Vakar Graikija pagrasino užsilenkti, jei jiems nebus suteiktos paskolos ir užsienio bankai nesutiks prarasti bent jau 53,5% (realiai - apie 70%) pinigų, kuriuos paskolino Graikijai.
"Rinkos" sureagavo labai jau nervingai (http://www.bbc.co.uk/news/business-17277645), krito po 2-3-4 proc. Žinoma, atminty dar neišdilę atsiminimai apie gruodį, kai viskas staiga galėjo pasibaigti. Juokinga dar ir tai, kad ir auksas kartu atpigo, beveik 100 USD. Tuo pačiu metu beveik. Na ir nafta nustojo pūstis, mat kažkas turi vilčių, kad su Iranu bus susitarta geruoju.... Nu aš tuo nebetikiu.. Pastaruosius 3 metus įtampa su Iranu - tik augo ir augo. Pirmiausia todėl, kad Izraelis jaučiasi nesaugiai, kai kaimynas (galimai) turi atominį ginklą. O jei Izaelis jaučiasi nejaukiai, tuoj ir mes pasijusim, tik laiko klausimas...
2012 m. kovo 7 d., trečiadienis
2012 m. kovo 5 d., pirmadienis
Na, mes jau apie tai kalbėjome, bet verta prisiminti dar kartą: Graikija - baisu, Nafta - kur kas baisiau
Iranas ir nafta - kur kas rimtesni ekonomikos "stabdžiai", negu kokia vargšelė Graikija.
Be to, ne vien Iranas dėl tos naftos kainos kaltas: ir Kinijos/Indijos/Brazilijos augimas, ir USD ir EUR nuvertėjimas dėl nesibaigiančių emisijų, ir dar ir atsigavusi paklausa - bendras naftos paklausos lygis labai artimas prieškriziniam, 2008-ųjų, natūralu, kad ir kainos pakilo.. O čia dar ir Iranas, linksmuolis :)
Be to, ne vien Iranas dėl tos naftos kainos kaltas: ir Kinijos/Indijos/Brazilijos augimas, ir USD ir EUR nuvertėjimas dėl nesibaigiančių emisijų, ir dar ir atsigavusi paklausa - bendras naftos paklausos lygis labai artimas prieškriziniam, 2008-ųjų, natūralu, kad ir kainos pakilo.. O čia dar ir Iranas, linksmuolis :)
Kaip mes Baltarusijos alaus gamintojus gelbėjom..
Atkreipkit dėmesį į paskutinę pastraipą: http://verslas.delfi.lt/business/lietuvos-alaus-rinkoje-kainu-karas.d?id=56291991
Cituoju:
"...Lietuvos aludarių gildijos duomenimis, 2011-aisiais metais, palyginti su 2010-ais, lietuviško alaus padaryta ir parduota beveik 5 procentais daugiau litrais, tačiau pardavimai litais nedidėjo, bet smuktelėjo.
Skelbta, kad Lietuva alui iš trečiųjų šalių, t.y. Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos, taiko nulinį muito tarifą, kuriuos nustato Europos Komisija arba Taryba. Norint iškelti antidempingo bylą, reikia, kad 25 proc. ES bendrijos alaus rinkos dalyvių pareikštų, kad jie nukentėjo dėl dempinginių baltarusiško alaus kainų."
Tai dabar realistiškai man atsakykit:
kokie šansai, kad ES pajus bent kokį nors baltarusiško alaus dempingą, ir kad net 25% (apie 100 milijonų žmonių) pajus Baltarusijos kainų poveikį alui?!! Kada nors šioje eroje? Šiame tūkstantmentyje? :)
Bet turbūt labai akivaizdu, kad Lietuvoje tas poveikis gali būti labai ir labai liūdnas: Baltarusijon keliaus valiuta, o mūsų vietiniai gamintojais tolydžio vis labiau stips iš bado...Juk mes tesudarom apie 0,5% ES gyventojų! Bet smarkiai abejoju, kad mums dėl rusiško ir baltarusiško alaus padarys kokią nors išimtį :( Graikams tai nedaro :(
Vėlgi, ES sistema paskaičiuota tiems jos nariams, kurie gali susidoroti su problemomis ir patys. O niekas nepagalvojo apie tokius kurie patys jau niekaip nesusitvarkys: kaip graikai dėl Vokietijai pasiūto euro, kaip mes dėl Baltarusijos ir Rusijos alaus dempingo...
Paviršutiniškai žiūrint - puiku! Pigesnis alus! Bet kuo labiau giliniesi, tuo labiau supranti, kad Baltarusija pasiryžusi parduoti bet kokia kaina į vakarus prekes vien tam, kad gautų valiutos, kurios joje nebėra. Taigi, tos kainos, akivaizdu, pagrįstos tik vergų darbu ir išnaudojimu, ne ekonomine logika.
