Pamenu, kad ten pateikiau idėją, kad kažkur pasaulyje išblaškyta grupelė "indigo ekonomistų" (labai nestandartiškai mąstančių, atsisakančių bet kokių stereotipų, bet kokių tradicinių dogmų, kurių nepatvirtina realybė) per socialinius tinklus susijungs natūraliai, dėl Facebook'o, ir sukurs sprendimą, kaip išeiti iš krizės... galų gale.
Išreiškiau viltį, kad tarp 7 mlrd. gyventojų, na, vis tiek bent keliasdešimt tokių žmonių atsiras. O, kadangi pasaulio šulai bus visiškai išsisėmę ir nebepatikimi, jie bus priversti įsiklausyti ir paklausyti.
Kas kita, kad nepaisant tokios nesenos Darbo partijos vadovavimo patirties, tauta vistiek ja vėl pasitiki ir ketina rinkti į valdžią artimiausiuose rinkimuose - tai eilinis įrodymas, kaip sunkiai mes pasimokom ir kaip mes mylim grėblį... :)
Kas dėl Facebook (dėkoju rekomendavusiam Žygimantui Girdzijauskui), tai štai antrieji (po Economonitor, Roubinio komandos blog'o) daigeliai, kuri bunda politikoje: Islandijos patirtis, panaudojant bendruomenišką savo požiūrį į savo ir viso pasaulio visuomenę.
Ne veltui islandai mano, kad, cituotu Islandijos prezidentą: "kiekvienas žmogus - draugas, kol neįrodyta priešingai".
Pripažinkim, mums - lietuviams - taip sunku įsivaizduoti, kad galima taip galvoti apie visus sutinkamus savo kelyje žmones :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą