Top 7 tendencijos artimiausiems 10 metų, ir kokia nauda iš jų mums?

Tiesiog, kad ateity visi kartu galėtume pasižiūrėti, kiek mano įžvalgos prasiskverbė už ateities šydo, ir kiek ne (ir kartu iš kai ko smagiai pasijuokti), nutariau pafiksuoti pajaustas tendencijas, kad po kokių 7-10 metų galėtume kartu su jumis, skaitytojai, įvertinti. Kaip, pvz., dabar galime įvertinti šią. Anot Nassim Nicholas Taleb'o mes labai prastai prognozuojam ateitį. Visi labai prastai. Kelias dienas į priekį, mėnesį - dar dar, bet kelis metus, juolab 10 - visi labai sunkiai. Priežastis? Ateitis NĖRA praeities projekcija. Bent jau ne tiesinė projekcija. Mes labai tikėjomės 1980-aisiais, kad 2015-aisiais minimum reguliariais reisais skraidysim į Marsą (jei ne į kitas žvaigždes). Neskraidom, nors prošvaisčių atsirado (anot "Tesla" ir "SpaceX" įkūrėjo Elon'o Musk'o). Už tai per tą laiką atsirado ir sužydėjo kompiuteriai, internetas, išmanieji prietaisai, ir pagaliau gal jau turėsim ir elektromobilius (nors kol kas dar ir neskraidančius, bet..kiek čia liko). Tai galiu susidurti žiauriai. Dėl to šį įrašą rašau labai atsargiai ir ilgai - jau antra savaitė. Ir nesiryžtu paskelbti, nes vis sau turiu priekaištų. Kita vertus, štai smagus to paties Taleb'o pavyzdukas: įsivaizduokit, kad sutinkat nėščią moterį; jos būsimo kūdikio lytį gali atspėti su 50% tikimybe; bet jei Jūs esate daktaras, ką tik apžiūrėjęs šią moterį echoskopu, Jūsų tikimybė - 100%. Aš leidžiu sau turėti tą echoskopą, bent šiandien ;)

1. Deglobalizacija. Gamyba grįžta į Vakarus (iš outsource'o Tolimuosiuose Rytuose, Lotynų Amerikoje, Pakistane, Indijoje ir pan.). Priežastys?

• Robotizacija. Gamybai nebereikia darbo jėgos (tiek, kiek jos reikėdavo prieš 20-30 metų).
• Saugumas. Kinija yra pavojus jau pati savaime - kam su ja dalytis technologijomis? ir dar nemokamai (statant pas juos fabrikus)?
• Ekologija. Mažesni pervežimai - mažesnė tarša.
• Našumas. Mažiau pervežimų - mažiau kaštų, be to, produktas greičiau patenka į rinką (nei keliautų kelis mėnesius laivais iš Azijos)
• NAUDOS MUMS: dar daugiau gamybos vakariečiai perkels į Lietuvą, dėl to turėtų "natūraliai" augti mūsų užsienio investicijos, o kadangi Lietuva labiau linkusi į pramonę, mes turėtume laimėti iš to daugiau nei kaimynai (LV ir EE). Tačiau - darbo vietų tai juntamai nepadidins (žr. tendenciją šie tiek žemiau).

2. Elektrifikacija - automobilių, pirmiausia. Galbūt ir kitų transporto priemonių (nors traukiniai važiuoja elektros pagalba jau gan seniai, bet dar liko laivai, lėktuvai ir kažkas, kas Elon'o Musk'o vadinama "hyperloop"). Priežastys?

• Tarša. Įstatymai tiek griežtėja, kad net VW skandalų nebegali "patraukti". ;)
• Našumas. Elektros varikliai yra apie 3 kartus našesni, nes jie 70% energijos neišspinduliuoja per radiatorius.
• Energijos revoliucija. Naftą jau realiai keičia saulės energija, vėjas, kiti atsinaujinantys šaltiniai.  Ne paskutinėje vietoje ir skalūnų naftos/dujų revoliucijos poveikis.
• Energetikos decentralizacija: mes elektrą didžia dali gaminsimės patys sau, namuose, nuo stogo saulės baterijų atsivedę laidą į TESLA POWERWALL ar kažką panašaus.
• Saugumas. Kam priklausyti nuo kažkokios labai abejotinos arabų naftos, Rusijos naftos, kitų nestabilių Lotynų Amerikos regionų naftos? Kam? Jei gali apsieiti be to. Kam priklausyti nuo sunkiai prognozuojamos Kinijos paklausos (kainų pusėje)? Juk Kinija jau yra didžiausias naftos importuotojas, iš esmės ir lemiantis visuminę paklausą (ir kainas). O toliau bus tik dar blogiau. JAV jau senokai liko antroje vietoje, ir nežada iš ten kilti.
• NAUDOS MUMS? Nors po 10 metų elektromobiliai vis dar bus retenybė Lietuvoje, ir dauguma važinėsim vidaus degimo "šrotais", bet tai mažins priklausomybę nuo įvežamo kuro, mažins transporto kaštus, švarins miestus, didins gyvenimo lygį. PASTABA: pats laikas pirkti tokių kompanijų (kurios šioje rinkoje sužydės, kaip pvz. "TESLA Motors", "LG Chem" ir panašiai) akcijų.

