2012 m. sausio 31 d., antradienis
Visiems tiems, kam (vis) dar trūksta tikėjimo, kad Graikija tikrai bankrutuoja
Nuostabus Roubini Economonitor blogo įrašas, toks paprastas ir aiškus, matematiškas...
ES viršūnių susitikimas - svarbu ar ne? II dalis
na, kaip aš ir minėju, taip ir nutiko: http://verslas.delfi.lt/business/es-fiskalinio-pakto-nepasirasys-dvi-salys.d?id=54899211
Britanijai paktas - peilis po kaklu, tiksliau, svaro, kaip kol kas vis dar globalios (4-5-tosios ar 6-tosios, po USD, EUR, JPY, ar net CNY, bet vis vien, labai kieta valiuta) valiutos pabaigą. Taip pat, faktas, kad Britanija jau nebegali gyventi kaip 20 amžiuje, nes, reikia integruotis. Ne tik metrinę sistemą įsivesti, ne tik mokėti į ES biudžetą ir laikytis (daugumos) ES įstatymų ir standartų, bet, galų gale prarasti ir taip ilgai tausotą beveik visišką ekonominę nepriklausomybę...
Čekijai? Aš geriau paklausiu taip: o kodėl Vengrijai viskas tiko? O kodėl Lietuvai?
Lenkijai galų gale įsiteikė Prancūzija, pasiūliusi bent kartą metuose sudalyvauti Eurozonos posėdžiuose. Taip lenkai vėl sužibėjo, kaip "viena iš didžiausių ES bloko valstybių", pasitenkino savo ambicijas, kad jie tuoj po Ispanijos bloke, ir kad "kai tik mus priims į Eurozoną, tai mes tuoj irgi būsim 1-mojo greičio europiečiai, o ne kokie ten - atsilikę, antro greičio".
Šiandien paskelbti ir rekordiniai ES bedarbystės duomenys - ir kokia iš to išvada sektų? Ogi, pasirodo Pietūs vis labiau tolsta nuo Šiaurės. Ką mes čia turime? Ekonomine prasme:
Nieko nestebina, kad jų, kaip visada, labai daug turi Lenkija, ane? Nieko nebestebina, kad jų vis dar turi Graikija, ane? Nieko nebestebina, kad Pietūs nedirba, ir neplanuoja dirbti - daugiau mažiau. Ir nieko nebestebina, kad išlaikytiniai (Lietuva ir jos kolegos pagal dotacijų svorį) nesipiktina jau beveik 10 metų niekuo, o aprobuoja beveik viską, ką tik ES sukurpia be jokios analizės ir apmąstymo. Štai, kodėl Estija - turi eurą ir yra "Šiaurė" ar net 1-mas greitis, o mes...
Kas stebina? Kad Čekija karts nuo karto kažką originalaus vis sugalvoja, vien marketingo ir reklamos tikslais, neabejoju. Gal ir kokie vidiniai rinkimai ten pas juos ant nosies - o kur jų dabar trūksta, ir JAV, ir Lietuvoje ir... oi!
Kad Britanija pasaulį ir toliau mato:" Ach, kontinentas... ach, jie net važiuoja neteisinga kelio puse!" Ir toliau kuria šiltnamio sąlygas savo Sičio bankams. Krizė - krize, bet nacionalinis - bankų - biznis juk vistiek arčiau kūno :)
Ir, kad......Vengrija praktiškai nesudalyvavo renginy?! Ar kaip? Niekas gal tiesiog nepastebėjo, kad vengrų nebuvo ;)? Patikrinkit, kolegos, briuseliniai, kaip ten buvo, a?
Ir visi šitie paktai dar kam nors rūpi, bei ką nors keičia? Juk 10,4% žmonių ES neturi darbo, Lietuvoje - ~ 250 000 žmonių. Apie kokius čia "paktus" kalbam?
Ir dar vienas, esminis klausimas:
Kam išvis tada toji ekonomika reikalinga, jei nuo jos visiems jau 5 metus darosi tik blogiau, o ne geriau? Paktai, taupymas, sutartys, ekonominė Graikijos (neslėpkim ir nebesislėpkim - ir Lietuvos, ir kitų dotacinių šalelyčių) aneksija (kurią dargi norima legalizuoti Miunche... or atsiprašau Briuselyje :))
Juolab paktai, tą - TOKIĄ - ekonomiką gelbėjantys?
Britanijai paktas - peilis po kaklu, tiksliau, svaro, kaip kol kas vis dar globalios (4-5-tosios ar 6-tosios, po USD, EUR, JPY, ar net CNY, bet vis vien, labai kieta valiuta) valiutos pabaigą. Taip pat, faktas, kad Britanija jau nebegali gyventi kaip 20 amžiuje, nes, reikia integruotis. Ne tik metrinę sistemą įsivesti, ne tik mokėti į ES biudžetą ir laikytis (daugumos) ES įstatymų ir standartų, bet, galų gale prarasti ir taip ilgai tausotą beveik visišką ekonominę nepriklausomybę...
Čekijai? Aš geriau paklausiu taip: o kodėl Vengrijai viskas tiko? O kodėl Lietuvai?
Lenkijai galų gale įsiteikė Prancūzija, pasiūliusi bent kartą metuose sudalyvauti Eurozonos posėdžiuose. Taip lenkai vėl sužibėjo, kaip "viena iš didžiausių ES bloko valstybių", pasitenkino savo ambicijas, kad jie tuoj po Ispanijos bloke, ir kad "kai tik mus priims į Eurozoną, tai mes tuoj irgi būsim 1-mojo greičio europiečiai, o ne kokie ten - atsilikę, antro greičio".
Šiandien paskelbti ir rekordiniai ES bedarbystės duomenys - ir kokia iš to išvada sektų? Ogi, pasirodo Pietūs vis labiau tolsta nuo Šiaurės. Ką mes čia turime? Ekonomine prasme:
- Pietūs labai toli nuo Šiaurės (Šiaurėje belikę, eee, tik Vokietija, Suomija, ir Olandija, jei apie eurą kalba, na dar plius Danija, Švedija. Visus ir vėl turiu nuvilti, nes Norvegija nėra ES narė, jo, keista, bet taip jau yra. Kaip ir Šveicarija - nėra ES narė. Kaip traktuoti Estiją? Kaip šiaurės, jau, panašu, kad) ir toliau tolsta.
- Rytai (Vengrija, Čekija, Lenkija) irgi gana toli nuo 1-mojo greičio Europos. Klausimas tik dabar jau kyla, kas į tą pirmą greitį išvis įeina? Vėl ta pati Vokietija, Olandija ir Suomija?
- Vengrija eina, kur jai pačiai patogiau.
- Lietuva (Latvija, Bulgarija, Rumunija, ir keletas kitų) - kaip visada, eina su banda ir kaip visada neturi ir nenori turėti nuomonės. Nes savų problemų turi per akis, bei 1/3 biudžeto gauna dotacijomis iš Briuselio, dėl to protestuoti tiesiog nenori, nes neturi jokio motyvo - Briuselis tapo motina maitintoja, ir viskas gerai, kas "briuselina" (t.y. "stiprina Briuselį"). Nors galima su tuo kai ko "potencija" gerokai pasiginčyti.... Na, ką gi, myli tauta mūsų prezidentus...
- Graikija vis tiek bankrutuoja. Tai kas ji tada - nebe Pietūs net, nebe pirmas greitis net, ir net ne Rytai? Kas ji tada? Vokietijos vasarnamis?
Nieko nestebina, kad jų, kaip visada, labai daug turi Lenkija, ane? Nieko nebestebina, kad jų vis dar turi Graikija, ane? Nieko nebestebina, kad Pietūs nedirba, ir neplanuoja dirbti - daugiau mažiau. Ir nieko nebestebina, kad išlaikytiniai (Lietuva ir jos kolegos pagal dotacijų svorį) nesipiktina jau beveik 10 metų niekuo, o aprobuoja beveik viską, ką tik ES sukurpia be jokios analizės ir apmąstymo. Štai, kodėl Estija - turi eurą ir yra "Šiaurė" ar net 1-mas greitis, o mes...
