiktinis :) Kam rūpi egzotiškos mažos šalelės, kaip PIIGS, kaip Portugalija? Ką tai nustebins šiais laikais? Kas, kad net 9 ES šalys - nureitinguotos žemyn. Kur kas svarbiau, kad tarp jų - EZ krizės "gelbėtoja" Prancūzija (primenu, kad aš apie tai buvau užsiminęs vos prieš kelias dienas savo blog'e).
Nes, kaip čia dabar gaunasi? Gelbėtojas negali būti silpnesnis, už gelbėjamąjį, potencialiai, ar ne?
O, jei Prancūzija pati neturi patikimiausio skolininko statuso (ką jau kalbėti apie Italiją, kuri dar 2 laipteliais žemiau, ir Portugaliją, kuri jau yra "šlamštas", t.y. skolinti jai - beprasmiška), kaip ji gelbės už save silpnesnius?
Žinoma, Austrijos reitingo sumažinimas irgi kiek netikėtas, bet, jei priimsim tuos pačius minėtus "S&P" kriterijus, viskas atsistos į savo vietas: Austrija tikrai smarkiai priklausoma nuo dviejų savo nepatikimų kaimynų - Italijos ir Vengrijos. Italijos - dėl prekybos. Vengrijos - dėl to, kad ten austrai sukišo krūvas paskolų verslui ir vartojimui, o ekonomika ir politika ten kažkokia netokia, kažkokia neaiški pasidarė - dėl centrinio banko įstatymo ir dėl naujos Konstitucijos, kuri labai, labai netradicinė, ypač ES šaliai... O, juolab, visiškai nesuprantama Niujorke sėdinčiai ir amerikocentristiškai "S&P" komandai - kažkokia nauja Konstitucija, kurioje Vengrijos Respublika tampa tiesiog... Vengrija?
Na, ir pabaigai apie pačius REITINGUS :)
Mes gerai žinome, kas tie reitingai... oi, gerai: 2008-aisiais, likus kelioms dienoms iki "Lehman Brothers" bankroto, reitingų agentūros buvo paskyrę jam visus tris "A". Reitingas - kaip JAV, "patikimiausios" valstybės pasaulyje. :) Hmmm (Beje, dabar JAV ir Prancūzijos reitingai sutampa ir abu jie - žemesni laipteliu, nei buvo dar 2011-ųjų birželį, prieš pusę metų, ir tais lemtingais "Lehman" laikais). Tiek apie tų reitingų dabartinį patikimumą. Kažkaip įdomu, kad tai naudinga visų pirma JAV finansų struktūroms, USD kursui EUR atžvilgiu (pastebėjot, kad per 2-3 savaites USD kursas pakilo nuo 2,5 Lt/USD iki 2,7 Lt/USD? apie 10% per 20 dienų), ir neparankūs tie 9 nauji reitingai būtent ES struktūroms ir finansams...
Čia, žinoma, daugiau iš tos mistinės sąmokslo teorijos, žinoma, bet visgi, atkreiptinas dėmesys ir į šį gana iškalbingą faktą...Standartai oi nevienodi, oi nevienodi... :)
Ko gero, pastebėjot ir labai staigiai ir energingą FINMIN ir Premjero reakciją per kelias valandas po žinios paskelbimo... Tai rodo didelį mūsų Vyriausybės nervingumą. O tai NĖRA gerai... Nėra malonu žinoti, kad jie - susinervino. Juk jiems reikės skolintis mūsų vardu. Ir skolintis DAR brangiau, nors ir taip nieko gero nesišvietė ;) Italija ir Ispanija jau buvo tiek prigadinusios "rinkas", kad Lietuvai ir taip kvepėjo kokie min. 7-8%, o dabar jau galim tikėtis, kad tuos nelemtus 10 mlrd. šiais metais skolinsimės ir su 8-10% Uch, štai ir sumokėjom papildomus 200 mln. palūkanų dėl reitingų (ne savo, o Snieguolės-Prancūzijos ir 8 nykštukų). Uch, ir neatgaus pensininkai savo pensijų galimai vėl... neatgaus... ech :)
Ir kur tas dar spalį demonstruotas FINMIN ir Vyriausybės pozityvizmas, biudžeto ir BVP augimo vizijos ir t.t.? Kur?!
Žiūrim, kas bus toliau. Nors šita minus 200 mln. Lt intriga ir nežavi manęs, kaip patrioto. Na, nebent, kaip makroekonomistą ;)
Todėl, kad ji manęs nenustebino. Agentūros pastaruoju metu stebina savo nenuoseklumu (pritariu Olliui Rehn'ui). Kita vertus, pasižiūrėkime, kokiais kriterijais jos vadovaujasi, kai surašo savo analizę ir pateikia garsiuosius REITINGUUUUSSS!!!! BUUUU!!!!
"S&P" vadovaujasi fundamentaliais kriterijais: jeigu BVP augimas - neigiamas, skolos - auga, nes biudžeto deficitas vis dar nemenkas, o skolinimasis statistiškai brangsta, nėra tikimybės, kad Prancūzija sugebės grąžinti visas savo skolas - gali kai kurias ir pradelsti (ką ir rodo sumažintas reitingas, netekęs vienos "A"). Tai nėra toks pat reitingas, kaip Graikijos, ar Vengrijos, kuris reiškia, kad pirkti šių valstybių skolos popierius yra tolygu sudeginti pinigus. Bet jis signalizuoja, kad gali kilti šiokių tokių problemų, bandant perparduoti Prancūzijos skolas ir tokiu būdu atgauti savo investuotus pinigus. Nedaug, bet šiek tiek problemų jau bus.
Mano įrašo pavadinimas - neatsitiktinis :) Kam rūpi egzotiškos mažos šalelės, kaip PIIGS, kaip Portugalija? Ką tai nustebins šiais laikais? Kas, kad net 9 ES šalys - nureitinguotos žemyn. Kur kas svarbiau, kad tarp jų - EZ krizės "gelbėtoja" Prancūzija (primenu, kad aš apie tai buvau užsiminęs vos prieš kelias dienas savo blog'e).