3. Darbo vietų masinis nykimas, įskaitant ir "proto fabrikus" (tai, ką mes Lietuvoje oriai vadiname "paslaugų centrais", kur dažniausiai dirba programuotojai, bet taip pat ir žemesnės kvalifikacijos paslaugų telefonu/internetu protiniai/klaviatūriniai darbininkai). Piežastys?

• Robotizacija. Tai, kas perkelia gamybą iš Kinijos ir kitur, lygiai taip pat naikina darbo vietas ir čia. Robotai, dronai, dirbtinio intelekto (ar artėjantys į tokį) sprendimai susidoroja su mažai kvalifikuotos darbo jėgos perėmimu. Dabar ne tik buhalteriai kenčia nuo kompiuterių, dabar ir kurjeriai, taksistai, aptarnavimo sferos darbuotojai bus šienaujami. T.y. "paslaugų" sferos darbuotojai pajus tai, ką fabrikai pajuto prieš 20-30 metų - robotų nagučius.
• NAUDOS MUMS? Reikia nebesvajoti apie darbo vietas ateityje. Arba kurti savo verslą, arba įsigyti akcijų kompanijų, kurios moka (ir mokės) reguliarius dividendus.
• Verta pagalvoti (jei turite bent kokį nors talentą) apie kūrybinę profesiją: muzikantai, dailininkai, mokslininkai (tyrėjai, ypač gamtos mokslų, bet taip pat bet kokie inovatoriai, naujų verslų kūrėjai) bus reikalingi kurį laiką, nebent naujasis dirbtinis intelektas, atėjęs į valdžią nuspręs mus visus sumesti į konclagerius "galutiniam klausimo išsprendimui". Hmm.. Tada dainavimas, dizainas bus tiek pat vertingi, kaip ir kitos profesijos.

4. Turtingųjų turtėjimas ir skurdžių tolesnis skurdimas. Atskirtis.

• Dėl robotizacijos - algos nebekyla jau 7 metai. Dėl to, darbo pajamos tampa vis mažiau reikšmingos, o kapitalo - vis labiau reikšmingos. Kadangi "algininkai" savo ribotas pajamas pravalgo, o "kapitalistai" - suvartoja tik mažą jų dalį, kapitalas vis sparčiau kaupiasi pas "1%". 99% vis labiau atsilieka.
• Dėl šios nenumaldomos tendencijos bent  2 valstybės jau rimtai diskutuoja apie "minimalias bazines pajamas" kiekvienam savo šalies gyventojui. Mano žiniomis tai yra Suomija ir Šveicarija, galbūt ir Nyderlandai ar Norvegija netrukus svarstys šį klausimą. Pagalvokite apie tai, kas vyksta Lietuvoje? Šiuo metu priimamas "socialinis modelis" Seime, kurio esmė - dar lengviau atleisti darbuotojus, nei yra dabar (net kūdikius auginančias mamas ir nėščias moteris), sumažinti bedarbystės išmokas, arba išvis palikti be jų :) Super. Tam fone, kai pasaulio pažangiausios valstybės puikiai suvokia, kad darbo - nebebus. Ir imasi "minimalių bazinių pajamų", kad tai spręsti.
• Ta pati tendencija turtins Vakarų pasaulį (galbūt tame sudalyvaus ir Kinija, ar Indija, bent prielaidos šiuo metu - juntamai realios) ir skurdins visą likusį, nes jie nespėjo į technologijų lūžio (dirbtinio intelekto (gamybos be žmonių dalyvavimo), taupios energetikos ir švaraus/saugaus transporto) traukinį. Jų našumas (kadangi jame įpinti gyvi žmonės, darbuotojai) nė iš tolo neprilygs robotų gamybos našumui ir tobulėjimo spartai. Kūrį laiką Vakarai atitrūks nuo pasaulio (netgi - atsiribos nuo arabų, Afrikos, Lotynų Amerikos, Viduriniųjų Rytų, Tolimųjų Rytų, ką beje, ir matome jau vykstant), panašiai, kaip Kinija, kai buvo turtingiausia planetoje valstybė 16 - 17 amžiuje. Prasidė gyvenimas "regionuose". Didysis imigrantų antplūdis į ES pastaruoju metu gali būti paskutinis toks įvykis iki atskirties ir izoliacionizmo staigaus padidėjimo artimiausius 10 metų.
• NAUDOS MUMS? Nelikite algininku! ;) Pasirūpinkite kapitalo sankaupomis, bandykite investuoti į akcijas, NT, kuris generuoja pajamas, galbūt, savo verslą ir t.t. T.y. taip vadinamus aktyvus reikia kaupti, nes atlyginimai ar jų realus didėjimas - nesišviečia. NENAUDA LIETUVIAMS: jei mūsų valdžia labiau rūpinasi, kaip mus greičiau atleisti (t.y., mažinti darbo vietų skaičių), ar Jūs galite iš jos tikėtis kažko panašaus į "minimalias bazines pajamas"?

5. Energetikos decentralizacija. Tai taip svarbu, kad nusipelno atskiros tendencijos nominacijos, nors yra sudėtinė elektrifikacijos dalis.