Ne viskas, net ir mažos kainos, taip jau gerai, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo...
Cituoju:
"...Lietuvos aludarių gildijos duomenimis, 2011-aisiais metais, palyginti su 2010-ais, lietuviško alaus padaryta ir parduota beveik 5 procentais daugiau litrais, tačiau pardavimai litais nedidėjo, bet smuktelėjo.
Skelbta, kad Lietuva alui iš trečiųjų šalių, t.y. Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos, taiko nulinį muito tarifą, kuriuos nustato Europos Komisija arba Taryba. Norint iškelti antidempingo bylą, reikia, kad 25 proc. ES bendrijos alaus rinkos dalyvių pareikštų, kad jie nukentėjo dėl dempinginių baltarusiško alaus kainų."
Tai dabar realistiškai man atsakykit:
kokie šansai, kad ES pajus bent kokį nors baltarusiško alaus dempingą, ir kad net 25% (apie 100 milijonų žmonių) pajus Baltarusijos kainų poveikį alui?!! Kada nors šioje eroje? Šiame tūkstantmentyje? :)
Bet turbūt labai akivaizdu, kad Lietuvoje tas poveikis gali būti labai ir labai liūdnas: Baltarusijon keliaus valiuta, o mūsų vietiniai gamintojais tolydžio vis labiau stips iš bado...Juk mes tesudarom apie 0,5% ES gyventojų! Bet smarkiai abejoju, kad mums dėl rusiško ir baltarusiško alaus padarys kokią nors išimtį :( Graikams tai nedaro :(
Vėlgi, ES sistema paskaičiuota tiems jos nariams, kurie gali susidoroti su problemomis ir patys. O niekas nepagalvojo apie tokius kurie patys jau niekaip nesusitvarkys: kaip graikai dėl Vokietijai pasiūto euro, kaip mes dėl Baltarusijos ir Rusijos alaus dempingo...
Paviršutiniškai žiūrint - puiku! Pigesnis alus! Bet kuo labiau giliniesi, tuo labiau supranti, kad Baltarusija pasiryžusi parduoti bet kokia kaina į vakarus prekes vien tam, kad gautų valiutos, kurios joje nebėra. Taigi, tos kainos, akivaizdu, pagrįstos tik vergų darbu ir išnaudojimu, ne ekonomine logika.
Ne viskas, net ir mažos kainos, taip jau gerai, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo...
2012 m. kovo 2 d., penktadienis
2012 m. vasario 29 d., trečiadienis
ECB įpylė DAR 530 mlrd. EUR į ligotus eurozonos bankus
http://verslas.delfi.lt/business/bankai-pasiskolino-530-mlrd-euru-is-ecb.d?id=56115953
T.y. iš viso bankai ES pasiskolino apie 1 trilijoną, 3 metams (LTRO programa), labai pigiai (ko gero, iš esmės po 1% metinių, ne daugiau).
Taigi, EUROZONOJE dabar 1 trilijonu Eurų daugiau. Kaip tai paveiks pinigų kainą? Teigiamai, kainos sumažės, paskolų - daugės, užlinkstančių bankų - mažės. Sistema ir tarpbankinis pasitikėjimas - atsigaus.
Kaip tai paveiks infliaciją.... Aišku, infliacija augs. Spėju 2 kart greičiau, nei pernai, net ir atmetus Irano faktorių. O jei dar su Irano naftos faktoriumi, tai ir dar kur kas daugiau (net ir 5% laisvai gali būti kitų metų vasario... eeee... kovo 1 d. :)
Be to, suvešės spekuliacijos, ten kur įmanomas "carry trading" (t.y. kur galima uždirbti vien todėl, kad turi labai pigių pinigų, tarkim valiutų prekyboje, trumpalaikėse paskolose, įvairiuose trumpalaikiuose sandoriuose, kur palūkanų skirtumas, net ir labai mažas (takrim - 1 proc., bet per 1 savaitę, per metus gaunasi 1 proc. x 50 savaičių - 50 proc. pelno nuo LTRO paskolos per metus), atneša didžiuliu pelnus, aki turi labai daug pigių pinigų).
Spekuliantų rojus. Akcijos - brangs, neabejoju. O kur dar "saugiai" gali sukišti.... trilijoną? Į "blue-chip" akcijas, tipo Apple, Google, ir kitus "*****le".
Kas prisipirkot prieš 2 mėn. pigiai, po kelių savaičių, oi parduosit su pliusiuku. Bet geriau - parduokit. Vėliau situacija bus vis nestabilesnė, ir inlfiacija pradės viską graužti akyse.
Dar klausimas: ar Izraelio, ar Irano nervai netrūks anksčiau nei spėsit parduot? :)
T.y. iš viso bankai ES pasiskolino apie 1 trilijoną, 3 metams (LTRO programa), labai pigiai (ko gero, iš esmės po 1% metinių, ne daugiau).