Kas stebina? Kad Čekija karts nuo karto kažką originalaus vis sugalvoja, vien marketingo ir reklamos tikslais, neabejoju. Gal ir kokie vidiniai rinkimai ten pas juos ant nosies - o kur jų dabar trūksta, ir JAV, ir Lietuvoje ir... oi!
Kad Britanija pasaulį ir toliau mato:" Ach, kontinentas... ach, jie net važiuoja neteisinga kelio puse!" Ir toliau kuria šiltnamio sąlygas savo Sičio bankams. Krizė - krize, bet nacionalinis - bankų - biznis juk vistiek arčiau kūno :)
Ir, kad......Vengrija praktiškai nesudalyvavo renginy?! Ar kaip? Niekas gal tiesiog nepastebėjo, kad vengrų nebuvo ;)? Patikrinkit, kolegos, briuseliniai, kaip ten buvo, a?
Ir visi šitie paktai dar kam nors rūpi, bei ką nors keičia? Juk 10,4% žmonių ES neturi darbo, Lietuvoje - ~ 250 000 žmonių. Apie kokius čia "paktus" kalbam?
Ir dar vienas, esminis klausimas:
Kam išvis tada toji ekonomika reikalinga, jei nuo jos visiems jau 5 metus darosi tik blogiau, o ne geriau? Paktai, taupymas, sutartys, ekonominė Graikijos (neslėpkim ir nebesislėpkim - ir Lietuvos, ir kitų dotacinių šalelyčių) aneksija (kurią dargi norima legalizuoti Miunche... or atsiprašau Briuselyje :))
Juolab paktai, tą - TOKIĄ - ekonomiką gelbėjantys?
2012 m. sausio 30 d., pirmadienis
ES viršūnių susitikimas - svarbu ar ne?
Prisipažinsiu iškart - dabar labai daug skaitau, ruošiuosi tokiems egzaminams, todėl mažai laiko turiu blog'ui, todėl šią savaitę bus mažai mano įrašiukų: pauzė, sorry :)
Bet yra viena kita mintis, vis vien.
Šiandien- ES bosų susitikimas vyksta. Pagrindinė tema, kaip ir apie skolų krizės suvaldymą. Bet ar tai iš tiesų lemiamas pokalbis, lemiamas susitikimas?
Nuoširdžiai manau, kad vėl prideklaruos, prisižadės, prikurs schemų, bet niekuo neįtikins ir tikrai atsiras renegatų: Britanija - dėl bankų veiklos apmokestinimo (nes ir taip iš Londono Sičio traukiasi bankininkai); Vengrija - dėl bet ko :)
Bus labai neramus ir piktokas pokalbis, kurio pasekmės - sprendimo nebuvimas, dalinis sprendimas, arba jo atidėjimas.
Tačiau, tai nėra jau taip blogai :) Todėl, kad problema su krize nuo jų sprendimų beveik niekada ir nepriklausė. Tiems, kas skaitė mano AZET straipsnius, turi būti aišku, o kitiems - keliais žodžiais tuoj praskaidrinu:
valstybių skolos tampa nepakeliama našta todėl, kad:
O sprendžia nuo šiol ECB. Valstybės, kurių pačių reitingai sumažinti, kurios pačios skolose iki ausų, kurios pačios tarpusavy susitart niekaip nebesugeba - nieko čia neišspręs, ir esminio komponento formulėje - paskolų palūkanų % - nebepakeis, "rinkų" nebenuramins.
Tai padarys (arba ne - ir tai mes ir pamatysim vasario mėn., būtinai) ECB, supirkdamas paskolas labai pigiai - su 3%, ar net mažesnėmis palūkanomis.
Taip, nepadengtais pinigais. Taip, sukeldamas infliaciją (ar ją sustiprindamas, nes tikrą infliaciją sukels Irano karas, šiaip). bet tai iš tiesų vienintėlė likuri reali priemonė "rinkas" padėti į ramybės būseną. Kitaip iš čia mes neišsikepurnėsim.
Ar jūs galit po (šaukšto) Degučio istorijos patikėt, kad politikai - nuoširdūs? Kad jiems rūpi VISŲ PIRMA mūsų interesai :) Sunku, ane...
Bet yra viena kita mintis, vis vien.
Šiandien- ES bosų susitikimas vyksta. Pagrindinė tema, kaip ir apie skolų krizės suvaldymą. Bet ar tai iš tiesų lemiamas pokalbis, lemiamas susitikimas?
Nuoširdžiai manau, kad vėl prideklaruos, prisižadės, prikurs schemų, bet niekuo neįtikins ir tikrai atsiras renegatų: Britanija - dėl bankų veiklos apmokestinimo (nes ir taip iš Londono Sičio traukiasi bankininkai); Vengrija - dėl bet ko :)
Bus labai neramus ir piktokas pokalbis, kurio pasekmės - sprendimo nebuvimas, dalinis sprendimas, arba jo atidėjimas.
Tačiau, tai nėra jau taip blogai :) Todėl, kad problema su krize nuo jų sprendimų beveik niekada ir nepriklausė. Tiems, kas skaitė mano AZET straipsnius, turi būti aišku, o kitiems - keliais žodžiais tuoj praskaidrinu:
valstybių skolos tampa nepakeliama našta todėl, kad:
- Jos (skolos) pasidaro labai didelės (artėja prie 100% BVP, ar, kaip Graikijos atveju - prie 180???)
- Palūkanos pasidaro labai didelės. Ne 3%, kaip normalioje Eurozonoje, o visi 7% ar net daugiau.
- BVP neauga tokiu tempu, kaip palūkanos, (ar net smunka, kaip dabar yra Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir net - Vokietijoje) todėl valstybės santykinė skolos našta - didėja, nes tai yra skolos ir BVP santykis. Palūkanos didesnės, nei BVP, vadinasi tais metais ir taip didelė skola (apie 100% BVP) dar padidės. vadinasi, valstybė papuolė į palūkanų (arba BVP smukimo) "suktuką", iš kurio "rinkų" požiūriu nėra MATEMATINĖS išeities. Kas bent skaičiuoti mokat, puikiai suprantat, ką turiu minty.
- Viskas kartu: ir skolos- per didelės, ir palūkanos - per aukštos, ir dar BVP ne auga, o smunka. Tad visai šakės, tada mes ir turim krizę.
O sprendžia nuo šiol ECB. Valstybės, kurių pačių reitingai sumažinti, kurios pačios skolose iki ausų, kurios pačios tarpusavy susitart niekaip nebesugeba - nieko čia neišspręs, ir esminio komponento formulėje - paskolų palūkanų % - nebepakeis, "rinkų" nebenuramins.
Tai padarys (arba ne - ir tai mes ir pamatysim vasario mėn., būtinai) ECB, supirkdamas paskolas labai pigiai - su 3%, ar net mažesnėmis palūkanomis.
Taip, nepadengtais pinigais. Taip, sukeldamas infliaciją (ar ją sustiprindamas, nes tikrą infliaciją sukels Irano karas, šiaip). bet tai iš tiesų vienintėlė likuri reali priemonė "rinkas" padėti į ramybės būseną. Kitaip iš čia mes neišsikepurnėsim.
Ar jūs galit po (šaukšto) Degučio istorijos patikėt, kad politikai - nuoširdūs? Kad jiems rūpi VISŲ PIRMA mūsų interesai :) Sunku, ane...
2012 m. sausio 27 d., penktadienis
Kreivys. Pirmą kartą rašo apie tai, ką supranta??? Šaunuolis!!!
Manau, daug kas nustebo, paskaitęs naujausią D. Kreivio prognozę 2012 m.
Kas tame stebinančio?
A. Jis pagaliau nerašo apie politiką, apie kurią jis:
Pirmiausia, ką turiu pasakyti: sutinku su šiomis jo prognozėmis beveik 90% (Kreivio vidurinysis - labiausiai tikėtinas - scenarijus kiek perdaug optimistinis, nes infliacija tikrai savo padarys, jei įskaitom Irano karą - čia kur kas daugiau infliacinės žalos mums, nei koks ten euro masinis spausdinimas per ECB - defliaciniai taupymo (valstybių biudžetų mažinimo - tame tarpe) procesai turėtų praryti tuos prispausdintus pinigus ir infliaciją nuspausti, bet Irano naftos klausimas - kur kas skausmingesnis).