• Paverskite savo namus (butą, namą, garažą) maža saulės elektrine. Saulės elektrinės labai atpigo, dabar jos gali tapti įperkamos net privačiam būstui ir netgi atsipirkti. Juolab, krauti elektromobilį kasdien po 20-100kWh energijos bus beveik nemokamas malonumas. Perteklių bus galima parduoti arba naudoti namų reikmėms, šildymui, gal net kokiam šiltnamiui.
• Nepriklausymas tinklui sumažins naftos/dujų eksportuotojų hegemoniją, sumažins taršą, sumažins arabų pasaulio įtaką (ir turtus), Rusijos įtaką (ir galią), sumažins komunalinių kompanijų įtaką (ypač, jei pavyktų šildyti žiemą, tik kad tos saulės pas mus gruodį visai nėr. Net balandį ne itin...)
• Decentralizacija plius galimybė kaupti baterijose perteklinę energiją iš vėjo, saulės, gali labai sustiprinti atsinaujinančią energetiką: dabar vėjo/saulės energetikos trūkumas - netolygi gamyba. Tą problemą išsprendus per baterijas, bus galima beveik nebegaminti elektros iš naftos, dujų, atominio kuro.
• NAUDOS MUMS? Švara, turtingesnė visuomenė (nes nereikia atiduoti daug resursų naftos/dujų pirkimui, galima skirti kitam vartojimui), mes - kaip maži verslininkai/energetikai savo namuose. Galimai labiau nepriklausomi Vakarai. Kas turėtų dar labiau sustiprinti ir taip gana aiškią deglobalizacijos tendenciją: kam mums tie arabai, rusai, venesueliečiai, jei turim savo energiją? Tokiu būdu mes turėsim tik dar daugiau paskatų izoliuotis.

6. Dirbtinio intelekto sprendimai. Priežastys, kodėl manau, kad tai tendencija?

• Autopilotai automobiliuose. Kalbos atpažinimas. Veidų atpažinimas. Realaus laiko gyvos kalbos vertėjai.
• NAUDOS MUMS? Galbūt lietuviai, kaip tikrai neprasti programuotojai, inžinieriai, gamintojai, galės sudalyvauti upstart'uose tame segmente ir turėti iš to apčiuopiamos finansinės naudos. Jei esat programuotojas, ar kokių nors jutiklių dronams gamintojams, pats laikas įsivelti į savo verslą šioje srityje. Lietuvoje internetas labai greitas ir labai pigus, todėl yra visos sąlygos sudalyvauti tokių sprendimų vystyme.
• GALIMAS TOTALUS MŪSŲ, kaip rūšies, sunaikinimas? Neabejotinai galimas. Elon'as Musk'as, sukūręs elektromobilizacijos revoliuciją, ne kartą išreiškė mintį, kad tai - mūsų, kaip rūšies, realiausias susinaikinimo scenarijus: sukurti atskirą mašininę sąmonę ir tuo būdu būti išnaikintiems.

7. "Dalijimosi" ekonomika (sharing economy). Čia aš suabejojau visų pirma, ar ji tokia jau nauja? Juk "AirBnB", ar "City Bee", ar "Uber", "Lyft" ne tokie jau ir nauji verslai - kai kuriems jau 8-9 metai. Taigi, tai nėra toks jau naujas dalykas. Klausimas, ar jis turės poveikį artimiausiu metu? Na, dėl automobilių "dalijimosi" didmiesčiuose - sutinku, didžioji aušra dar aušta, dar nesibaigė diena. Piežastys?

• Internetas (ypač mobilusis, tai pat - geri/patikimi žemėlapiai, apps'ai, labai pigūs pinigų pervedimai internetu) sudarė sąlygas tokiems mainams. Internetas sąlyginai - nemokamas. Taigi, informacijos apsimainymo (pasiūlymo pateikimo - nuotraukos, video, instrukcijos ir t.t., radimo/išsirinkimo pagal poreikius ir skonį, apmokėjimo kaštai ir kontrolė) labai atpigo. Daugybė verslų, kurių transakcijos kaštai viršydavo uždarbį negalėjai daryti iki internetinėje epochoje. Dabar - gali. Labai daug dalykų dabar įmanoma, nes labai nukrito kaštai: arba informaciją surinkti ir atsirinkti pasidarė daug pigiau (ir pateikti visam pasauliui, ne šiaip - regiono laikraštuky), arba apmokėti/įsigyti pasidarė daug paprasčiau, arba netgi išmokti naudotis pasidarė paprasčiau dėl videoinstrukcijų, supaprastintų procedūrų, kurios didžioje dalis įvyksta internete, o ne realiame gyvenime (kaip "CITY BEE" ar "VOLVO" atrakinimas mobiliuoju telefonu).
• NAUDOS MUMS: Jei turite "lyšną" butuką, galite ji realiai panuomoti emigrantams arba užsieniečiams kelioms dienoms per "AirBnB". Ir tokiu būdu susikurti pajamų. Bedarbystės didėjimo tendencijos akivaizdoje.
• Kol kas, kol dar robotai nevairuoja automobilių, dar galite užkalti kelis eurus su "Uber".
• Bet tuo pačiu iškyla klausimai: ar tinka sąvoka "dalijimosi ekonomika"? Juk realiai čia tiesiog - apmokestinama paslauga. T.y. jokio dalijimosi nėra, tiesiog yra nuomojimas pigiau, nes turimas įvairiausias mūsų turtas - tiesiog nėra išnaudojamas.
• Klasikinis pavyzdys - mūsų automobiliai. Juk, kai turime šeimoje 2 automobilius (ar net daugiau), važiuojame jais tik apie 5% viso laiko. 95% jie stovi parkinge.
• Kitas pavyzdys - būstai, ypač antrieji, pramoginiai/kurortiniai ir pan. Yra dvi alternatyvos: nuomoti ilgalaikei nuomai (bet tada gauti gerokai mažiau pajamų per mėn., pvz.: trumpalaikėje nuomoje galite uždirbti apie 1100 EUR, ilgalaikėje turbut tik pusę tiek. O iš 1100 EUR per men. gal ir galima pragyventi), arba per "platformas" kelioms dienoms už daug didesnę kainą (Booking.com, AirBnB.com ir t.t.).
• Kitas pavyzdys: tarpusavio skolinimosi "platformos". Lietuvojes mes čia lyg ir kokie lyderiai netgi visoje Europoje. Vietoje "greitukų", kurie siautėja rinkoje jau 10 metų, atsirado alternatyva - galimybė per platformas, labai panašias į "Uber" ar "AirBnB" savo koncepcija, pasiskolinti už maždaug 20-30% palūkanas. Skamba žiauriai? Bet "greitukai" prašo apie 100-200% per metus ;) t.y. 6 kartus daugiau. O su palūkanom, patys suprantat, ne juokai. Šioms platformoms Lietuvoje - vos metai, du. Taigi, jei jos - nauja tendencija, kuri, galbūt, išvaduos apie 200 000 lietuvių iš "greitukų" pančių (!!!!!!) ir netgi galbūt juos išstums iš rinkos (didžiąja dalimi, bet vis tiek liks menkai pamąstančių individų, kurie tas 200% paskolas ir toliau ims, tik atsiras kažkokios ribos. Gal.).
• Kodėl "dalijimosi" ekonomika turi aiškias ribas? Todėl, kad tai - antrinis pavartojimas to turto, kuris mums arba perteklinis, arba mes jo neišnaudojame net dalies. Ir dėl to, kad nuomos/paslaugos kaina pakankamai didelė, kad motyvuotų mus veiksmui (ir tai - ne visus).
• "City Bee" sąlyginė sėkmė yra tame, kad jos steigėjas - automobilių dileris - turėjo sąlyginai pigų resursą: automobilius, kurie nėra itin paklausūs. Be to, kartu jam tai papildoma proga pareklamuoti tuos modelius, kurie turi ateities perspektyvą, tarkime BMW i3. T.y. kas turi besivoliojančius sąlyginai pigius resursus (butą, namą, automobilį, šiokią tokią sumą sąlyginai kol kas nereikalingų santaupų), tas gali veltis į šį žaidimą. Kas neturi - tas negali.

Čia verta stabtelėti: atidžiai apsidairykite, gal jūs turite tokį resursą, kuris jums beveik nemokamas, bet kažkam jis gali būti net labai vertingas, ir juo galima dalintis, jo neparduodant ir neatiduodant - išsaugant, kaip kapitalą? Čia toli gražu ne nauja mintis: visas verslas atsiranda įžvelgus tokią galimybę. Tai labai rimtai ir moksliškai išnagrinėjo Nassim Nicholas Taleb savo knygose (kad ir "Antifragility", visiems rekomenduoju, knyga, kuri uždirba pinigus. Bent jau man šiam momentui ne mažiau, kaip kelis tūkstančius EUR). Jis tai vadina "optionality". Nuostabus dalykas. Verta pasigilinti ;)
3D spausdinimas nepateko į šį sąrašą, nors galėjo. Kodėl?

• Tai "gamyba", o gamyba mums, vartotojams - svetima. Nors ką gali žinoti, jei mes jau gaminsimės sau elektrą elektromobiliams, gal vertės gaminti sau ir 3D gaminius.
• Mano spėjimas: 3D spausdinimas (arba "pridedamoji gamyba") darys labai rimtą įtaką verslo sektoriuje, nes čia atsiveria daug visokių logistikos, bandomųjų produktų kaštų taupymo, patekimo į rinką greičio galimybių ir t.t. Privačiame sektoriuje aš didelės įtakos vis dar nematau. Net parašiau į "A-ZET" tuo klausimu specialų straipsnį, kurio pagrindinė idėja tokia ir yra: 3D neateina į namus, nes mes namuose nieko seniai nebegaminam - vienas pagrindinių mūsų civilizacijos pasiekimų - siaura specializacija ir darbo pasidalijimas, dėl ko viską mes linkę pirkti, o parduoti savo darbo laiką, išsilavinimą, įgūdžius. Visa kita - pirkti.