Taigi, EUROZONOJE dabar 1 trilijonu Eurų daugiau. Kaip tai paveiks pinigų kainą? Teigiamai, kainos sumažės, paskolų - daugės, užlinkstančių bankų - mažės. Sistema ir tarpbankinis pasitikėjimas - atsigaus.
Kaip tai paveiks infliaciją.... Aišku, infliacija augs. Spėju 2 kart greičiau, nei pernai, net ir atmetus Irano faktorių. O jei dar su Irano naftos faktoriumi, tai ir dar kur kas daugiau (net ir 5% laisvai gali būti kitų metų vasario... eeee... kovo 1 d. :)
Be to, suvešės spekuliacijos, ten kur įmanomas "carry trading" (t.y. kur galima uždirbti vien todėl, kad turi labai pigių pinigų, tarkim valiutų prekyboje, trumpalaikėse paskolose, įvairiuose trumpalaikiuose sandoriuose, kur palūkanų skirtumas, net ir labai mažas (takrim - 1 proc., bet per 1 savaitę, per metus gaunasi 1 proc. x 50 savaičių - 50 proc. pelno nuo LTRO paskolos per metus), atneša didžiuliu pelnus, aki turi labai daug pigių pinigų).
Spekuliantų rojus. Akcijos - brangs, neabejoju. O kur dar "saugiai" gali sukišti.... trilijoną? Į "blue-chip" akcijas, tipo Apple, Google, ir kitus "*****le".
Kas prisipirkot prieš 2 mėn. pigiai, po kelių savaičių, oi parduosit su pliusiuku. Bet geriau - parduokit. Vėliau situacija bus vis nestabilesnė, ir inlfiacija pradės viską graužti akyse.
Dar klausimas: ar Izraelio, ar Irano nervai netrūks anksčiau nei spėsit parduot? :)
Atominės elektros kainos
Kas būtų Lietuvoje, jei neliktų R. Kuodžio? Manau, reiktų mums visiems skirstytis. Išsivaikščioti. Aš galvoju, kad kai Kuodis nuspręs emigruoti (arba, tarkim, tai bus įvardyta šitaip: "išvažiuoti į ilgalaikį tęstinį projektą tolimosiose JAV ar Australijoje"), aš tai tikrai suprasiu, kaip ženklą, kad jau geriau "trauktis į Vakarus", negu likti čia su vaikais ir šeima... Taps pernelyg pavojinga be šito žmogaus elementarių pastebėjimų ir įžvalgų čia gyventi.
Rimtai.
Štai, kad ir jo elementarus pastebėjimas, iš ko paskaičiuota VAE elektros (savi)kaina (atseit, tie 7-10 ct). Savikaina yra viskas, ko reikia, kad sukurtum produktą. Paskolos - irgi. Atliekų laidojimas po uždarymo (ir jai dar veikiant - irgi) - įeina. Bet svarbiausias klausimas, ar Lietuva nori būti atomine valstybe ir prisiimti katastrofos riziką? Japonija tikrai neplanavo 35-45 m cunamio 2011 03 11. Bet dabar jo pasekmes jaučia ir jaus ilgai ilgai, daugybę metų, kaip ir Černobylio. Koks skirtumas, dėl kokių priežasčių pasklis radiacija? Dėl Baltarusijos KGB diversijos, dėl Irano nuklydusios nuo maršruto raketos (greičiausiai, taikytos į Londoną - iš kur tas Iranas gali žinoti, kad mes egzistuojam :)????, jei net belgai nežino?), dėl potvynio ar dėl žemės drebėjimo, ar dėl iš tiesų pasipūtusio ir itin kvailo operatoriaus?
Man - jokio. Pasekmės bus tos pačios - ilgi ir skausmingi metai negyvenamų teritorijų, visiškai. Japonijai - tai skausminga, labai. O kaip skausminga mums? Kai mes tos teritorijos turim 6 kartus mažiau?
Kokie yra Atominės avarijos kaštai ir kiek kainuotų draudimas? Į 10 ct ir net į kur kas realesnę (su banko paskolų gražinimu) 30 ct kainą tai tikrai neįskaičiuota. Ir niekada nebus įskaičiuota. Tai - tiesiog rizika. Kurią mes arba prisiimam ir tampam elektriškai nepriklausomi, arba neprisiimam, ir liekam prie Ivano laido...
Tačiau, kas pasakys, kaip elektros energiją mes gaminsim (ir kiek jos išvis reikės?) po 30 metų - 2040 metais (kai šitos atominės paskolą tik baiginėsim grąžinti)?
Gal gaminsim iš skalūnų dujų, kurių turim ar ne 100-tui metų po savo kojomis? Ir ekologiškai.