Nes, kaip čia dabar gaunasi? Gelbėtojas negali būti silpnesnis, už gelbėjamąjį, potencialiai, ar ne?
O, jei Prancūzija pati neturi patikimiausio skolininko statuso (ką jau kalbėti apie Italiją, kuri dar 2 laipteliais žemiau, ir Portugaliją, kuri jau yra "šlamštas", t.y. skolinti jai - beprasmiška), kaip ji gelbės už save silpnesnius?
Žinoma, Austrijos reitingo sumažinimas irgi kiek netikėtas, bet, jei priimsim tuos pačius minėtus "S&P" kriterijus, viskas atsistos į savo vietas: Austrija tikrai smarkiai priklausoma nuo dviejų savo nepatikimų kaimynų - Italijos ir Vengrijos. Italijos - dėl prekybos. Vengrijos - dėl to, kad ten austrai sukišo krūvas paskolų verslui ir vartojimui, o ekonomika ir politika ten kažkokia netokia, kažkokia neaiški pasidarė - dėl centrinio banko įstatymo ir dėl naujos Konstitucijos, kuri labai, labai netradicinė, ypač ES šaliai... O, juolab, visiškai nesuprantama Niujorke sėdinčiai ir amerikocentristiškai "S&P" komandai - kažkokia nauja Konstitucija, kurioje Vengrijos Respublika tampa tiesiog... Vengrija?
Na, ir pabaigai apie pačius REITINGUS :)
Mes gerai žinome, kas tie reitingai... oi, gerai: 2008-aisiais, likus kelioms dienoms iki "Lehman Brothers" bankroto, reitingų agentūros buvo paskyrę jam visus tris "A". Reitingas - kaip JAV, "patikimiausios" valstybės pasaulyje. :) Hmmm (Beje, dabar JAV ir Prancūzijos reitingai sutampa ir abu jie - žemesni laipteliu, nei buvo dar 2011-ųjų birželį, prieš pusę metų, ir tais lemtingais "Lehman" laikais). Tiek apie tų reitingų dabartinį patikimumą. Kažkaip įdomu, kad tai naudinga visų pirma JAV finansų struktūroms, USD kursui EUR atžvilgiu (pastebėjot, kad per 2-3 savaites USD kursas pakilo nuo 2,5 Lt/USD iki 2,7 Lt/USD? apie 10% per 20 dienų), ir neparankūs tie 9 nauji reitingai būtent ES struktūroms ir finansams...
Čia, žinoma, daugiau iš tos mistinės sąmokslo teorijos, žinoma, bet visgi, atkreiptinas dėmesys ir į šį gana iškalbingą faktą...Standartai oi nevienodi, oi nevienodi... :)
Ko gero, pastebėjot ir labai staigiai ir energingą FINMIN ir Premjero reakciją per kelias valandas po žinios paskelbimo... Tai rodo didelį mūsų Vyriausybės nervingumą. O tai NĖRA gerai... Nėra malonu žinoti, kad jie - susinervino. Juk jiems reikės skolintis mūsų vardu. Ir skolintis DAR brangiau, nors ir taip nieko gero nesišvietė ;) Italija ir Ispanija jau buvo tiek prigadinusios "rinkas", kad Lietuvai ir taip kvepėjo kokie min. 7-8%, o dabar jau galim tikėtis, kad tuos nelemtus 10 mlrd. šiais metais skolinsimės ir su 8-10% Uch, štai ir sumokėjom papildomus 200 mln. palūkanų dėl reitingų (ne savo, o Snieguolės-Prancūzijos ir 8 nykštukų). Uch, ir neatgaus pensininkai savo pensijų galimai vėl... neatgaus... ech :)
Ir kur tas dar spalį demonstruotas FINMIN ir Vyriausybės pozityvizmas, biudžeto ir BVP augimo vizijos ir t.t.? Kur?!
Žiūrim, kas bus toliau. Nors šita minus 200 mln. Lt intriga ir nežavi manęs, kaip patrioto. Na, nebent, kaip makroekonomistą ;)
Long-Tail - kas tai? arba Kaip kiekvienas žmogus dabar tapo globalus
Kaip ir žadėjau, mano artimiausias įrašas bus apie pačią koncepciją, jos esmę. Patį "Long-Tail" terminą sukūrė garsusis Chris Anderson, apie kurį plačiau čia, kasd nesat girdėję apie jį.
Visi žino apie globalizaciją. Globalizacija - tai galimybė parduoti ir pirkti prekes (žaliavas), darbo jėgą, kapitalą, paslaugas bet kur pasaulyje. Kartu su šita pasaulinės prekybos galimybe, kuri mus smarkiai praturtinam ir leidžia gyventi labai prabangiai, naudotis viso pasaulio unikaliais privalumais, mes gauname ir jos neigiamus padarinius: pasaulinę migraciją, prekybą žmonėmis, ekologinį nusiaubimą, ekonominę priklausomybę, vaikų darbo išnaudojimą ir t.t.
Bet, nepaisant visų minusų, pliusai nusveria - globalizacija vis auga ir platėja, gilėja ir stiprėja. Ar mes patys tos globalizacijos siekėm (-iam?), ar, vis tik, kažkas kitas mums šitą projektą pakišo? Dabar jau sunku pasakyti. Kaip sakant: "proces poshol", traukinys nuvažiavo, ir, tiesą pasakius, nelabai aišku, ar galima tą kaip nors koreguoti ar stabdyti. Tai mes dabar (paprasti pasaulio gyventojai, ta prasme) daugiau priimam kaip neišvengiamybę, aplinkos faktą.