Yra daug dalykų, kurie gali būti laikomi tendencijomis, kaip antai - žmogaus kiborgizacija, kad ir pagaminant labai tobulus, beveik idealiai atitinkančius originalius organus, protezus. Arba - net pranokstančius originalą. T.y. turėti protezą greitai bus pranašumas, o ne trūkumas. Tarkim - super akis, super ausis, ar dar daugiau - super smegenis. Aš nesivėliau į šį reikalą. Man jis šiek tiek panašus į tas reguliarias keliones į Marsą 1980-aisiais. Gal bus, gal ne. Mane domino tendencijos, kurios turėtų paliesti jei ne kiekvienus namus, tai bent 2/3 per artimiausius 7-10-15 metų.
Dar viena sąlyga patekimui į sąrašą: mano įžiūrėtos galimybės iš to realiai pasipelnyti. Ten kur mano siauros smegenėlės aiškiai įžiūrėjo tokias galimybes - dėjau, kur ne, nedėjau.

Kiekviena iš šių tendencijų, jei ja pasinaudosite šiandien, gali būti verta labai rimtų pinigų po 7-10 metų. Iliustracija: prieš 5 metus "Tesla" akcijos kainavo apie 20-30 USD, šiandien - apie 250 USD. Galima buvo uždirbti nuo 6 iki 10 kartų, laiku investavus. Bet ir šiandien dar ne vėlu, nes 2023 m. tos pačios akcijos gali būti vertos jau ir 750-1000 USD, panašiai, kaip nutiko su "Apple" po "iPhone". Per 7 metus 3-4 kartus uždirbti jums per kuklu? Tada pasvarstykite, kaip įsivelti į robotų gamybą (tarkim, dronų, kurių lyderis šiandien kompanija "DJI"), arba "dalijimosi ekonomiką", arba kaip namus paversti elektrine, ir pardavinėti elektrą kaimynams, kurie neužilgo visi turės elektromobilius (o jiems vienai dienai reikia apie 20-100 kWh kiekvienam). Yra dar ir tokių galimybių, kurias kaip tik atrasit Jūs, apsidairęs po šio blog'o aplink save ir pradėjęs savo nedidelę vertės inovaciją (revoliuciją?) ;)

Ateities kartoms - labai pravers pasižiūrėti, kaip, kada ir kaip staigiai nunyko PC

Čia - labai aiškus chart'as iš kurio viskas be žodžių aišku.

Taip, "Tesla" - ne automobilis. Kaip kai kurie nesupranta, kas yra marketingo inovacija... Baisu!

Iš dalies - straipsnis (seekingalpha (daugiausia akcijų biržos) investuotojų tinklaraštyje) yra išblaivinantis. Ypač tiems, kas "Tesla" nori pirkti tolimoms kelionėms ;) Nors 2020 metais, kai elektromobilį (tarkim tai ir bus "Tesla") pagaliau gausime į namus, gal jau "Supercharger" tinklas (kraunantis 120 kW galia - palyginimui, namie gali krauti maksimalia 3 (vienfazis įvadas) ar 5 (trifazis įvadas) kW galia, t.y. 40 kartų lėčiau)) bus išsiplėtęs 4-5 kartus ir ilgų kelionių klausimas bus (beveik) nuimtas nuo dienotvarkės?
Bet kita vertus, štai paprasta, marketingo dėsniais paremta, mano kritika šiai straipsnio autoriaus kritikai:

• "Tesla" laikosi šių (tuoj visus pavardysiu), labai esminių marketingo dėsnių, ir todėl jai sekasi paimti vis didesnę rinką. Produkto gerumas čia absoliučiai niekuo dėtas. Pats produktas turi gerų savybių, bet, kaip straipsnio autorius parodo, turi ir blogų (ir aš su juo sutinku, beje ;)). Tačiau rinkoje - marketinge, branding'e - visiškai neturi reikšmės, ar tavo produktas geras, ar ne. Gerokai svarbiau, ar laikaisi tam tikrų marketingo dėsnių. Na, tai ir pradėkime vardinti:

1. Straipsnio autorius teigia, kad "Tesla" - visai ne automobilis. Ir aš su juo sutinku. Nes "Tesla" yra elektromobilis. T.y. panašiai, kaip "iPhone" buvo ne "mobilusis telefonas", o "išmanusis telefonas", nauja kategorija, taip ir čia. T.y. yra toks "naujos kategorijos" dėsnis: svarbu ne turėti "geresnį produktą", o sukurti naują daiktų kategoriją. Pvz. iš "iPhone" "NOKIA" 2007 metais atvirai tyčiojosi, kai "Apple" pardavė "tik" 1 mln. Taip taip -juokėsi į akis. O "iPhone" rinka plėtėsi ir plėtėsi, kol išaugo iki keliasdešimt milijonų per ketvirtį. O "Nokia" - neliko. Nauja kategorija - nekonkuruoja su senąja. ji ne kokonkuruoja su niekuo. Nes naujoje kategorijoje visiškai kiti konkurentai, kitos žaidimo taisyklės. Kodėl, nepaisant to, kad naujos kategorijos produktas yra daug kur prastesnis, nei senosios, ji vistiek perka? Pvz. ''iPhone" net ir dabar nusileidžia baterijų "laikymo" trukme bet kuriai senovinei "Nokiai". Na ir kas? Kai mes perkam naują kategoriją, mes perka ne tą garsiąją substitutinę "skylę" (vietoje gražto - lazeris arba suvirinimo aparatas, arba koks chemikalas ir t.t.), oi, ne! Mes perkam naują vertė. Elektromobilis negali to, ką gali automobilis. Sutinku su autoriumi. Bet jis gali tai, ko automobilis negali: neteršti, važiuoti labai tyliai, važiuoti ten, kur automobiliai negali (i kambarį, po miesto senamiestį ir pan.), važiuoti daug pigiau (nes jie našesni kelis kartus), važiuoti greitai, važiuoti autopilotu ir būti programuojami/upgradeable (kas neįmanoma su vidaus degimo auto).T.y. planšetinis kompiuteris - ne tas pats, kas laptopas. Jų gebėjimai persidengia, bet toli gražu ne pilnai persidengia, o tik iš dalies. Jie daro skirtingus dalykus, todėl yra skirtingos daiktų kategorijos mūsų galvose. Ne paskutinėje vietoje elementarus argumentas: kam tad 400 000 žmonių mokėtų po 1000 USD užstatą, užsakydami kažką, kas bus pagaminta tik (duokdie) 2017 pabaigoje? Čia man labai primena pirmąjį parduotą "iPhone" milijoną vnt. 2007-taisiais.
2. "Tesla" naudoja dar vieną, labai svarbų marketingo dėsnį, kurį aš asmeniškai labai mėgstu (prisipažįstu, turiu silpnybių, esu žmogus ;)): aukojimo dėsnį. "Tesla" nedaro jokių kompromisų - negamina jokių kitų dalykų, jokių hibridų, jokių paprastų automobilių, jokių traukinių ar laivų, jokių nesąmonių - tik elektromobilius. Todėl būtent iš "Tesla" aš tikiuosi rimčiausių inovacijų elektromobilių srityje. Jie tiesiog negali rinktis: arba padaro elektromobilius geriausiai, arba lieka be nieko - bankrote. Palyginimui: "Nissan" gamina 5 mln. paprastų (vidaus degimo, arba angl. ICE) automobilių ir 100 000 elektromobilių "LEAF". Kaip manot, kas jiems svarbiau, 5 mln. paprastų ar 0,1 mln. elektromobilių? "General Motors" parduoda 10 mln. automobilių kasmet (iš kurių, beje, net 45% - Kinijoje, daugiau nei JAV ;)) Jie gamins elektromobilį "BOLT". Planuoja, kad parduos apie 0,1 mln. per pirmus metus. Jaučiat kompromisus? BMW gamina ir elektromobilius ir tradicinius ICE. Proporcija šiuo metu (2015 metų faktas): ICE pardavė 2,25 mln., elektromobilių - apie 30 tūkstančių, t.y. 0,03 mln. Jaučiat kompromisus?
3. Dėl "trumpo atstumo (tik 250 mylių/402 km)", ilgo krovimo (apie 30 min., realiai, per "Supercharger" tinklą. O namuose....visą kiaurą parą, jei teturit tik 3 kW, nes reikia viso apie 70kW įkraut) ir kitų menamų ir tikrų autoriaus minimų bėdų su elektromobiliais. Net geriausiais iš geriausių - net "Tesla". Mano atsakymas yra labai paprastas: įsivaizduokime, kad "iPhone", sukurtas prieš 9 metus, visiškai netobulėja, lieka toks, koks yra. Galime tai įsivaizduoti? Ne. Nes technologijos, ypač ITT (o "Tesla" kaip tyčia ir yra šioje kategorijoje) - tobulėja, ir tobulėja siaubingai greitai, nes jau yra 6-toji "iPhone" karta. Taigi, per artimiausius 9 metus yra tikimybė, kad "Supercharger" įkrovėjų sparat padidės 2 kartus (ne 30 min, o tik 15 min)? Yra. Per 9 metus yra tikimybė, kad baterijų talpa padidės 2 kartus (kartu ir atstumas, nuo 250 mylių/402 km  iki 500 mylių/800 km)? Yra. Galbūt pasikeis baterijų pati prigimtis - jos palengvės (dėl to prasitęs atstumas) jos pasidarys greičiau įkraunamos, ar paprasčiausiai talpesnės ir tiek. Ne taip svarbu. Svarbu štai kas: iš kokios kompanijos jūs labiausiai tikitės tokių inovacijų? iš BMV, GM, NISSAN ar labiau... iš "Tesla"? Ar tikitės "išmaniųjų telefonų" inovacijos iš HP, LENOVO ar vis tik - iš "Apple" ir "Samsung"? 
4. Bet 3-iam punkte panagrinėta situacija man svarbi kuo? Tuo, kad nors elektromobilis ir turi (vis dar) savo apribojimus ir tikrai geriausiai jaučiasi "prie namų", mano mieste, 200 km zonoje, visgi inovacijos laikui bėgant - stulbina. Taigi, tuos barjerus naujos technologijos tikrai įveiks. Ir, manau, greitu laiku elektromobiliai toli pranoks ICE mašinas. Vien todėl, kad "TESLA" turi ką prarasti - viską -, jei to nepadarys pirmoji. T.y. turi bekompromisinę motyvaciją. Ir tikrai nemeluoja. Todėl, jei ir bus kokios inovacijos elektromobilių rinkoje, neabejoju, kad "Tesla" modeliai jas turės pirmieji. Na, nebent bus dar kokia, nauja, nežinoma kompanija,.. kuri tai padarys dar greičiau, tokia kaip "Faraday Future", pvz. Taip irgi gali būti. Bet kur kas mažiau tikėtina, kad tai bus GM ar NISSAN.

