Lietuvos gyventojų pajamos pagal pokyčio vertę (iš vz.lt)

Tiesiog, reikia pasidėti "į sandėliuką", nes jaučiu, kad pravers kažkada netolimoje ateityje (tarkim, po metų palyginsim, ir dar vėliau)...

Man čia svarbiausias niuansas: darbo pajamos augo, bet ne taip ir sparčiai, o kapitalo - augo sparčiau. Mažėjančio darbingo amžiaus žmonių skaičiaus, vis dar 7% nedarbo, vis dar augančios emigracijos fone šis skaičius tik įrodo, kad mūsų valstybė sunkiai serga. Receptas? Progresiniai mokesčiai nuo visų pajamų (ne atskirais, maloniais, išmėsinėtais gabaliukais, kai lengvatos kapitalui, arba gaunantiems maksimalias pajamas iš darbo, ir jokių lengvatų darbo liaudžiai...)

Originaliame straipsnyje aiškiai įvardijama, kad JAV darbo pajamos yra apie 43% nuo BVP, ES - 37% nuo BVP, Lietuvoje - 34%. JAV, viena liberaliausių (laisvos rinkos) šalių, bet ir ten yra didesnė dalis darbo pajamų, nei pas mus. Mes juos lenkiam. ;)

Lietuvos gyventojų pajamos pagal pokyčio vertę, mln. Eur*

Pajamų rūšis	2015 m., mln. Eur	2016 m. mln. Eur	Skirtumas, Eur	Pokytis, %
Su darbo santykiais susijusios apmokestinamos pajamos	9655,8	10511,6	855,8	8
Tiesioginės išmokos žemdirbiams	270,2	397,7	127,5	32
Būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimo pajamos (apmokestinamos)	243,3	341,1	97,8	29
Dividendai	535,4	632,7	97,3	15
Išmokos gyventojui dirbančiam pagal verslo liudijimą	622,4	698,6	76,2	11
Indivudualios veiklos pajamos išskyrus pajamas pagal verslo liudijimą, iš žemės ūkio, atlikėjų ir sporto veiklos	830,8	903,9	73,1	8
Finansinių priemonių, kurioms taikoma 500 Eur neapmokestinimo lengvata, pardavimo pajamos	675	729	54	7
Būsto pardavimo pajamos (neapmokestinamos)	186,1	237,4	51,3	22
Finansinių priemonių pardavimo pajamos, kurioms 500 Eur lengvata netaikoma	98	148	50	34
Gyvybės draudimo išmokos ne didesnės už sumokėtas įmokas (neapmokestinamos)	62,5	79	16,5	21
Pajamos, gautos už NT pardavimą (išskyrus būsto ir individualios veiklos) (apmokestinamos)	254,7	269,4	14,7	5
Valdybos nariams išmokėtos tantjemos (apmokestinamos)	25,9	39,3	13,4	34
NT nuomos pajamos (apmokestinamos)	122,8	134,2	11,4	8
Darbuotojo naudai mokamos gyvybės draudimo ir pensijų įmokos	0,07	11,4	11,33	99
Individualios veiklos NT pardavimo pajamos (apmokestinamos ir neapmokestinamos)	18,3	27,1	8,8	32
Darbuotojo naudai darbdavių mokamų draudimo įmokos už papildomą sveikatos draudimą	10	14,9	4,9	33
Pensijų anuitetų išmokos	4,6	7,8	3,2	41
Palūkanos už obligacijas įsigytas po 2013 m. gruodžio 31 d. (apmokestinamos)	3	6	3	50
IĮ, MB nariui sumokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos	18	20,5	2,5	12
Indėlių palūkanos pagal sutartis, sudarytas nuo 2014 m. sausio 1 d. (apmokestinamos)	1,3	3,6	2,3	64
Honorarai pagal autorines licencines sutartis	7,1	9,1	2	22
Turto (be NT) pardavimo pajamos	47,5	49	1,5	3
IĮ nariams išmokos iš pelno po mokesčių	50,3	51,4	1,1	2
Palūkanos už obligacijas įsigytas po 2013 m. gruodžio 31 d. (neapmokestinamos)	4	5,1	1,1	22
Pagal paslaugų kvitą gautos pajamos	2,4	2,7	0,3	11
Palūkanos už paskolas	21,9	21,8	-0,1	-0
Pensijų kaupimo išmokos ne didenės už sumokėtas įmokas (apmokestinamos)	1,5	1,1	-0,4	-36
Pensijų kaupimo išmokos ne didenės už sumokėtas įmokas (nemokestinamos)	1,3	0,7	-0,6	-86
Kitos turto (be NT) nuomos pajamos (apmokestinamos)	58,4	57,7	-0,7	-1
Gyvybės draudimo išmokos ne didesnės už sumokėtas įmokas (apmokestinamos)	14,1	13,4	-0,7	-5
Palūkanos už obligacijas įsigytas iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėtus išpirkti ne anksčiau kaip po metų	9,7	9	-0,7	-8
Miško, apvalios medienos perleidimo pajamos	30,4	28,6	-1,8	-6
Palūkanos už EEE valstybių VVP įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d.	8,5	6,3	-2,2	-35
15% tarifu apmokestinamos pajamos iš užsienio (išskyrus susijusias su darbo santykiais)	29,4	26,8	-2,6	-10
Indėlių palūkanos pagal sutartis, sudarytas nuo 2014 m. sausio 1 d. (neapmokestinamos)	7,6	4,6	-3	-65
Registruoto kilnojamojo daikto pardavimo pajamos (apmokestinamos ir neapmokestinamos)	174,9	171,8	-3,1	-2
Autoriniai atlyginimai	27,9	24,7	-3,2	-13
Indėlių palūkanos iš EEE šalių bankų pagal sutartis iki 2013 m. gruodžios 31 d. (neapmokestinamos)	9	4,1	-4,9	-120
Loterijų laimėtojų pajamos gautos iš EEE šalių	15,7	10	-5,7	-57
Pajamos, gautos už NT pardavimą (išskyrus būsto paradavimo) (neapmokestinamos ir neapmokestinamos)	392,3	386,4	-5,9	-2
Metalo laužo pardavimo pajamos	50,8	43,3	-7,5	-17
Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokos iš "Sodros"	493	483,2	-9,8	-2
Su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos išmokos (neapmokestinamos)	34,9	15,1	-19,8	-131
Kompensacinės išmokos žemdirbiams	125,7	92,1	-33,6	-36
Pajamos iš individualios žemės ūkio veiklos	1256	1192	-64	-5
Dovanos (neapmokestinamos)	519,4	436,5	-82,9	-19
Dienpinigiai	n.d.	360
Kompensacinės išmokos už darbą lauko sąlygomis	n.d.	31,9

Šaltinis: VMI *Dėl mažareikšmingumo ar neaktualumo pateikiamos ne visos pajamų rūšys, pardavimo pajamos pateikiamos neatėmus įsigijimo savikainos.

Ar artėja drastiškas (dešimtimis %) akcijų kursų kritimas, ir kaip greitai?

Štai, mano nuomone, visai racionalus atsakymas, kad tai - neišvengiama.

Tegu kalba logika ir faktai - REALI bedarbystė Lietuvoje (arba dalinis atsakymas Dargužaitei ;))

O tiksliau, ką nutyli statistika Lietuvoje (arba "kaip blogai su nelygybe ir bedarbyste čia yra iš tiesų").
Tiesiog, atkreipiau dėmesį, kad anot https://m.delfi.lt/verslas/verslas/article.php?id=75402467 bedarbystė Lietuvoje yra apie 7,5-8%.
Nuo dabar Lietuvoje gyvenančių darbingų žmonių. T.y. lyginsim pupas su pupom, o ne arbūzus su obuoliais, jei ką...
Tame pačiame Ž. Maurico str. kalbama, kad (faktas, galit pasitikrinti Statistikos Dpt. svetainėje), 2007 metais (prieš 10 metų) nedarbas buvo apie...4-5 %. Būkim nedori ir imkim 4,5%, paprastumui.
Taigi, pavartykim skaičius biškulį:

•  2007 Lietuvoje gyveno apie 3,23 mln. žmonių ir buvo 4,5% bedarbių. Kaip sakiau, lyginam pupas su pupom. Bedarbiai skaičiuojami nuo darbingo amžiaus žmonių. Turbūt sutiksit, kad 2007 m., kai gyventojų buvo 0,5 mln. daugiau nei šiandien, ir darbingų žmonių atitinkamai buvo gerokai daugiau, tiesa? OK, fiksuojam.
• 2017 Lietuvoje gyvena apie 2,85 mln. žmonių ir yra ~7,5% bedarbių. T.y. gyventojų mažiau beveik 0,5 mln., atitinkamai ir darbingo amžiaus žmonių (o de facto darbingo amžiaus žmonių išvažiavo liūto dalis iš to 0,5 mln. ir tai niekam nekelia abejonių, taigi, darbingo amžiaus žmonių sumažėjo proporcingai kur kas labiau, nei 2007-aisiais).
• O dabar banali matematika (supaprastinkim, kad bedarbius skaičiuojam nuo visų gyventojų, nors, kaip jau parodžiau, šiandien situacija kur kas skaudesnė, nei 2007-aisiais - tada darbingų žmonių buvo kur kas daugiau, santykyje su visu gyventojų skaičiumi): 
• 2007 m.: 4,5 nuo 3,23 mln. yra 0,145 mln. bedarbių
• 2017 m.: 7,5 nuo 2,85 mln. yra 0,214 mln. bedarbių

Praėjo 10 metų. BVP seniai pakilo virš 2007-ųjų lygio. OK. O mes turim daugiau (absoliutiniais skaičiais) bedarbių, nei turėjom 2007-taisiais. Ir čia dar ne viskas. Jeigu Lietuva nebūtų besiskirstanti šalis, (kaip Britanija, pvz.) tai reiktų pridėti ir tuos 3,23-2,85=0,38 mln. emigrantų, nes jie beveik visi - darbingo amžiaus. 

Tada efektyviai turėtume 0,38 mln. + 0,214 mln = 0,594 mln., arba....20.8% bedarbių.

Tai dabar, kokios išvadėlės? Per 10 metų mūsų darbo rinka efektyviai susitraukė daugiau nei 0,449 mln. darbo vietų (2017-ųjų bedarbių skaičius - 2007-ųjų bedarbių skaičius ir plius + emigrantai tarp 2007-2017), nors BVP jau lenkia 2007-tuosius gerokai. Tai ir yra esminė priežastis, kodėl mes - liberaliausia ES (ir OECD) šalis, ir nelygybė didžiausia: kur kas mažiau gyventojų, kur kas mažiau darbo vietų, o BVP gerokai didesnis. Išvada? Jis dalinamas ne darbuotojams (nes darbuotojų algos (darbo užmokesčio fondas, visos algos krūvoj) vos 2015 metais pasiekė 2008-ųjų lygį, ir dabar tik vos vos jį viršija). Tada kam? Akivaizdu, kad ne tiems 0,38 mln., kurių jau nėr, ir ne 0,214 mln. bedarbių (nes jie tai algų per se nagauna)?

Žemiau gyventojų skaičiaus grafikėlis (stebėkite, kaip aiškiai matyti lūžis):

Ir dar grafikėlis su BVP ("tegu kalba faktai"):