Taigi, apie globalizaciją mes jau pakalbėjom. Globalizacija turi milijonus įvairių aspektų - tai ir kultūros suvienodėjimas, pasaulinės mados atsiradimas, pasaulinis vartojimo kultūros atsiradimas ir t.t. Bet, kodėl aš apie ją užsimenu net pavadinime? Savaime suprantama, kad ir ši pasaulinė krizė - globali. Sukelta kažkur JAV, bet liečia mus visus, konkrečiai - lietuvius ir visas Baltijos šalis ypatingai skaudžiai ir giliai. Apie ją kalbu, nes globalumas anksčiau apimdavo daugiau stambesnės kompanijos ar valstybės lygį, o paprastas žmogus, kokios nors šalies gyventojas, iš esmės, negalėjo jame dalyvauti - nebent pasyviai, per prekių ir paslaugų vartojimą.
Tai štai "Long-Tail" netikėtai šią situaciją pakeičia. Internetas apskritai įgalina daugelį iki tol neįmanomų, arba labai sunkiai ir brangiai realizuojamų dalykų. Vienas iš pačių, mano supratimu, ekonomiškai ryškiausių pokyčių yra šis: galimybė parduoti prekes, kurių anksčiau nebuvo prasmės parduoti, nes nebuvo "Long-Tail".
Koncepcija yra banaliai paprasta, iš pirmo žvilgsnio.
"Long-Tail" reiškia, kad internetu jūs galite surasti pirkėjų (skaitytojų, žiūrovų, interesantų, draugų, partijos narių ir šiaip - visokių sričių - muzikos, dailės, kino, žaidimų ir t.t. - ir idėjų pasekėjų) tokioms prekėms, kurių anksčiau "niekas tiesiog nepirko". Viskas ne taip ir banalu, kai pasigilini, kuo pagrįstas prekybos mechanizmas. O pagrįstas jis, deja, statistika. Pilku ir nemielu ausiai mokslu. Bet būtent - statistika.
Chris'as Anderson'as atkreipė dėmesį į vieną faktą: Amazon.com (beje, kaip ir dauguma kitų internetinių parduotuvių ar servisų) parduoda apie 2 mln. skirtingų pavadinimų prekių (dauguma iš jų - knygos, žinoma). Taigi, Chris'as susidomėjo, ar kas nors perka tas prekes, kurios yra toliau nei pirmas 100-tukas populiariausių pozicijų? Ne, gerai, ne pirmas 100-tukas, o, tarkime, pirmas 1000-tukas? Na, gerai, ne pirmas 1000-tukas, o pirmas 10.000-tukas? :) Kol kas jūs nejaučiate, kur lenkiu? Pagalvokim kartu: paprastas knygynas (ne internetinis) savo lentynose gali sukaupti daugiau daugiausiai 3.000-4.000, na dar, iš bėdos, 10.000 - 20.000, na 30.000 skirtingų pavadinimų knygų. Aišku, tūlas vartotojas, ko gero, gyvenantis kaimynystėje, nedideliame - tarkim, Anglijos - mieste greičiausiai ir neturės didesnių poreikių, nei 30.000 (ohoho!!! kas gali pasigirti, tiek perskaitęs, kad ir per visą savo gyvenimą?), taigi, kam turėti didesnį knygyną? Fizinėje parduotuvėje nėra tiek vietos, kad galėtume išdėstyti daugiau, nei kelis tūkstančius skirtingų knygų. Tiesiog - daugiau netelpa. Didžiausioje MAXIMA XXX, palyginimui, telpa apie 40.000 skirtingų prekių (ta prasme, turiu minty skirtingų rūšių prekes: pienas, sūris, mėsa, šampūnas, rogutės, megztinis ir t.t.). MAXIMA XXX dydį jūs puikiai įsivaiduojat - tai didelis pastatas, labai. Knygynai toli gražu tokie dideli nebūna, net 1/10 MAXIMA XXX tūrio nesudaro. Natūralu, kad daugiau knygų ten ir negali tilpti.
Taigi, fiziškai daugiau tilpti FIZINIAME knygyne (ar bet kurioje kitoje parduotuvėje) negali. Bet, iš kitos pusės 99,9% žmonių niekada daugiau pasirinkimo ir nenori. Taigi, statistika veikia(-ė?) "įprastinių", fizinių parduotuvių naudai: prekių santykinai yra labai daug, tiek, kad įprastam vartotojui tiek niekada ir neprireiks per visą jo įprastinį gyvenimą? Taip mes gyvenom gerus kelis tūkstančius metų - vienintelis dalykas, kuris nuolat keitėsi - parduotuvių dydis. Mūsų poreikiai nuolat augo, ir parduotuvės nuolat plėtėsi, jose daugėjo prekių, didėjo įvairovė. Tačiau, iš principo, viską lėmė ribinis pasirinkimas (tenkinantis bent 90% poreikių ir bent 95% gyventojų) ir ribiniai kaštai - vietos lentynoje kaštai. Juk, kuo didesnė parduotuvė, tuo daugiau kainuoja ją pastatyti, apsaugoti, apšildyti, pasamdyti pardavėjų, valytojų, pakuotojų, nupirkti kasos aparatų ir t.t. Taigi, fiziniame prekybos pasaulyje mes susiduriame su 2 apribojimais iškart: vartotojų ribiniais poreikiais (kitaip sakant, "ar tikrai tau to reikia, mielas kliente, juk mes turim net (ar "TIK"?) 40000 skirtingų knygų?") ir pardavėjų ribiniais kaštais (kitaip sakant, "ar tikrai mes galim sau leisti tiek prekių? Juk kiekvienos knygos laikymas lentynoje mums kainuoja XX Lt/metus?").