Kalbant apie FARADAY FUTURE, šitas turėtų patikti ;)

Jungtinės Europos Valstijos

Protingas ir įžvalgus, pusiau latviškas straipsnis apie tai, kas saugotina, ir kas ne Eurpos Sąjungoje.

"Maxima": tai, ko (ne)reikia? New and improved ;)

Tiesiog, neiškenčiau. Pernelyg rimtas klausimas, todėl pasisakysiu. Kol nevėlu. Kol nematom pasekmių. Kai bus pasekmės, šis straipsniukas nebus itin ko vertas... Visi sakys: "Nu, tai aišku, o kaipgi kitaip, savaime suprantama, kitaip ir negalėjo būti..aš visada žinojau".

Tai, kad taip nenutiktų ir laurai tektų man, man ir tik man. ;)
Kaip tam drakoniukui šokolado fabrike ;) (mano kartos žmonės dar susigaudys apie ką aš čia ;))

Prisimenat Isaac'ą Asimov'ą, knygą "Fondas", apie galaktinės civilizacijos žlugimą... kurio pirmas signalas buvo... netaisomos iškabų neoninės lempos: perdegė lemputė, ir jos niekas tiesiog netaiso. Paskui perdegė 2 lemputės, ir jų vistiek niekas netaiso... Kol galų gale nustoja veikti valdymo mechanizmai ir turime kažką panašaus į ISIS, ar Somalį - "failed state (?)"

O viskas prasideda nuo smulkmenos - nuo lemputės. Taip ir čia: "Čia tik šūkis!" - jau girdžiu protesto balsus. Aaaa, neee vaikeli, ne tikrai ne.


Koks buvo "MAXIMA" šūkis?
"Apie viską pagalvota"

Kada jis buvo "nuimtas" nuo apyvartos? Iškart po Rygos, 2013 11 21 d.

T.y. mes jo negirdime/nematome jau... 2 metus. Bet - prisimenam, puikiai. Nes jis buvo ir YRA - "super cool". Kodėl jis negalėjo toliau egzistuoti? Todėl, kad toks "Maxima" Latvijos vadovas pasakė kelis labai neadekvačius žodžius braliukams, po kurių jis buvo atleistas, o "MAXIMOS" reputacija (ypač Latvijoje) - sužlugdyta. Ir todėl, kad pats šūkis buvo neadekvatus situacijai. Deja. Kad nuėmė, bent jau kuriam laikui - teisingai padarė.


Kodėl jis buvo ir YRA - "super cool"?

Todėl, kad pirmas žodis, kurį lietuviai pagalvoja apie "Maxima" yra "didelis (galimai didžiausias) asortimentas, tinklas, dydis, galia".
Ką reiškia naujasis šūkis: "Tai, ko reikia"? Reiškia, kad kur kas mažiau, nei "Maxima" gali pasiūlyti. Kaip "NORFA" panašiai: "Praktiški žmonės renkasi "Norfą".
Ką lietuviui reiškia "praktiškas"? Tai - kaip koks "Passat" ar "Golf" ar "Audi" bulka - ne perdaug, pats tas, tiek kiek reikia. Tai ko reikia ;)

Klausimas: kaip gali į mažą indą (šūkį) sutalpinti didesnį turinį (realią "Maxima" percepcija žmonių galvose, kurtą 20 metų)? Teisingai, negali. Todėl ir netilps. Todėl žmonės šūkio negalės įsiminti.


Ir neįsimena: jau padariau tyrimą su maždaug 10 žmonių - visi puikiai atsiminė "Apie viską pagalvota" (reklamuotą prieš 2 metus) ir nei vienas nesugebėjo prisiminti "Tai, ko reikia" (reklamuojamą jau mėnesį per visas media priemones, kokias tik galima įsivaizduoti: visuose lauko plakatuose, ant "Maxima" durų, per TV... you name it).



Dar vienas klausimas: ar žinote koks yra RIMI šūkis?

"Tai, ko nori tu" (go, check youself: https://www.rimi.lt/)

"Maxima" apyvarta ir tinklo dydis Lietuvoje yra bent 5 kartus didesnis už "RIMI" Lietuvoje. O šūkis? 

• "Tai, ko nori tu" <=> "Tai, ko reikia"????!!!!! 
• Oh my god.