Gal gaminsim kiekvienas savo būste tiek, kiek mums reikia, nes aparatūra bus labai taupi, būstai - labai gerai termoizoliuoti, o saulės baterijos pagamins kiekvienam būstui bent po 5 KW.
Kam mums tada išvis reikės elektrinių?
Taigi. Atominis sprendimas ir Kuodžio pastabos - išblaivina. Reikia sau atsakyti ne "ar apsimoka?", bet "ar mes pasiryžę dėl (labai santykinai, kai pridedi LESTO perdavimo kaštus) pigios elektros rizikuoti apie 30% savo teritorijos?"
Atominis sprendimas, atominiai kaštai, atominis ir klausimas :)
Rimtai.
Štai, kad ir jo elementarus pastebėjimas, iš ko paskaičiuota VAE elektros (savi)kaina (atseit, tie 7-10 ct). Savikaina yra viskas, ko reikia, kad sukurtum produktą. Paskolos - irgi. Atliekų laidojimas po uždarymo (ir jai dar veikiant - irgi) - įeina. Bet svarbiausias klausimas, ar Lietuva nori būti atomine valstybe ir prisiimti katastrofos riziką? Japonija tikrai neplanavo 35-45 m cunamio 2011 03 11. Bet dabar jo pasekmes jaučia ir jaus ilgai ilgai, daugybę metų, kaip ir Černobylio. Koks skirtumas, dėl kokių priežasčių pasklis radiacija? Dėl Baltarusijos KGB diversijos, dėl Irano nuklydusios nuo maršruto raketos (greičiausiai, taikytos į Londoną - iš kur tas Iranas gali žinoti, kad mes egzistuojam :)????, jei net belgai nežino?), dėl potvynio ar dėl žemės drebėjimo, ar dėl iš tiesų pasipūtusio ir itin kvailo operatoriaus?
Man - jokio. Pasekmės bus tos pačios - ilgi ir skausmingi metai negyvenamų teritorijų, visiškai. Japonijai - tai skausminga, labai. O kaip skausminga mums? Kai mes tos teritorijos turim 6 kartus mažiau?
Kokie yra Atominės avarijos kaštai ir kiek kainuotų draudimas? Į 10 ct ir net į kur kas realesnę (su banko paskolų gražinimu) 30 ct kainą tai tikrai neįskaičiuota. Ir niekada nebus įskaičiuota. Tai - tiesiog rizika. Kurią mes arba prisiimam ir tampam elektriškai nepriklausomi, arba neprisiimam, ir liekam prie Ivano laido...
Tačiau, kas pasakys, kaip elektros energiją mes gaminsim (ir kiek jos išvis reikės?) po 30 metų - 2040 metais (kai šitos atominės paskolą tik baiginėsim grąžinti)?
Gal gaminsim iš skalūnų dujų, kurių turim ar ne 100-tui metų po savo kojomis? Ir ekologiškai.
Gal gaminsim kiekvienas savo būste tiek, kiek mums reikia, nes aparatūra bus labai taupi, būstai - labai gerai termoizoliuoti, o saulės baterijos pagamins kiekvienam būstui bent po 5 KW.
Kam mums tada išvis reikės elektrinių?
Taigi. Atominis sprendimas ir Kuodžio pastabos - išblaivina. Reikia sau atsakyti ne "ar apsimoka?", bet "ar mes pasiryžę dėl (labai santykinai, kai pridedi LESTO perdavimo kaštus) pigios elektros rizikuoti apie 30% savo teritorijos?"
Atominis sprendimas, atominiai kaštai, atominis ir klausimas :)
2012 m. vasario 28 d., antradienis
Graikija iš vidaus - siūlau pradėti nuo antros pusės..
Suprasit, kodėl Graikija negali iš savo problemų kapstytis pati. Jau nebegali...
Oi, smagūs tie graikai,
Kaip nebus smagūs, kai visa Europa jiems veža pinigus jau kiek? 50 metų? Nori nenori prie to pripranti anksčiau ar vėliau...
http://www.economonitor.com/analysts/2012/02/27/note-from-athens-feeling-on-the-ground-has-palpably-changed/?utm_source=contactology&utm_medium=email&utm_campaign=EconoMonitor%20Highlights%20-%20Eurozone%20Crisis%2C%20Oil%20Markets%2C%20China%27s%20Challenges
Oi, smagūs tie graikai,
Kaip nebus smagūs, kai visa Europa jiems veža pinigus jau kiek? 50 metų? Nori nenori prie to pripranti anksčiau ar vėliau...
http://www.economonitor.com/analysts/2012/02/27/note-from-athens-feeling-on-the-ground-has-palpably-changed/?utm_source=contactology&utm_medium=email&utm_campaign=EconoMonitor%20Highlights%20-%20Eurozone%20Crisis%2C%20Oil%20Markets%2C%20China%27s%20Challenges
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)