Reziumuokim-kiekviena papildoma knyga lentynoje: A. Didina pardavėjo kaštus, o po tam tikros ribos (tipinio knygyno atveju - virš ~30.000 pavadinimų) - tampa visiškai nerentabilu; B. Didina tikimybę, kad ji tiesiog niekam nebus įdomi, jos - nepirks, o, jei ir kas nors kada nors nupirks, tai vien knygos saugojimo kaštai knygyne (ar sandėlyje) viršys bet kokį įmanomą pelną, gausimą iš tokio sandorio. Todėl fiziniai knygynai negali ir, jei vertinsim racionaliai, neturi turėti didesnio asortimento.
"Long-Tail" visa tai pakeičia. Internetas - pakeičia. Kaip?
Internetinėje parduotuvėje (knygyne) galima surašyti duomenis apie milijonus knygų. Jie ten nesunkiai tilps. "Google" juos ten nesunkiai suras ir nukreips. Ir nesvarbu, kad 99,9% niekada nepirks nei vienos iš knygų, kurios tokiame milijoniniame sąraše yra toliau nei 1000-tasis numeris. Svarbu, kad visame pasaulyje per mėnesį atsiras keli šimtai, keliasdešimt ar tik keli pirkėjai. Nes knygos, saugomos kokiame nors dievo pamirštame Amazon.com korporacijos sandėlyje kur nors dievo pamirštame provincijos kaime, gali tokiame sandėlyje gulėti beveik... nemokamai. Juk tai ne miesto centras - nei jų saugot, nei nuomą mokėt, nei valyt ir prižiūrėt beveik nereikia.
Taigi, kas fiziniame knygyne yra gana brangu, internetiniame - tampa beveik nemokama. Ir, jeigu per mėnesį parduodi bent kelis vienetus tokių itin nepopuliarių knygų, gali realiai uždirbti neblogą pelną iš kiekvienos parduotos knygos.
Toliau Chris'as Anderson'as uždavė savo svarbiausią klausimą: "Kiek pelno uždirba pirmas, populiariausias, 1000-tukas, ir kiek - visos likusios Amazon.com prekės? Kur daugiau pelno slypi?" Kažkodėl (nežinau, kaip jis įtikino stambių kompanijų vadovus ir kodėl jie taip mielai atviravo) jam atsakė. Kaip suprantat, tiek jis, tiek ir aš, sužinoję atsakymą gerokai nustebom:
A. Populiariausios prekės uždirba daug pelno, bet jų pelningumas - ribotas. Jos sukuria didelę apyvartą, nes yra paklausios (kai kurių nuperkama po milijoną ir daugiau vnt. per mėn.), sukuria srautą. bet maržos tokiems produktams - ribotos. Nes jomis prekiauja daug parduotuvių, todėl jos turi būti siūlomos konkurencingomis kainomis, todėl ir maržos - mažėja.
B. Menkai populiarios prekės ar tiesiog - raritetai, nors parduodami ir labai mažais tiražais, turi aukštą pelningumą. Ir, nors jų per mėn. parduodama vos po kelis vienetus, dėl interneto savybių (nepaprastai plačios rinkos - faktiškai globalios; nepaprastai žemų prekės saugojimo kaštų - kažkur tolimoje JAV ar kitos šalies provincijoje pigiame sandėlyje) jų kaštai tokie maži, o kaina - gana aukšta (nes jų juk - niekur negausi, na, nebent - Amazon.com :)), pelningumas - gana aukštas.
C. Didžioji dalis labai nepaklausių prekių sukuria apie 80% interneto parduotuvių pelno. Kai kurių itin retų prekių (sąraše jos yra toliau, nei 100.000-toji, ar net 1.000.000-inė pozicija) per mėnesį yra parduodama tik apie 5 vnt., bet nepaisant to - jos yra pelningos! Klausimas - kokia įprastinė parduotuvė gali sau leisti turėti knygų, kurių parduodama vos po 5 vnt. per mėnesį ar per metus? Jokia. Tai būtų per brangu.
Iš čia ir Chris'o Anderson'o suformuluota koncepcija:
internetas sudaro galimybes parduoti prekes ir paslaugas net tada, kada aplinkui nėra nei vieno pirkėjo ar interesanto, nes visame pasaulyje (dėl "Google" paieškos, "Facebook" like'ų ir paskalų, blog'ų ir forumų rekomendacijų ir kitų interneto sklaidos subtilybių) jų gali būti keli šimtai, tūkstančiai ar net ir milijonai; internetas sudaro galimybes parduoti retas, iš pažiūros nepaklausias prekes, kurios anksčiau buvo "išstumiamos" iš lentynų dėl kaštų(pvz. dainos, kurios puikiai už tą patį 1 USD parduodamos parduotuvėje "iTunes", niekada nepapuolė į jokią parduotuvę); internetas sudaro galimybes įsijungti į gamybos procesą tokiems rinkos veikėjams, kurie anksčiau niekaip negalėjo nei pagaminti, nei parduoti savo prekių ("Youtube" yra ištisi dainų klipų parodijas kuriantys gamintojų junginiai ir savi "hitai" bei parodijų "profesionalai" - t.y. klipų parodijų gamintojai irgi konkuruoja tarpusavyje (dabar jau), nors iš pažiūros - kam, gi, gali būti reikalingos tos parodijos? Juk tai dažnai labai pigus pasityčiojimas iš labai rimtų kūrinių ;)?) Videoprodukcija, audioprodukcija, knygos, muzika - tai nesunkiai internetu parduodama ir ten pat saugoma produkcija.