Išsiaškinkim dėl "Maxima" apyvartos ir tinklo dydžio Lietuvoje (tokį labai trumpą "crash course" visiems tiems, kurie mano, kad tiksliai įsivaizduoja realias rinkos proporcijas, nes kasdien apsiperka RIMI (ar - dar smagiau - PRISMOJE) ir tiki, kad Lietuvą valdo RIMI... ne-a):

1. Maxima - apie 4 mld. LTL apyvarta ir apie 230 parduotuvių
2. IKI - apie 2 mlrd. LTL ir apie 230 parduotuvių (štai - tinklas beveik toks pat, o apyvarta - 2 kartus mažesnė - tai ir yra (ne)lyderystės kaina).
3. NORFA - apie 1,7 mlrd LTL ir apie 120 parduotuvių (atkreipiu dėmesį, kad NORFOS 1 parduotuvės apyvarta yra beveik 2 kartus didesnė, nei IKI ir tik truputi mažesnė, nei MAXIMOS parduotuvės. Idomu.)
4. RIMI (wow, aš girdžiu priblokštų RIMI patriotų balsus - wow, kaipgi taip, o aš galvojau, tikėjau, tikėjausi, buvau tikras....nu, vat, ne, vat, NE-A) - 0,75 mlrd LTL ir tik apie 40 parduotuvių. Įvaizdis - nėra viskas, tikrai ne.
5. PRISMA - 0,15-0,2 mlrd LTL ir 4 parduotuvės

Yra ten ir daugiau žaidėjų, netgi daug: "Aibė", "Grūstė", "Šilas", "Express Market" ir t.t. Kai kurie jau užsilenkė ("Fresh market" = Dead Market) Bet būkim biedni bet teisingi - nu, kam jie kada nors rūpėjo? Čia Lietuva, monopolio kraštas, baikit juokus, vaikinai ;))

Visa mažmeninė apyvarta Lietuvoje yra (jei gerai LT STD supratau, ten painokai kažkaip): 8,5 mlrd EUR. Iš jų vien MAXIMA padaro ~1,2 mlrd EUR (4 mlrd LTL/3,4528), 1/8, t.y. 12,5% visos mažmeninės prekybos. Su turgumis, kavinėmis, belekuo kas vaikšto ant Marijos žemės...

O jei visus 5 tinklus sudėsim? 4+2+1,7+0,75+0,2= 8,65 mlrd. LTL, arba 2,5 mlrd EUR, t.y. 30% visos mažmeninės prekybos. Tik 5 tinklai. O kur dar LIDL, coming little by little.

Mūsų BVP yra viso labo tik 33 mlrd EUR. Taigi, beveik 8% to reikaliuko, vadinamo Lietuvos ekonomika valdo 5 rinkos žaidėjai, ir apie 4% - viena MAXIMA.
Nesakau, kad čia apie makroekonomika (dėmesio: skiriama konkrečiai galimai šitą įrašą skaitysiančiai p. Maldeikienei ;) Aš tik manau, kad ji iki šios vietos - nedatrauks - jei datrauktų, parašykit Aušra man į FB, kad žinočiau ateičiai, kad skaitot bukvaliai viską ir įdėmiai ;)), bet be abejo, čia jau beveik tokio lygio klausimas. Nepalyginsi su Malinausko apartamentais Druskininkuose, dekoruotus nuogom rubensiškom moteriškėm...aišku...bet beveik tokio lygio klausimas.


Kas nutiks dabar? Percepcija pradės slėgti pačią "Maximą" tol, kol ji sumažės: asortimentu (nes per didelis jos šūkiui) ir realiu bizniu (nes yra 5 kart per didelė, palyginti su RIMI, kurios šūkį išsinuomojo).

Jei jie neatsikratys šio šūkio, jo žmonėms dar neišmokus...o jie neišmoks, nes jis:

a) jis nekoreliuoja su "Maxima" percepcija

b) jis interferuoja (persidengia) su anksčiau ten (į žmonių suvokimą) patekusiu "RIMI" šūkiu, kuris praktiškai yra toks pat.


bus kaip Isaac'o Asimovo "Fonde": viskas (irimas) prasideda nuo smulkmenų...irimas.
Ir jau visai pabaigai, nu tiems, kurie mane tiesiog (kažkodėl????) myli: šitas įrašas tiesiogiai koreliuoja su kitu mano blogo įrašu, va šiuo: 

Alaus rinka pasuko žemyn, nors planavo, kad kils. Verslo žinios 2015 10 13

Kas vėl patraukė akį? Kad vel užkietėję rinkos vilkai - šiuo atveju alaus/sidro rinkos lyderiai - nesugebejo išprognozuoti šių metų rinkos (panašiai, kaip automobilių pardavėjai netikėtai į gerąją pusę, o vyriausybė netikėtai surinko mokesčių planą, nors BVP augo ne 3,1%, o tik 1.8%)



Alaus rinka pasuko žemyn, augimo neregėti ir dėl kainų karų - Verslo žinios



Visus šiuos įvykius jungia žodis "netikėtai" - tvirtinasi mano įtarimas, kad tai kas vyksta - netaitinka turimų modelių, todėl prognozuotojai vis labiau (ir dažniau) nepataiko...

LB ekonomikos augimo prognozė – pesimistiškiausia nuo 2014-ųjų - Verslo žinios

LB ekonomikos augimo prognozė – pesimistiškiausia nuo 2014-ųjų - Verslo žinios



AHA - o as prognozavayu kad bus gerokai blogiau dar pernai spali, savo straipsny AZET zurnale... Politiku (ir skaudu, kad ir paties nepriklausomo LB) optimizmo dulkes....