Antra: Dainiau, tak derzhatj, pagaliau (po 3 metų demagoginių rašliavų apie vertybes ir TS idealus) kažkas, kur matosi, kad supranti, apie ką kalbi, matosi tavo kompetencija, kad tikrai buvai ir esi tos srities profesionalas. Tai suteikia tam tikro pasitikėjimo ir dėl visų paties ministravimo metų - nes iki tol žodžiai viešojoje erdvėje buvo visai apie kitus dalykus, ir diametraliai skyrėsi nuo darbų.
Trečia: manęs jau seniai neapleidžia jausmas, kad TS-LKD, konkrečiai Kubiliaus komanda, jau nuleido rankas ir plaukia jau pavandeniui iki 2012 spalio, kur tikisi labai ribotų rezultatų, greičiausiai, net ir to, kad nepateks net į Seimą, ką jau apie daugumą kalbėt...O šitas straipsnis - toks nuoširdus, toks tikras ir tikslus... Tai rodo man tik vieną dalyką: jie nebeturi ir nebenori kažko slėpti. T.y. juos tikrai apėmė tokia būsena, kai jie tribūna pradeda naudoti tiesai sakyti. Kada žmogus taip elgiasi? Kada jam jau dzin, kada za derzhavu obidno :)
Ketvirta: nesutinku su Kreiviu tik dėl šaltinių, iš kur reiks imti pajamų: yra dar TVF paskola. Taip PVM didinimo jie gal ir pareikalaus, bet esmė tame, kad TVF paskola net nepaminėta jo straipsnyje, o juk tokia opcija objektyviai yra. Tai, kad ji nutylėta - kelia tam tikrą nerimą... Kažką nemalonaus norisi nuslėpti net ir kai viskas jau dzin? Keistoka ...
Kas tame stebinančio?
A. Jis pagaliau nerašo apie politiką, apie kurią jis:
- Beveik nieko neišmano;
- Beveik nemoka rinkti argumentų, skamba baisiai neįtikinamai ir dirbtinai;
- Nublanksta, kai jį palygini su bet kokiu Gapšiu ar Uspaskich'u, pagal patrauklumą, oratorystės sugebėjimus ir... charizmą, c'mon!!!!!
Pirmiausia, ką turiu pasakyti: sutinku su šiomis jo prognozėmis beveik 90% (Kreivio vidurinysis - labiausiai tikėtinas - scenarijus kiek perdaug optimistinis, nes infliacija tikrai savo padarys, jei įskaitom Irano karą - čia kur kas daugiau infliacinės žalos mums, nei koks ten euro masinis spausdinimas per ECB - defliaciniai taupymo (valstybių biudžetų mažinimo - tame tarpe) procesai turėtų praryti tuos prispausdintus pinigus ir infliaciją nuspausti, bet Irano naftos klausimas - kur kas skausmingesnis).
Antra: Dainiau, tak derzhatj, pagaliau (po 3 metų demagoginių rašliavų apie vertybes ir TS idealus) kažkas, kur matosi, kad supranti, apie ką kalbi, matosi tavo kompetencija, kad tikrai buvai ir esi tos srities profesionalas. Tai suteikia tam tikro pasitikėjimo ir dėl visų paties ministravimo metų - nes iki tol žodžiai viešojoje erdvėje buvo visai apie kitus dalykus, ir diametraliai skyrėsi nuo darbų.
Trečia: manęs jau seniai neapleidžia jausmas, kad TS-LKD, konkrečiai Kubiliaus komanda, jau nuleido rankas ir plaukia jau pavandeniui iki 2012 spalio, kur tikisi labai ribotų rezultatų, greičiausiai, net ir to, kad nepateks net į Seimą, ką jau apie daugumą kalbėt...O šitas straipsnis - toks nuoširdus, toks tikras ir tikslus... Tai rodo man tik vieną dalyką: jie nebeturi ir nebenori kažko slėpti. T.y. juos tikrai apėmė tokia būsena, kai jie tribūna pradeda naudoti tiesai sakyti. Kada žmogus taip elgiasi? Kada jam jau dzin, kada za derzhavu obidno :)
Ketvirta: nesutinku su Kreiviu tik dėl šaltinių, iš kur reiks imti pajamų: yra dar TVF paskola. Taip PVM didinimo jie gal ir pareikalaus, bet esmė tame, kad TVF paskola net nepaminėta jo straipsnyje, o juk tokia opcija objektyviai yra. Tai, kad ji nutylėta - kelia tam tikrą nerimą... Kažką nemalonaus norisi nuslėpti net ir kai viskas jau dzin? Keistoka ...
2012 m. sausio 26 d., ketvirtadienis
Ar su ta krize kovoja ES? Ar išvis atsakas - racionalus?
Kaip prisimenat, ECB įmetė į bankus apie 0,5 trilijono EUR, kad prieš pat Kalėdas užtikrintų dūstančių bankų likvidumą ir pratemptų jų egzistavimą bent kiek ilgiau. Apie tai jau kalbėjau viename pirmųjų savo įrašų.
Ir tai suveikė: Kalėdas pergyvenome be finansų sistemos komos. :) Tai - neabejotinai privalumas.
Bet štai kokia buvo Kanclerės Merkel, ir Vokietijos FINMIN Schäuble reakcija į S&P reitingų sumažinimą net ir Prancūzijai, ir Austrijai: "Reikia dar greičiau ir griežčiau [kiekvienoje iš nepatikimų, nureitinguotų šalių] įtvirtinti biudžeto disciplinos politiką - mažinti išlaidas, mažinti deficitus [geriausia - išvis iki nulio]."
Vienas, mano supratimu, racionaliausių ir įžvalgiausių Vokietijos analitikų Wolfgang Münchau sausio 18 d. parašė, kad jį labiausiai nustebino būtent Vokietijos vadovų reakcija. Kitaip sakant, jis mano, kad kovojama kaip tik ne ten, kur reikia, kur turėtume kovoti su krize. Jo supratimu (ir mano, be abejo) problemos prasidėjo ne viešam sektoriuje, o būtent privačiam, kur dauguma namų ūkių smarkiai prasiskolinę, verslai - taip pat, todėl visi tik taupo ir stengiasi kaip nors nenugarmėt į bankrotą. Kaip tik tai, kad privatus sektorius buvo priverstas taip staigiai sumažinti vartojimą, ir atvėrė milžiniškas skolų žaizdas viešuosiuose valstybių finansuose. BET! Jei valstybės pradės staiga taupyti, kas nutiks toliau? Tiesiog pinigų bus dar mažiau, vartojimas dar labiau smuks. Tada net ir tie privatūs verslai, kurie dar gyvi, smuks ir taps išlaikytiniais, be to, nebemokės į tą patį sumažintą biudžetą mokesčių ir tokiu būdu tik dar greičiau didės valstybių skolos ir BVP santykis...
Kaip žinia, sklinda kalbos, kad vasarį ECB ketina vėl įmesti į bankus "likvidumo". Eina kalbos, kad suma jau bus apie 1 trilijoną EUR ar net daugiau. Ką tai duos? Tai tik atidės bankų žlugimą, bet vargu ar atidės smunkančio BVP valstybių bankrotą.
Graikija - viena mažiausių Eurozonos narių, kai ją lyginam su Italija ar Vokietija. Ir net jos bankrotas jau beveik metus kelia tiek nerimo ir nestabilumo finansų sistemoje, kad apie jokį atsigavimą negalima net kalbėti Europoje. Tai veikia, beje, ir mus - Lietuvos augimas tiesiogiai priklauso nuo eksporto į ES, o jis staigiai sustojo, ir mes irgi priversti klampoti skolose, negalime kelti algų, negalime grąžinti net tų juokingų pensijų, kurias gauna dauguma senukų...
Bet įsivaizduokit, kas bus(būtų), jei bankrutuotų Italija? Arba Ispanija. O jos visos? Tai ilgas ir skausmingas paralyžius, euro pabaiga, ilgi metai be ES fondų finansavimo (iš kur gaunam apie 30% savo biudžeto, ir finansuojam beveik visas valstybines investicijas pastaruosius 7 metus), daugybės ekportuojančių verslų žlugimas, siurrealistinė bedarbystė (35% būtų kaip ir norma), na ir, pats paskutinis ir galutinis išsivaikščiojimas.