Kaip tik todėl "Long-Tail" paverčia mus tokiais galingais - mes, kiekvienas mūsų, per svao asmeninį blog'ą, Youtube kanalą, Facebook ar Twitter profilį pasiekti milijonus. Potencialiai kiekvienas mūsų gali parduoti save, kaip tai padarė Justin Bieber, kaip lietuvių ūkininkai parduoti savo prekes pasaulio rinkoje, kaip kavos augintojai Pietų Amerikoje rasti pirkėjų kur nors Londone, organinių prekių parduotuvėje. "Long-Tail" leidžia įsijungti į ekonomiką toms nišoms, kurios iki šiol buvo visiškai ignoruojamos. Lietuvos Spa centrai parduodami norvegams, švedams, danams, suomiams - internetu. "Ryanair" pritraukia keleivius pigiai iš įvairių šalių į Lietuvą, nes pigiai parduoda pigius savo bilietus - internetu. "Booking.com" nesunkiai gali pasiūlyti savo naują viešbutį visai Europos ir pasaulio rinkai už santykinai menkutį mokestį, dėl ko labai nukenčia kadais galingi pasauliniai viešbučių tinklai. Juk anksčiau niekaip negalėjai žinoti, ką rasi, nuvykęs į konkrečią mažą, niekam nežinomą šalelę ir tai užtikrindavo dideli pasauliniai viešbučių tinklai: jie nuveždavo dalelę pasaulio, pažįstamo Vakarų piliečiui, į tą konkrečią šalį (per brand'o frančizę) . Dabar to nereikia: atsiverti "Booking.com" ir tiesiog perskaitai atsiliepimus apie tą konkretų viešbutį - neretai ten gali rasti ir savo tautiečių atsiliepimus, o tai dar labiau užtikrina, kad jie - realūs, apčiuopiami, kad aiškiai suvoki, kokio lygio viešbutį nuvykęs rasi (ir kokių nemalonių siurprizų tikrai išvengsi).
Štai, kodėl internetas pakeičia ekonomiką ir reformuoja rinkas vieną po kitos:
Sėkmės ir jums, plaukiojant to ilgos uodegos pūkus :)
Visi žino apie globalizaciją. Globalizacija - tai galimybė parduoti ir pirkti prekes (žaliavas), darbo jėgą, kapitalą, paslaugas bet kur pasaulyje. Kartu su šita pasaulinės prekybos galimybe, kuri mus smarkiai praturtinam ir leidžia gyventi labai prabangiai, naudotis viso pasaulio unikaliais privalumais, mes gauname ir jos neigiamus padarinius: pasaulinę migraciją, prekybą žmonėmis, ekologinį nusiaubimą, ekonominę priklausomybę, vaikų darbo išnaudojimą ir t.t.
Bet, nepaisant visų minusų, pliusai nusveria - globalizacija vis auga ir platėja, gilėja ir stiprėja. Ar mes patys tos globalizacijos siekėm (-iam?), ar, vis tik, kažkas kitas mums šitą projektą pakišo? Dabar jau sunku pasakyti. Kaip sakant: "proces poshol", traukinys nuvažiavo, ir, tiesą pasakius, nelabai aišku, ar galima tą kaip nors koreguoti ar stabdyti. Tai mes dabar (paprasti pasaulio gyventojai, ta prasme) daugiau priimam kaip neišvengiamybę, aplinkos faktą.
Taigi, apie globalizaciją mes jau pakalbėjom. Globalizacija turi milijonus įvairių aspektų - tai ir kultūros suvienodėjimas, pasaulinės mados atsiradimas, pasaulinis vartojimo kultūros atsiradimas ir t.t. Bet, kodėl aš apie ją užsimenu net pavadinime? Savaime suprantama, kad ir ši pasaulinė krizė - globali. Sukelta kažkur JAV, bet liečia mus visus, konkrečiai - lietuvius ir visas Baltijos šalis ypatingai skaudžiai ir giliai. Apie ją kalbu, nes globalumas anksčiau apimdavo daugiau stambesnės kompanijos ar valstybės lygį, o paprastas žmogus, kokios nors šalies gyventojas, iš esmės, negalėjo jame dalyvauti - nebent pasyviai, per prekių ir paslaugų vartojimą.
Tai štai "Long-Tail" netikėtai šią situaciją pakeičia. Internetas apskritai įgalina daugelį iki tol neįmanomų, arba labai sunkiai ir brangiai realizuojamų dalykų. Vienas iš pačių, mano supratimu, ekonomiškai ryškiausių pokyčių yra šis: galimybė parduoti prekes, kurių anksčiau nebuvo prasmės parduoti, nes nebuvo "Long-Tail".
Koncepcija yra banaliai paprasta, iš pirmo žvilgsnio.
"Long-Tail" reiškia, kad internetu jūs galite surasti pirkėjų (skaitytojų, žiūrovų, interesantų, draugų, partijos narių ir šiaip - visokių sričių - muzikos, dailės, kino, žaidimų ir t.t. - ir idėjų pasekėjų) tokioms prekėms, kurių anksčiau "niekas tiesiog nepirko". Viskas ne taip ir banalu, kai pasigilini, kuo pagrįstas prekybos mechanizmas. O pagrįstas jis, deja, statistika. Pilku ir nemielu ausiai mokslu. Bet būtent - statistika.
Chris'as Anderson'as atkreipė dėmesį į vieną faktą: Amazon.com (beje, kaip ir dauguma kitų internetinių parduotuvių ar servisų) parduoda apie 2 mln. skirtingų pavadinimų prekių (dauguma iš jų - knygos, žinoma). Taigi, Chris'as susidomėjo, ar kas nors perka tas prekes, kurios yra toliau nei pirmas 100-tukas populiariausių pozicijų? Ne, gerai, ne pirmas 100-tukas, o, tarkime, pirmas 1000-tukas? Na, gerai, ne pirmas 1000-tukas, o pirmas 10.000-tukas? :) Kol kas jūs nejaučiate, kur lenkiu? Pagalvokim kartu: paprastas knygynas (ne internetinis) savo lentynose gali sukaupti daugiau daugiausiai 3.000-4.000, na dar, iš bėdos, 10.000 - 20.000, na 30.000 skirtingų pavadinimų knygų. Aišku, tūlas vartotojas, ko gero, gyvenantis kaimynystėje, nedideliame - tarkim, Anglijos - mieste greičiausiai ir neturės didesnių poreikių, nei 30.000 (ohoho!!! kas gali pasigirti, tiek perskaitęs, kad ir per visą savo gyvenimą?), taigi, kam turėti didesnį knygyną? Fizinėje parduotuvėje nėra tiek vietos, kad galėtume išdėstyti daugiau, nei kelis tūkstančius skirtingų knygų. Tiesiog - daugiau netelpa. Didžiausioje MAXIMA XXX, palyginimui, telpa apie 40.000 skirtingų prekių (ta prasme, turiu minty skirtingų rūšių prekes: pienas, sūris, mėsa, šampūnas, rogutės, megztinis ir t.t.). MAXIMA XXX dydį jūs puikiai įsivaiduojat - tai didelis pastatas, labai. Knygynai toli gražu tokie dideli nebūna, net 1/10 MAXIMA XXX tūrio nesudaro. Natūralu, kad daugiau knygų ten ir negali tilpti.
Taigi, fiziškai daugiau tilpti FIZINIAME knygyne (ar bet kurioje kitoje parduotuvėje) negali. Bet, iš kitos pusės 99,9% žmonių niekada daugiau pasirinkimo ir nenori. Taigi, statistika veikia(-ė?) "įprastinių", fizinių parduotuvių naudai: prekių santykinai yra labai daug, tiek, kad įprastam vartotojui tiek niekada ir neprireiks per visą jo įprastinį gyvenimą? Taip mes gyvenom gerus kelis tūkstančius metų - vienintelis dalykas, kuris nuolat keitėsi - parduotuvių dydis. Mūsų poreikiai nuolat augo, ir parduotuvės nuolat plėtėsi, jose daugėjo prekių, didėjo įvairovė. Tačiau, iš principo, viską lėmė ribinis pasirinkimas (tenkinantis bent 90% poreikių ir bent 95% gyventojų) ir ribiniai kaštai - vietos lentynoje kaštai. Juk, kuo didesnė parduotuvė, tuo daugiau kainuoja ją pastatyti, apsaugoti, apšildyti, pasamdyti pardavėjų, valytojų, pakuotojų, nupirkti kasos aparatų ir t.t. Taigi, fiziniame prekybos pasaulyje mes susiduriame su 2 apribojimais iškart: vartotojų ribiniais poreikiais (kitaip sakant, "ar tikrai tau to reikia, mielas kliente, juk mes turim net (ar "TIK"?) 40000 skirtingų knygų?") ir pardavėjų ribiniais kaštais (kitaip sakant, "ar tikrai mes galim sau leisti tiek prekių? Juk kiekvienos knygos laikymas lentynoje mums kainuoja XX Lt/metus?").
Reziumuokim-kiekviena papildoma knyga lentynoje: A. Didina pardavėjo kaštus, o po tam tikros ribos (tipinio knygyno atveju - virš ~30.000 pavadinimų) - tampa visiškai nerentabilu; B. Didina tikimybę, kad ji tiesiog niekam nebus įdomi, jos - nepirks, o, jei ir kas nors kada nors nupirks, tai vien knygos saugojimo kaštai knygyne (ar sandėlyje) viršys bet kokį įmanomą pelną, gausimą iš tokio sandorio. Todėl fiziniai knygynai negali ir, jei vertinsim racionaliai, neturi turėti didesnio asortimento.
"Long-Tail" visa tai pakeičia. Internetas - pakeičia. Kaip?
Internetinėje parduotuvėje (knygyne) galima surašyti duomenis apie milijonus knygų. Jie ten nesunkiai tilps. "Google" juos ten nesunkiai suras ir nukreips. Ir nesvarbu, kad 99,9% niekada nepirks nei vienos iš knygų, kurios tokiame milijoniniame sąraše yra toliau nei 1000-tasis numeris. Svarbu, kad visame pasaulyje per mėnesį atsiras keli šimtai, keliasdešimt ar tik keli pirkėjai. Nes knygos, saugomos kokiame nors dievo pamirštame Amazon.com korporacijos sandėlyje kur nors dievo pamirštame provincijos kaime, gali tokiame sandėlyje gulėti beveik... nemokamai. Juk tai ne miesto centras - nei jų saugot, nei nuomą mokėt, nei valyt ir prižiūrėt beveik nereikia.
Taigi, kas fiziniame knygyne yra gana brangu, internetiniame - tampa beveik nemokama. Ir, jeigu per mėnesį parduodi bent kelis vienetus tokių itin nepopuliarių knygų, gali realiai uždirbti neblogą pelną iš kiekvienos parduotos knygos.
Toliau Chris'as Anderson'as uždavė savo svarbiausią klausimą: "Kiek pelno uždirba pirmas, populiariausias, 1000-tukas, ir kiek - visos likusios Amazon.com prekės? Kur daugiau pelno slypi?" Kažkodėl (nežinau, kaip jis įtikino stambių kompanijų vadovus ir kodėl jie taip mielai atviravo) jam atsakė. Kaip suprantat, tiek jis, tiek ir aš, sužinoję atsakymą gerokai nustebom:
A. Populiariausios prekės uždirba daug pelno, bet jų pelningumas - ribotas. Jos sukuria didelę apyvartą, nes yra paklausios (kai kurių nuperkama po milijoną ir daugiau vnt. per mėn.), sukuria srautą. bet maržos tokiems produktams - ribotos. Nes jomis prekiauja daug parduotuvių, todėl jos turi būti siūlomos konkurencingomis kainomis, todėl ir maržos - mažėja.
B. Menkai populiarios prekės ar tiesiog - raritetai, nors parduodami ir labai mažais tiražais, turi aukštą pelningumą. Ir, nors jų per mėn. parduodama vos po kelis vienetus, dėl interneto savybių (nepaprastai plačios rinkos - faktiškai globalios; nepaprastai žemų prekės saugojimo kaštų - kažkur tolimoje JAV ar kitos šalies provincijoje pigiame sandėlyje) jų kaštai tokie maži, o kaina - gana aukšta (nes jų juk - niekur negausi, na, nebent - Amazon.com :)), pelningumas - gana aukštas.