Pastaruoju metu dauguma "rinkos fundamentalizmu" indoktrinuotų vadovų visai pamiršo, kad jų funkcija yra rinkodara (ne "marketingas", kaip dauguma galvoja dėl supernesėkmingo Lietuvos lingvistų įsikišimo į šį žodį ir jo prasmę).
Rinkodara, mano supratimu, yra stabilių ir prognozuojamų taisyklių užtikrinimas visiems tiems, kurie veikia rinkoje (t.y. rinkodaros valdytojų nustatytų taisyklių viduje). Reikia pavyzdžių? Kada sužydėdavo Pasaulio ekonomika? Tada, kada kažkas užtikrindavo rinkos taisyklių stabilumą, prognozuojamumą: PAX ROMANA, PAX BRITANNICA, PAX AMERICANA... Reikia dar pavyzdžių apie ką kalbu? "Bretton Woods" sistema po karo reguliavo valiutų kursus - pasaulio valiutų kursai nuo 1945 iki 1971 m. buvo fiksuoti. Kaži kokia jūsų reakcija į šią naujieną, karta, išauginta rinkos fundamentalizme? Augimą užtikrina du dalykai: aiškios taisyklės ir prognozuojamumas, stabilus kitimas ir nuoseklus prisitaikymas, jei situacija keičiasi, ir galimybė realiai konkuruoti (monopolijų galios ribojimas, konkurencijos skatinimas). Stabilumą užtikrina rinkodarininkai (ne marketingistai :)): JAV - PAX AMERICANA atveju, Roma - PAX ROMANA atveju. "Laisvą rinką" irgi užtikrina rinkodarininkai: kas [dar] turi galią suvaldyti mafiją, kad neužliptų paprastiems darbuotojams ant galvų, jei ne stipri viešoji valdžia su stipriais moraliniais ir teisiniais saugikliais?
O jau tai, kas vyksta rinkoje, dažniausiai užtikrina marketingistai :): iPhone ir kitų naujų produktų kūrėjai ir "stūmėjai".
Bet tam reikia bent šiokio tokio laiko horizonto, bent kažkokio prognozuojamumo ir nuoseklios, statybinio tipo plėtros: mokinių išugdymo, profesionalų paruošimo, studentų išmokslinimo, struktūrų (verslo - irgi) sukūrimo ir ištobulinimo. Kaip visa tai padaryti, kai prognozuojamumo garantas - rinkodarininkas - pats tampa (kaip Merkel) neprognozuojamas? Kai valdžia sugalvoja - bac! - še jums ne 18, o 21 PVM, po to bac - dar didesnis gali būti. Įsigilinkit į faktus: PVM buvo stabilus kiek - 15 metų? O per metus jis pašoko 3%. Na, per paskutinius 3 metus jis daugiau nesikeitė, bet už šiuos metus, girdint Merkel - aš tikrai negarantuoju. Tai matematinis vidurkis išeina apie 1% kilimas per metus. Nesunku paskaičiuoti, kad po 10 metų PVM bus jau 31%, o po 20 m. - 41%. Dar nebaisu? Po 80 metų jis bus jau 101%. Nu, kaip dabar? "PVM - 101% pas mus, perrašykit sąskaita, prašom," - anūkėlis telefonu savo tiekėjui po 80 metų....
Patinka? Tai štai, kur nestabilumo šaknys: kada valstybes pradeda vairuoti toks pat neprognozuojamumas, kaip "rinkas", kaip gali tikėtis kažką suvaldyti? Tada jau lauk "savireguliacijos", t.y. bankroto. Kaip jums, tarkim, kad ir "Snoro", tokio menko bankelio sąlyginai, bankrotas, patinka? Nieko nėra klaikiau, kaip savireguliacija rinkos pagrindu: pasakykit man, ar norit, kad evakuacija iš skęstančio laivo vyktų "savireguliacijos" būdu - patiko "Costa Concordia" totali savireguliacija, kaip pagrindinis laivo rinkodarininkas nusimuilino iš laivo?
Tai čia ir klausimas: ar valstybės turi reguliuotis pagal rinkas, ar laikas pareguliuoti rinkas, pagal valstybes ir jų interesus?
Taip, graikai prisidirbo - iki ausų. Bet kas LEIDO prisidirbti? Ne vokiečiai, su savo tyliu ignoravimu to, kas vyksta Pietų Europoje? Ne prancūzai, patyliukais patys pirkdami Graikijos obligacijas? Ne austrai, investuodami ir skolindami nenuolankiajai Vengrijai? Bet tai nereiškia, kad reikia elgtis taip, kaip nurodo panikoje paskendusios "rinkos": jos nebesugebės pačios nusiraminti, neturėkim iliuzijų, jos tik dar labiau įsiaudrins, nes tikimybė, kad viena ar kita šalis bakrutuos - nedinsgta. Ji auga (Graikija - jau beveik 99,9%).
Mano supratimu, ECB turi praryti piliulę ir paprasčiausiai nupirkti Graikijos skolas su 3% palūkanomis, ir praryti piliulę, kad 50% tos sumos vis tiek - muilo burbulai. O euro zona turi nuo šiol realistiškai tvarkytis, ir neleisti, kad sistema grotų tinkamai tik pagal Vokietijos ekonomikos poreikius, t.y. turėti bendras obligacijas (mikstūrėlę, kur visi prisideda, mokėdami aukštesnes bendras palūkanas todėl, kad kai kas bendrijoje - nesitvarko tinkamai), turėti normalią bendrą mokesčių politiką, iš esmės bendrą biudžetą, labiau centralizuotis (čia gal Wolfgang Münchau nesutinka su manim, negaliu pasakyt, straipsnyje to nėra). Iš šios situacijos yra tik du keliai - skilti, arba labiau integruotis. Bet labiau integruotis ne smaugiant vieni kitus, o priešingai - padedant vieni kitiems. O "mažinimas ir karpymas", deja, kol kas duoda tik smukimą ir dar didesnę investavimo į realią (finansai - bankai, mano supratimu, yra nereali, pagalbinė ekonomikos dalis, kuri tik parazituoja ant realios ekonomikos, nes šiaip, pagal apibrėžimą teturi būti realiosios veidrodis) ekonomiką baimę, taigi, stabdo augimą ir valstybių skolos problemą tik aštrina.
Aš nesakau, kad reikia [leisti] be saiko skolintis. Bet, manau, laikas praryti piliulę visiems ir sutikti, kad reikia "skolintis" nemokamai iš ECB, reikia paprasčiausiai dirbtinai numušti palūkanų normas kieta administracine ranka ir pamiršti "rinkas". Tik po kurio laiko leisti joms vėl kvėpuoti. Mat, šitam etape "rinkos" - tai tik iki beprotybės išgąsdinti keli tarptautiniai bankai, iki ausų paskendę PIIGS nelikviduose, todėl nesugebantys rišliai priimti sprendimus. Daug jau jūs racionalumo parodytumėt, jei kepurnėtumėtės lediniame vandeny kokių 5 m gylyje? Tai va... :)
Bet, kiek matyti iš ECB pastarojo meto intervencijų, "kol šuo loja, karavanas eina": ECB nusprendė pasukti pinigų spausdinimo keliu ir prisiimti riziką, kad infliacija visgi geriau, nei nekontroliuojami bankrotai.
Ir tai suveikė: Kalėdas pergyvenome be finansų sistemos komos. :) Tai - neabejotinai privalumas.
Bet štai kokia buvo Kanclerės Merkel, ir Vokietijos FINMIN Schäuble reakcija į S&P reitingų sumažinimą net ir Prancūzijai, ir Austrijai: "Reikia dar greičiau ir griežčiau [kiekvienoje iš nepatikimų, nureitinguotų šalių] įtvirtinti biudžeto disciplinos politiką - mažinti išlaidas, mažinti deficitus [geriausia - išvis iki nulio]."