C. Didžioji dalis labai nepaklausių prekių sukuria apie 80% interneto parduotuvių pelno. Kai kurių itin retų prekių (sąraše jos yra toliau, nei 100.000-toji, ar net 1.000.000-inė pozicija) per mėnesį yra parduodama tik apie 5 vnt., bet nepaisant to - jos yra pelningos! Klausimas - kokia įprastinė parduotuvė gali sau leisti turėti knygų, kurių parduodama vos po 5 vnt. per mėnesį ar per metus? Jokia. Tai būtų per brangu.
Iš čia ir Chris'o Anderson'o suformuluota koncepcija:
internetas sudaro galimybes parduoti prekes ir paslaugas net tada, kada aplinkui nėra nei vieno pirkėjo ar interesanto, nes visame pasaulyje (dėl "Google" paieškos, "Facebook" like'ų ir paskalų, blog'ų ir forumų rekomendacijų ir kitų interneto sklaidos subtilybių) jų gali būti keli šimtai, tūkstančiai ar net ir milijonai; internetas sudaro galimybes parduoti retas, iš pažiūros nepaklausias prekes, kurios anksčiau buvo "išstumiamos" iš lentynų dėl kaštų(pvz. dainos, kurios puikiai už tą patį 1 USD parduodamos parduotuvėje "iTunes", niekada nepapuolė į jokią parduotuvę); internetas sudaro galimybes įsijungti į gamybos procesą tokiems rinkos veikėjams, kurie anksčiau niekaip negalėjo nei pagaminti, nei parduoti savo prekių ("Youtube" yra ištisi dainų klipų parodijas kuriantys gamintojų junginiai ir savi "hitai" bei parodijų "profesionalai" - t.y. klipų parodijų gamintojai irgi konkuruoja tarpusavyje (dabar jau), nors iš pažiūros - kam, gi, gali būti reikalingos tos parodijos? Juk tai dažnai labai pigus pasityčiojimas iš labai rimtų kūrinių ;)?) Videoprodukcija, audioprodukcija, knygos, muzika - tai nesunkiai internetu parduodama ir ten pat saugoma produkcija.
Kaip tik todėl "Long-Tail" paverčia mus tokiais galingais - mes, kiekvienas mūsų, per svao asmeninį blog'ą, Youtube kanalą, Facebook ar Twitter profilį pasiekti milijonus. Potencialiai kiekvienas mūsų gali parduoti save, kaip tai padarė Justin Bieber, kaip lietuvių ūkininkai parduoti savo prekes pasaulio rinkoje, kaip kavos augintojai Pietų Amerikoje rasti pirkėjų kur nors Londone, organinių prekių parduotuvėje. "Long-Tail" leidžia įsijungti į ekonomiką toms nišoms, kurios iki šiol buvo visiškai ignoruojamos. Lietuvos Spa centrai parduodami norvegams, švedams, danams, suomiams - internetu. "Ryanair" pritraukia keleivius pigiai iš įvairių šalių į Lietuvą, nes pigiai parduoda pigius savo bilietus - internetu. "Booking.com" nesunkiai gali pasiūlyti savo naują viešbutį visai Europos ir pasaulio rinkai už santykinai menkutį mokestį, dėl ko labai nukenčia kadais galingi pasauliniai viešbučių tinklai. Juk anksčiau niekaip negalėjai žinoti, ką rasi, nuvykęs į konkrečią mažą, niekam nežinomą šalelę ir tai užtikrindavo dideli pasauliniai viešbučių tinklai: jie nuveždavo dalelę pasaulio, pažįstamo Vakarų piliečiui, į tą konkrečią šalį (per brand'o frančizę) . Dabar to nereikia: atsiverti "Booking.com" ir tiesiog perskaitai atsiliepimus apie tą konkretų viešbutį - neretai ten gali rasti ir savo tautiečių atsiliepimus, o tai dar labiau užtikrina, kad jie - realūs, apčiuopiami, kad aiškiai suvoki, kokio lygio viešbutį nuvykęs rasi (ir kokių nemalonių siurprizų tikrai išvengsi).
Štai, kodėl internetas pakeičia ekonomiką ir reformuoja rinkas vieną po kitos:
- "iTunes" reformavo muzikos rinką. Jokia CD parduotuvė negali konkuruoti su pasiūla, patogumu na, ir kaina :(
- "Booking.com" privertė iki 50-70% viešbučių pardavimų paversti pardavimais internetu. Dėl ko tradiciniai viešbučių tinklai (brand'ai) susiduria su nemenku išbandymu: jų paklausa traukiasi, nes konkuruojantys bevardžiai, "šeimos" viešbutukai atsiriekia vis didesnį gabalą.
- "Youtube" leidžia talpinti tokią video produkciją, kurios anksčiau net kvailiausiuose sapnuose niekas nebūtų kūręs. Negana to, jis leidžia sužibti pasaulinėms žvaigždėms (tokioms, kaip Justin Bieber).
- Minėtasis "Amazon.com" . Dabar gali pirkti pačias rečiausias knygas pasaulyje rečiausiomis kalbomis net neišeidamas iš namų.
- Vilniuje apsigyveno "Barclays" ir "Western Union", nes daugybė paslaugų gali būti teikiamos iš Lietuvos, internetu. Tai būtų neįmanoma dar prieš 10-15 m., kol internetas buvo lėtas, o Lietuva nebuvo tarp pasaulio šviesolaidžio tinklo lyderių.
- "Pixelmator" tapo AppStore pasauliniu hitu, o sukurtas produktas - Lietuvoje, brolių Dailidžių.
Sėkmės ir jums, plaukiojant to ilgos uodegos pūkus :)
2012 m. sausio 12 d., ketvirtadienis
Long-Tail, arba Lietuvos (ir kitų mažų šalelių) ateitis
"A-ZET" esu prirašęs apie 40 straipsnių įvairausiomis temomis:
Du broliai iš Prienų (Pixelmator) kažkokioje provincijoje, apie kurią pasaulio investiciniai ne tik nieko nežino, bet net ir jos pačios nežino, sukuria produktą, kuris pelno pasaulinį geriausio produkto apdovanojimą.
Vienas žmogus (t.y. - aš) dabar rašau blog'ą, kurį iš principo (kadangi tai Google servisas, o Google servisas yra nerealiai patikimas, kaip rodo mano patirtis, tarkim su Google Calendar, Gmail, Android, Maps, Earth, na ir :)... Google Search) gali skaityti visas pasaulis.
t.y. Long tail - tema, apie kurią aš kalbėsiu ir kalbėsiu, ir prie jos grįšiu vėl ir vėl.
Nes, mano supratimu, tai yra viena svarbiausių, jei ne svarbiausia, interneto technologijos revoliucija, kuri daro poveikį ne tik ekonomikai, bet ir makroekonomikai: ko vertas Facebook sukeltas Arabų pavasaris? Ką jau kalbėti apie Google, Amazon, Youtube, Wikipedia ir kitus long-tail tipo projektus, kurie realiai keičia žmonijos gyvenimą. Ir mano. Ir jūsų..
Taigi, apie šią tema kelis artimiausius kartus (įrašus) sugrįšiu, nes
- apie Kinijos demografijos pokyčius, kurie ją anksčiau ar vėliau privers kelti darbo kainą, o dėl to galbūt net išvežti gamybą į (!!!!) galbūt Lietuvą. Apie tai gana įdomiai atliepia štai šitas interviu: http://www.ekonomika.lt/naujiena/j-mackas-jei-lietuviai-nesikeis-ismirs-kaip-dinozaurai-19029.html
- Apie skirtingą atsaką (ir galimybes skirtingai reaguoti) į krizę: kaip reagavo JAV, Britanija, Kinija, Rusija ir... mes;
- Apie tai, kodėl mes neišvengiamai turėsim pasikartojimą tokių pat krizių, nes mūsų bankinė finansinė sistema suprogramuota į nestabilumą reaguoti dar didesniu nestabilumu, nes visiškai neadekvačiai kratosi ir vengia rizikos ir "socializuoja" nuostolius. Toks buvo mano paskutinis straipsnis, kuriame matyti, kad laimi, šioje situacijoje - krizinėje, tikrieji žydų (o ne eksportiniai, skirti europiečiams) ir musulmonų šariato bankai.
- Apie tai, kaip būtų naudinga Lietuvai elektromobilizacija energetinės nepriklausomybės prasme, panašiai kaip emigracijos apvaldymo ir ekonominio nuosmukio sumažinimo prasme būtų tikrai labai pasiteisinusi Kuodžio siūlyta (ir mano nuolat remta) masinės renovacijos schema. Bent statybininkai nebūtų pabėgę (taip staigiai) ir santykinai pigiau būtų sutvarkę daugelį daugiabučių. Ką jau kalbėt apie vartojimo rinkos palaikyma, vidinės rinkos sveikatą.
- Apie inovacijas: IT, biologijoje, energetikoje. Ar žinote, kad vienas pačių inovatyviausių ir komerciškai sėkmingiausių 2011 m. projektų pasaulyje sukurtas - Lietuvoje. Brolių Dailidžių? Tie, kas dar nežinot - susipažinkit atidžiau:http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/lietuviu-sukurta-programa-pixelmator-apple-programu-parduotuveje-jau-uzdirbo-1-mln-doleriu-51-134876#axzz1jEbJbdGQ ir čia, apie tai, kaip pasaulis ivertino jų produkciją: http://iblog.lt/2011/12/lietuviu-sukurta-%E2%80%9Epixelmator-%E2%80%9Eapple-geriausia-metu-programa/
- Ir apie Long-tail...
Du broliai iš Prienų (Pixelmator) kažkokioje provincijoje, apie kurią pasaulio investiciniai ne tik nieko nežino, bet net ir jos pačios nežino, sukuria produktą, kuris pelno pasaulinį geriausio produkto apdovanojimą.
Vienas žmogus (t.y. - aš) dabar rašau blog'ą, kurį iš principo (kadangi tai Google servisas, o Google servisas yra nerealiai patikimas, kaip rodo mano patirtis, tarkim su Google Calendar, Gmail, Android, Maps, Earth, na ir :)... Google Search) gali skaityti visas pasaulis.
t.y. Long tail - tema, apie kurią aš kalbėsiu ir kalbėsiu, ir prie jos grįšiu vėl ir vėl.
Nes, mano supratimu, tai yra viena svarbiausių, jei ne svarbiausia, interneto technologijos revoliucija, kuri daro poveikį ne tik ekonomikai, bet ir makroekonomikai: ko vertas Facebook sukeltas Arabų pavasaris? Ką jau kalbėti apie Google, Amazon, Youtube, Wikipedia ir kitus long-tail tipo projektus, kurie realiai keičia žmonijos gyvenimą. Ir mano. Ir jūsų..
Taigi, apie šią tema kelis artimiausius kartus (įrašus) sugrįšiu, nes
- Susikaupė :)
- Yra kuo pasigirti ir Lietuviams - oi yra, jūs nustebsit
- Aš manau, kad smulkios tautos, kaip LT iš to gali turėti nemenkai naudos
- Noriu, kad ir jūs būtumėt įkvėpti nerealaus LT žmonių kūrybingumo ir veržlumo, kad jungtumėtės į tokią bendruomenę, kuris suras būdų, kaip išnaudoti šitas idėjas ir iš esmės prikelti LT, ne makroekonomiškai, o iš esmės - priversti pasitikėti savimi daugumą LT, priversti siekti, priversti daryti tai čia (nes LONG-TAIL tai nesunkiai leidžia padaryti), ir ne emigruoti, o enjoy'inti gyvenimą :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)