Vienas, mano supratimu, racionaliausių ir įžvalgiausių Vokietijos analitikų Wolfgang Münchau sausio 18 d. parašė, kad jį labiausiai nustebino būtent Vokietijos vadovų reakcija. Kitaip sakant, jis mano, kad kovojama kaip tik ne ten, kur reikia, kur turėtume kovoti su krize. Jo supratimu (ir mano, be abejo) problemos prasidėjo ne viešam sektoriuje, o būtent privačiam, kur dauguma namų ūkių smarkiai prasiskolinę, verslai - taip pat, todėl visi tik taupo ir stengiasi kaip nors nenugarmėt į bankrotą. Kaip tik tai, kad privatus sektorius buvo priverstas taip staigiai sumažinti vartojimą, ir atvėrė milžiniškas skolų žaizdas viešuosiuose valstybių finansuose. BET! Jei valstybės pradės staiga taupyti, kas nutiks toliau? Tiesiog pinigų bus dar mažiau, vartojimas dar labiau smuks. Tada net ir tie privatūs verslai, kurie dar gyvi, smuks ir taps išlaikytiniais, be to, nebemokės į tą patį sumažintą biudžetą mokesčių ir tokiu būdu tik dar greičiau didės valstybių skolos ir BVP santykis...
Kaip žinia, sklinda kalbos, kad vasarį ECB ketina vėl įmesti į bankus "likvidumo". Eina kalbos, kad suma jau bus apie 1 trilijoną EUR ar net daugiau. Ką tai duos? Tai tik atidės bankų žlugimą, bet vargu ar atidės smunkančio BVP valstybių bankrotą.
Graikija - viena mažiausių Eurozonos narių, kai ją lyginam su Italija ar Vokietija. Ir net jos bankrotas jau beveik metus kelia tiek nerimo ir nestabilumo finansų sistemoje, kad apie jokį atsigavimą negalima net kalbėti Europoje. Tai veikia, beje, ir mus - Lietuvos augimas tiesiogiai priklauso nuo eksporto į ES, o jis staigiai sustojo, ir mes irgi priversti klampoti skolose, negalime kelti algų, negalime grąžinti net tų juokingų pensijų, kurias gauna dauguma senukų...
Bet įsivaizduokit, kas bus(būtų), jei bankrutuotų Italija? Arba Ispanija. O jos visos? Tai ilgas ir skausmingas paralyžius, euro pabaiga, ilgi metai be ES fondų finansavimo (iš kur gaunam apie 30% savo biudžeto, ir finansuojam beveik visas valstybines investicijas pastaruosius 7 metus), daugybės ekportuojančių verslų žlugimas, siurrealistinė bedarbystė (35% būtų kaip ir norma), na ir, pats paskutinis ir galutinis išsivaikščiojimas.
Pastaruoju metu dauguma "rinkos fundamentalizmu" indoktrinuotų vadovų visai pamiršo, kad jų funkcija yra rinkodara (ne "marketingas", kaip dauguma galvoja dėl supernesėkmingo Lietuvos lingvistų įsikišimo į šį žodį ir jo prasmę).
Rinkodara, mano supratimu, yra stabilių ir prognozuojamų taisyklių užtikrinimas visiems tiems, kurie veikia rinkoje (t.y. rinkodaros valdytojų nustatytų taisyklių viduje). Reikia pavyzdžių? Kada sužydėdavo Pasaulio ekonomika? Tada, kada kažkas užtikrindavo rinkos taisyklių stabilumą, prognozuojamumą: PAX ROMANA, PAX BRITANNICA, PAX AMERICANA... Reikia dar pavyzdžių apie ką kalbu? "Bretton Woods" sistema po karo reguliavo valiutų kursus - pasaulio valiutų kursai nuo 1945 iki 1971 m. buvo fiksuoti. Kaži kokia jūsų reakcija į šią naujieną, karta, išauginta rinkos fundamentalizme? Augimą užtikrina du dalykai: aiškios taisyklės ir prognozuojamumas, stabilus kitimas ir nuoseklus prisitaikymas, jei situacija keičiasi, ir galimybė realiai konkuruoti (monopolijų galios ribojimas, konkurencijos skatinimas). Stabilumą užtikrina rinkodarininkai (ne marketingistai :)): JAV - PAX AMERICANA atveju, Roma - PAX ROMANA atveju. "Laisvą rinką" irgi užtikrina rinkodarininkai: kas [dar] turi galią suvaldyti mafiją, kad neužliptų paprastiems darbuotojams ant galvų, jei ne stipri viešoji valdžia su stipriais moraliniais ir teisiniais saugikliais?
O jau tai, kas vyksta rinkoje, dažniausiai užtikrina marketingistai :): iPhone ir kitų naujų produktų kūrėjai ir "stūmėjai".
Bet tam reikia bent šiokio tokio laiko horizonto, bent kažkokio prognozuojamumo ir nuoseklios, statybinio tipo plėtros: mokinių išugdymo, profesionalų paruošimo, studentų išmokslinimo, struktūrų (verslo - irgi) sukūrimo ir ištobulinimo. Kaip visa tai padaryti, kai prognozuojamumo garantas - rinkodarininkas - pats tampa (kaip Merkel) neprognozuojamas? Kai valdžia sugalvoja - bac! - še jums ne 18, o 21 PVM, po to bac - dar didesnis gali būti. Įsigilinkit į faktus: PVM buvo stabilus kiek - 15 metų? O per metus jis pašoko 3%. Na, per paskutinius 3 metus jis daugiau nesikeitė, bet už šiuos metus, girdint Merkel - aš tikrai negarantuoju. Tai matematinis vidurkis išeina apie 1% kilimas per metus. Nesunku paskaičiuoti, kad po 10 metų PVM bus jau 31%, o po 20 m. - 41%. Dar nebaisu? Po 80 metų jis bus jau 101%. Nu, kaip dabar? "PVM - 101% pas mus, perrašykit sąskaita, prašom," - anūkėlis telefonu savo tiekėjui po 80 metų....
Patinka? Tai štai, kur nestabilumo šaknys: kada valstybes pradeda vairuoti toks pat neprognozuojamumas, kaip "rinkas", kaip gali tikėtis kažką suvaldyti? Tada jau lauk "savireguliacijos", t.y. bankroto. Kaip jums, tarkim, kad ir "Snoro", tokio menko bankelio sąlyginai, bankrotas, patinka? Nieko nėra klaikiau, kaip savireguliacija rinkos pagrindu: pasakykit man, ar norit, kad evakuacija iš skęstančio laivo vyktų "savireguliacijos" būdu - patiko "Costa Concordia" totali savireguliacija, kaip pagrindinis laivo rinkodarininkas nusimuilino iš laivo?
Tai čia ir klausimas: ar valstybės turi reguliuotis pagal rinkas, ar laikas pareguliuoti rinkas, pagal valstybes ir jų interesus?
Taip, graikai prisidirbo - iki ausų. Bet kas LEIDO prisidirbti? Ne vokiečiai, su savo tyliu ignoravimu to, kas vyksta Pietų Europoje? Ne prancūzai, patyliukais patys pirkdami Graikijos obligacijas? Ne austrai, investuodami ir skolindami nenuolankiajai Vengrijai? Bet tai nereiškia, kad reikia elgtis taip, kaip nurodo panikoje paskendusios "rinkos": jos nebesugebės pačios nusiraminti, neturėkim iliuzijų, jos tik dar labiau įsiaudrins, nes tikimybė, kad viena ar kita šalis bakrutuos - nedinsgta. Ji auga (Graikija - jau beveik 99,9%).
Mano supratimu, ECB turi praryti piliulę ir paprasčiausiai nupirkti Graikijos skolas su 3% palūkanomis, ir praryti piliulę, kad 50% tos sumos vis tiek - muilo burbulai. O euro zona turi nuo šiol realistiškai tvarkytis, ir neleisti, kad sistema grotų tinkamai tik pagal Vokietijos ekonomikos poreikius, t.y. turėti bendras obligacijas (mikstūrėlę, kur visi prisideda, mokėdami aukštesnes bendras palūkanas todėl, kad kai kas bendrijoje - nesitvarko tinkamai), turėti normalią bendrą mokesčių politiką, iš esmės bendrą biudžetą, labiau centralizuotis (čia gal Wolfgang Münchau nesutinka su manim, negaliu pasakyt, straipsnyje to nėra). Iš šios situacijos yra tik du keliai - skilti, arba labiau integruotis. Bet labiau integruotis ne smaugiant vieni kitus, o priešingai - padedant vieni kitiems. O "mažinimas ir karpymas", deja, kol kas duoda tik smukimą ir dar didesnę investavimo į realią (finansai - bankai, mano supratimu, yra nereali, pagalbinė ekonomikos dalis, kuri tik parazituoja ant realios ekonomikos, nes šiaip, pagal apibrėžimą teturi būti realiosios veidrodis) ekonomiką baimę, taigi, stabdo augimą ir valstybių skolos problemą tik aštrina.
Aš nesakau, kad reikia [leisti] be saiko skolintis. Bet, manau, laikas praryti piliulę visiems ir sutikti, kad reikia "skolintis" nemokamai iš ECB, reikia paprasčiausiai dirbtinai numušti palūkanų normas kieta administracine ranka ir pamiršti "rinkas". Tik po kurio laiko leisti joms vėl kvėpuoti. Mat, šitam etape "rinkos" - tai tik iki beprotybės išgąsdinti keli tarptautiniai bankai, iki ausų paskendę PIIGS nelikviduose, todėl nesugebantys rišliai priimti sprendimus. Daug jau jūs racionalumo parodytumėt, jei kepurnėtumėtės lediniame vandeny kokių 5 m gylyje? Tai va... :)
Bet, kiek matyti iš ECB pastarojo meto intervencijų, "kol šuo loja, karavanas eina": ECB nusprendė pasukti pinigų spausdinimo keliu ir prisiimti riziką, kad infliacija visgi geriau, nei nekontroliuojami bankrotai.
2012 m. sausio 25 d., trečiadienis
Tendencijos: ar tikrai Kapitalizmas patiria krizę? Ir, jei taip - kokią?
Jei prieš savaitę būtumėt atsivertę pirmąjį ft.com puslapį, tai viršuje rastumėt antraštę kuri skambėjo daugiau mažiau taip: "Kapitalizmo krizė". Patikslinu - tai pagrindinis pasaulio media kanalas, rašantis apie pinigus, Financial Times....
Štai kur dabar yra Vakarų pasaulio ekonomistų mintys - "kapitalizmas patiria krizę, to paneigti jau niekaip neįmanoma".
Ir kur ta krizė labiausiai pastebima? Pasirodo, skaudžiausiai ji paveikia "Amerikos svajonę", t.y. galimybes realiai kopti karjeros laiptais ir į gyvenimo pabaigą savo talentų, darbo ir sumanumo dėka pasiekti aukščiausius jos laiptelius. Pastebėsiu, kad šia tema irgi jau neseniai rašiau (tiksliau įdėjau įdomų linką, kurį ir vėl primenu čia): tai - bifurkuojanti visuomenė :)
Bet kur kas daugiau šurmulio ta pačia tema sukėlė kitas straipsnis, spausdintas "The New York Times" ir sukėlęs ką tik nemenką furorą (nes jame įveltas tuo metu dar gyvas a.a. S. Jobs'as).
Aš jau ne kartą ir ne du kalbėjau apie pozityviąją globalizacijos pusę: sugebėjimą rasti nišas, kurių anksčiau tiesiog nebuvo (buvo nerentabilios), sugebėjimą vienam asmeniui (na, brolių Dailidžių atveju - dviem) susikurti pasaulinio masto verslą, sugebėjimą kurti ir dalinti idėjomis per atstumą akimirksniu ir beveik nemokamai. LONG-TAIL.
Dabar laikas pakalbėti apie kiek liūdnesnes globalizacijos pasekmes. Viena liūdniausių - darbo vietų išvežimas į pigesnes šalis. Konkrečiai būtent tame "The New York Times" straipnsyje kalbama kaip tik apie tą skausmingą JAV ir Vakarų šalims temą. Pasirodo, "APPLE" tik 43 000 žmonių dirba JAV, dar apie 20 000 - kitur užsienyje. Bet įdomiausia (ir kraupiausia) visai ne tai! Net 700 000 (!!!! Daugiau nei 10 kartų daugiau) dirba Kinijoje ir kitose pigios darbo jėgos (kur atlyginimas yra apie 350 USD/mėn., o ne 3000-4000 USD/mėn., kaip JAV). Tai - subkontraktoriai, kurie gamina, surenka iPhone'us, iPad'us ir visus kitus APPLE pričindalus. Vat, tau ir "Made in USA", pasirodo. Ramybės dėlei reiktų nuraminti, kad ir konkurentai ("Android" aparatų, "Nokia") taip pat gaminami ten pat, gal net pas tuos pačius subkontraktorius, tik kituose fabrikuose ar cechuose.
Jei kas įsiskaitys į straipsnį, pamatys "siaubingų" išnaudojimo pavyzdžių "Apple" gamyklose Kinijoje: 12 valandų per dieną darbas, 6 darbo dienos per savaitę, gyvenimas fabriko bedrabučiuose. Į namus neišleidžia, nes "lankstumas" reikalauja, kad bet kuris iš darbuotojų bet kuriuo metu (konkretus pateikiamas pavyzdys - naktį, 12:00) turi atsikelti ir bėgti į darbo vietą ir ten stoti į 12 val. pamainą.... Košmarai, ar ne? Nenuostabu, kad "lanksčiojoje" gamykloje (gaminančioje APPLE produkciją), FOXCONN nusižudė jau dešimtys darbuotojų - nepakėlė sąlygų. Ir toliau tokių vis daugės, neabejoju, nes niekas tų sąlygų lengvinti ir nemano.
Straipsnyje kalbama, kaip Obama vienos iškilmingos vakarienės metu paklausė paties S. Jobs'o - o kaip galima būtų sukelti tuos darbus atgal į JAV? Jobs'as jam tiesiai šviesiai atsakė - niekaip to nepadarysi, nes:
Kodėl taip nutinka? Todėl, visų pirma, kad dauguma darbo vietų išvežama iš JAV, ir tai daro kompanijos, kurios tikrai sau gali leisti mokėti daugiau, kurios tikrai labai inovatyvios (APPLE, hmmm, kur jau ten labiau?) ir tikrai joms reikia "protingos" darbo jėgos. Jei prieš 50 metų, savo šlovės apogėjuje didžiausia JAV kompanija (tuo metu) "General Motors" samdė 400 000 darbuotojų, tai dabar APPLE - tik 43.000! Nepaisant, matyt, gerų atlyginimų tiems, kas dirba Amerikoje, darbo vietų sėkmingos korporacijos sukuria per mažai.
Antroji, ir, mano supratimu, dar skausmingesnė problema yra tai, kad kompiuteriai automatizavo ir palengvino kai kuriuos darbus tiek, kad nebeliko viso "tarpinio sluoksnio" vadybininkų, jų vietą užėmė... kompiuteriai ir savitarna. Mes nebesinaudojam (beveik) banko klerko paslaugomis, nes... naudojamės bbnkomato paslaugomis. Daugybė ataskaitų ruošėjų ir spausdintojų nebereikalingi, nes juos pakeitė.... kompiuteriai. Daugybė operatorių ir fizinių darbuotojų nebereikia, nes... juos pakeitė robotukai arba tam tikra savitarna. Taigi, mes už korporacijas dabar vis labiau dirbam .... patys, o pinigus paliekam joms, pelno, ne algų darbuotojams pavidalu.
Anksčiau karjera vykdavo taip: ateini nuo žemiausio laiptelio (net kompanijų savininko sūnus ar dukra dažniausiai taip pradėdavo) ir toliau kopi pamažėl (ar pagreitėl) į viršų. Tada per tarpinius laiptelius, nuosekliai užrėplioji iki pat dangaus.... Arba nespėji, bet iki pensijos bet kokiu atveju ju bent 10-20 pozicijų palipi aukščiau, nei pradėjai.
O dabar tų tarpinių laiptelių tiesiog nėra: arba yra darbas, kurio niekaip nepavyksta automatizuoti (ir jis labai deklasuotas ir labai menkai apmokamas - pinigų jame labai sunku sukaupti; tai - valytojos viešbučiuose, sargai, vairuotojai ir pan.) arba - darbas labai išsilavinusiems, labai gabiems, kuriantiems naujus produktus, naujas idėjas. Toks darbas, aišku, labai gerai apmokamas, ir labai perspektyvus, po jo gali ir pats ne vieną savo "long-tail" bizniuką įkurti, santaupų užteks :) Tačiau TARPE TARP šių dviejų - nieko nėra.
T.y. tiksliau yra - tai visokio plauko automatai ir kompiuteriai. Kokia ironija! Automatizuoti iš tiesų bjaurių ir nemalonių, pavojingų darbų (bent kol kas) nepavyko, o "malonūs" ofiso tipo darbai (kaip mašinininkės-sekretorės) labai sumenko arba išnyko visai. Atsirado taip vadinamas karjeros TARPAS: apačioje tiršta, pigu ir didelė konkurencija dėl prastų, sunkių, fizinių darbų, viršuje dar baisesnė konkurencija dėl gerų, kūrybiškų, "išpildančių" darbų, bet tarpe - kompiuteriai ir mašinos.
Sudėjus abu šiuos galingus pokyčius - karjeros prarają tarp žemų pozicijų ir aukštų pozicijų bei darbo jėgos iškėlimą dėl globalizacijos - mes gauname maxi problemą:
Tai va: mano šitas straipsnis, ir surinkti kiti straipsniai iš viso pasaulio rodo, kad taip - nebus. IT sektorius man visad buvo įtartinas, nes man visada atrodė, kad mes save apgaudinėjam, kai manom, kad tai sukurs mums galimybę prisikviesti stambias kompanijas. Iš tiesų, stambios IT kompanijos pasidarė ne novatoriais, kaip mes tikėjomės ir svajojome (kai kas dar tebesvajoja...), o tik kraupiais išnaudotojais (nuo kurių "FoxConn" darbininkai masiškai žudosi). Mes nors ir darbštūs, nors ir sugebam patraukti po 12 val. kurį laiką, nors ir galim padirbėti vieną kitą savaitgalį, bet, galų gale, mes ne tokie įgudę ir vikrūs kaip kinai. Taigi, jie galų gale laimi ir dėl mažesnio atlyginimo ir dėl vikrumo ir darbštumo (galutinio našumo). Gal santykis su kinais ir ne 10:1, kaip JAV atveju, bet 2,3:1, tai - be abejo.
Bet tuoj iš čia peršasi natūrali išvada: kodėl kelios tokios kompanijos visgi atėjo į Lietuvą? Ką jos čia rado tokio ypatingo, ko nėra Kinijoje (ar Taivane?) Matyt, santykinį saugumą: tarkim bankinę informaciją apdorojantis Vilniaus "Barclays" filialas visgi saugesnis ir artimesnis Britanijai čia, negu Kinijoje.
Tai reziumuokim: visi manėt straipsnio pradžioje, kad pagrindinė kapitalizmo ir globalizmo problema - pinigai, jų iškreiptumas, perteklinis kiekis, jų sukaupimas tose rankose, kuriose nereikėtų jų kaupti?
Ne.
Pasirodo yra dar sunkesnių: "dirbk ir pasieksi" aksiomos - SVAJONĖS - žlugimas, štai kas labai baisu kapitalizmo idilei. Karjeros praraja dėl kompiuterių, bankomatų, savitarnos (bankų, valstybės, įvairiausių paslaugų), pigus ir klaikiai išnaudojantis, neperspektyvus, vergiškas darbas nykiuose fabrikuose toli nuo "humaniškų" Vakarų akių. Globalizacijos grimasos.
Lietuvai tai reiškia, kad iliuzija "prisitraukti" aukštos pridėtinės vertės investuotojus - nereali. Juk pas mus tiesiog įkelia "proto fabrikus", pakankamai standartizuotų ir negudrių paslaugų aptarnavimą internetu, o ne produktų ir paslaugų, idėjų ir inovacijų kūrimą. Tą, gerąją, dalį jie vis dar pasilieka sau. O ta pačią blogiausią ir sunkiausią - arba mūsų emigrantams, arba kinams, tailandiečiams....
Taigi, kapitalizmas - tikrai krizėje, jei jau apie tai rašo net "Financial Times".
O mūsų liberalščinos kol kas to net nepastebėjo, ir net nepradėjo apie tai diskutuoti... :)
Štai kur dabar yra Vakarų pasaulio ekonomistų mintys - "kapitalizmas patiria krizę, to paneigti jau niekaip neįmanoma".
Ir kur ta krizė labiausiai pastebima? Pasirodo, skaudžiausiai ji paveikia "Amerikos svajonę", t.y. galimybes realiai kopti karjeros laiptais ir į gyvenimo pabaigą savo talentų, darbo ir sumanumo dėka pasiekti aukščiausius jos laiptelius. Pastebėsiu, kad šia tema irgi jau neseniai rašiau (tiksliau įdėjau įdomų linką, kurį ir vėl primenu čia): tai - bifurkuojanti visuomenė :)
Bet kur kas daugiau šurmulio ta pačia tema sukėlė kitas straipsnis, spausdintas "The New York Times" ir sukėlęs ką tik nemenką furorą (nes jame įveltas tuo metu dar gyvas a.a. S. Jobs'as).
Aš jau ne kartą ir ne du kalbėjau apie pozityviąją globalizacijos pusę: sugebėjimą rasti nišas, kurių anksčiau tiesiog nebuvo (buvo nerentabilios), sugebėjimą vienam asmeniui (na, brolių Dailidžių atveju - dviem) susikurti pasaulinio masto verslą, sugebėjimą kurti ir dalinti idėjomis per atstumą akimirksniu ir beveik nemokamai. LONG-TAIL.
Dabar laikas pakalbėti apie kiek liūdnesnes globalizacijos pasekmes. Viena liūdniausių - darbo vietų išvežimas į pigesnes šalis. Konkrečiai būtent tame "The New York Times" straipnsyje kalbama kaip tik apie tą skausmingą JAV ir Vakarų šalims temą. Pasirodo, "APPLE" tik 43 000 žmonių dirba JAV, dar apie 20 000 - kitur užsienyje. Bet įdomiausia (ir kraupiausia) visai ne tai! Net 700 000 (!!!! Daugiau nei 10 kartų daugiau) dirba Kinijoje ir kitose pigios darbo jėgos (kur atlyginimas yra apie 350 USD/mėn., o ne 3000-4000 USD/mėn., kaip JAV). Tai - subkontraktoriai, kurie gamina, surenka iPhone'us, iPad'us ir visus kitus APPLE pričindalus. Vat, tau ir "Made in USA", pasirodo. Ramybės dėlei reiktų nuraminti, kad ir konkurentai ("Android" aparatų, "Nokia") taip pat gaminami ten pat, gal net pas tuos pačius subkontraktorius, tik kituose fabrikuose ar cechuose.
Jei kas įsiskaitys į straipsnį, pamatys "siaubingų" išnaudojimo pavyzdžių "Apple" gamyklose Kinijoje: 12 valandų per dieną darbas, 6 darbo dienos per savaitę, gyvenimas fabriko bedrabučiuose. Į namus neišleidžia, nes "lankstumas" reikalauja, kad bet kuris iš darbuotojų bet kuriuo metu (konkretus pateikiamas pavyzdys - naktį, 12:00) turi atsikelti ir bėgti į darbo vietą ir ten stoti į 12 val. pamainą.... Košmarai, ar ne? Nenuostabu, kad "lanksčiojoje" gamykloje (gaminančioje APPLE produkciją), FOXCONN nusižudė jau dešimtys darbuotojų - nepakėlė sąlygų. Ir toliau tokių vis daugės, neabejoju, nes niekas tų sąlygų lengvinti ir nemano.
Straipsnyje kalbama, kaip Obama vienos iškilmingos vakarienės metu paklausė paties S. Jobs'o - o kaip galima būtų sukelti tuos darbus atgal į JAV? Jobs'as jam tiesiai šviesiai atsakė - niekaip to nepadarysi, nes:
- Ten yra tai, ko nėra JAV (12 val. pamainos, jau minėtas "lankstumas", nepaprastai darbšti ir labai įgudusi darbo jėga);
- Ten darbo jėga kainuoja tik 1/10 to, kas JAV (bet yra dar ir našesnė vos ne 2 kartus);
- Ten gali pririnkti inžinierių tūkstančiais per kelias savaites. Čia - JAV - jų skaičiavimais tai truktų 9 mėnesius. Ten yra darbo jėgos įvairovė ir pasiūla.
Kodėl taip nutinka? Todėl, visų pirma, kad dauguma darbo vietų išvežama iš JAV, ir tai daro kompanijos, kurios tikrai sau gali leisti mokėti daugiau, kurios tikrai labai inovatyvios (APPLE, hmmm, kur jau ten labiau?) ir tikrai joms reikia "protingos" darbo jėgos. Jei prieš 50 metų, savo šlovės apogėjuje didžiausia JAV kompanija (tuo metu) "General Motors" samdė 400 000 darbuotojų, tai dabar APPLE - tik 43.000! Nepaisant, matyt, gerų atlyginimų tiems, kas dirba Amerikoje, darbo vietų sėkmingos korporacijos sukuria per mažai.
Antroji, ir, mano supratimu, dar skausmingesnė problema yra tai, kad kompiuteriai automatizavo ir palengvino kai kuriuos darbus tiek, kad nebeliko viso "tarpinio sluoksnio" vadybininkų, jų vietą užėmė... kompiuteriai ir savitarna. Mes nebesinaudojam (beveik) banko klerko paslaugomis, nes... naudojamės bbnkomato paslaugomis. Daugybė ataskaitų ruošėjų ir spausdintojų nebereikalingi, nes juos pakeitė.... kompiuteriai. Daugybė operatorių ir fizinių darbuotojų nebereikia, nes... juos pakeitė robotukai arba tam tikra savitarna. Taigi, mes už korporacijas dabar vis labiau dirbam .... patys, o pinigus paliekam joms, pelno, ne algų darbuotojams pavidalu.
Anksčiau karjera vykdavo taip: ateini nuo žemiausio laiptelio (net kompanijų savininko sūnus ar dukra dažniausiai taip pradėdavo) ir toliau kopi pamažėl (ar pagreitėl) į viršų. Tada per tarpinius laiptelius, nuosekliai užrėplioji iki pat dangaus.... Arba nespėji, bet iki pensijos bet kokiu atveju ju bent 10-20 pozicijų palipi aukščiau, nei pradėjai.
O dabar tų tarpinių laiptelių tiesiog nėra: arba yra darbas, kurio niekaip nepavyksta automatizuoti (ir jis labai deklasuotas ir labai menkai apmokamas - pinigų jame labai sunku sukaupti; tai - valytojos viešbučiuose, sargai, vairuotojai ir pan.) arba - darbas labai išsilavinusiems, labai gabiems, kuriantiems naujus produktus, naujas idėjas. Toks darbas, aišku, labai gerai apmokamas, ir labai perspektyvus, po jo gali ir pats ne vieną savo "long-tail" bizniuką įkurti, santaupų užteks :) Tačiau TARPE TARP šių dviejų - nieko nėra.
T.y. tiksliau yra - tai visokio plauko automatai ir kompiuteriai. Kokia ironija! Automatizuoti iš tiesų bjaurių ir nemalonių, pavojingų darbų (bent kol kas) nepavyko, o "malonūs" ofiso tipo darbai (kaip mašinininkės-sekretorės) labai sumenko arba išnyko visai. Atsirado taip vadinamas karjeros TARPAS: apačioje tiršta, pigu ir didelė konkurencija dėl prastų, sunkių, fizinių darbų, viršuje dar baisesnė konkurencija dėl gerų, kūrybiškų, "išpildančių" darbų, bet tarpe - kompiuteriai ir mašinos.
Sudėjus abu šiuos galingus pokyčius - karjeros prarają tarp žemų pozicijų ir aukštų pozicijų bei darbo jėgos iškėlimą dėl globalizacijos - mes gauname maxi problemą:
- ne tik nėra pačių darbų,
- bet nėra ir perspektyvos, kad sunkus darbas ir energija gali užtikrinti karjerą.
- Netgi priešingai, panašu, kad darosi vis sunkiau tą karjerą daryti, ne lengviau....
Tai va: mano šitas straipsnis, ir surinkti kiti straipsniai iš viso pasaulio rodo, kad taip - nebus. IT sektorius man visad buvo įtartinas, nes man visada atrodė, kad mes save apgaudinėjam, kai manom, kad tai sukurs mums galimybę prisikviesti stambias kompanijas. Iš tiesų, stambios IT kompanijos pasidarė ne novatoriais, kaip mes tikėjomės ir svajojome (kai kas dar tebesvajoja...), o tik kraupiais išnaudotojais (nuo kurių "FoxConn" darbininkai masiškai žudosi). Mes nors ir darbštūs, nors ir sugebam patraukti po 12 val. kurį laiką, nors ir galim padirbėti vieną kitą savaitgalį, bet, galų gale, mes ne tokie įgudę ir vikrūs kaip kinai. Taigi, jie galų gale laimi ir dėl mažesnio atlyginimo ir dėl vikrumo ir darbštumo (galutinio našumo). Gal santykis su kinais ir ne 10:1, kaip JAV atveju, bet 2,3:1, tai - be abejo.
Bet tuoj iš čia peršasi natūrali išvada: kodėl kelios tokios kompanijos visgi atėjo į Lietuvą? Ką jos čia rado tokio ypatingo, ko nėra Kinijoje (ar Taivane?) Matyt, santykinį saugumą: tarkim bankinę informaciją apdorojantis Vilniaus "Barclays" filialas visgi saugesnis ir artimesnis Britanijai čia, negu Kinijoje.
Tai reziumuokim: visi manėt straipsnio pradžioje, kad pagrindinė kapitalizmo ir globalizmo problema - pinigai, jų iškreiptumas, perteklinis kiekis, jų sukaupimas tose rankose, kuriose nereikėtų jų kaupti?
Ne.
Pasirodo yra dar sunkesnių: "dirbk ir pasieksi" aksiomos - SVAJONĖS - žlugimas, štai kas labai baisu kapitalizmo idilei. Karjeros praraja dėl kompiuterių, bankomatų, savitarnos (bankų, valstybės, įvairiausių paslaugų), pigus ir klaikiai išnaudojantis, neperspektyvus, vergiškas darbas nykiuose fabrikuose toli nuo "humaniškų" Vakarų akių. Globalizacijos grimasos.
Lietuvai tai reiškia, kad iliuzija "prisitraukti" aukštos pridėtinės vertės investuotojus - nereali. Juk pas mus tiesiog įkelia "proto fabrikus", pakankamai standartizuotų ir negudrių paslaugų aptarnavimą internetu, o ne produktų ir paslaugų, idėjų ir inovacijų kūrimą. Tą, gerąją, dalį jie vis dar pasilieka sau. O ta pačią blogiausią ir sunkiausią - arba mūsų emigrantams, arba kinams, tailandiečiams....
Taigi, kapitalizmas - tikrai krizėje, jei jau apie tai rašo net "Financial Times".
O mūsų liberalščinos kol kas to net nepastebėjo, ir net nepradėjo apie tai diskutuoti... :)
2012 m. sausio 24 d., antradienis
Idomus Roubini pokalbis su Bloomberg apie 2012 m. prognozes pasauliui, JAV, ES (EZ) ir t.t.
Kuo geras blog'as? Kad taisykles čia nustatau aš, nes... čia mano blogas :)
Todėl šiandien aš labai daug nerašysiu, o vietoj to pasidalinsiu patarimu sekti kitus tuo klausimu įdomius blogus.
Vienas iš pačių geriausių blogų makroekonomikos temomis, globalinėmis ekonomikos temomis - Roubinio. Ir čia dar konkretus įdomus pokalbis apie 2012 metus, kuo jie bus pavojingi ar įdomūs.
Todėl šiandien aš labai daug nerašysiu, o vietoj to pasidalinsiu patarimu sekti kitus tuo klausimu įdomius blogus.
Vienas iš pačių geriausių blogų makroekonomikos temomis, globalinėmis ekonomikos temomis - Roubinio. Ir čia dar konkretus įdomus pokalbis apie 2012 metus, kuo jie bus pavojingi ar įdomūs.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)