Tiksliai nėra aišku, kur dingo tie kiaušiniai taip staiga - tiek Estijoje, tiek Suomijoje, ir daugelyje kitų šalių girdėjosi analogiškų "kiaušinių panikos priepuolių", tačiau viena aišku - psichologija čia suvaidino tikrai ne paskutinį vaidmenį, ar ne?
http://verslas.delfi.lt/business/suomijos-parduotuvese-irgi-kilo-panika-del-kiausiniu.d?id=57400543
Tiesiog keista, kaip žmonės gali iššaukti kvailas perdėto vartojimo krizes (prisimenat, kaip pabrango ir galų gale net dingo... cukrus iš lentynų? Arba grikiai... GRIKIAI!!!???), o paskui taip pat sėkmingai ir nepakankamo vartojimo krizes (kaip kad yra ir dabar, su mumis ir beveik visu pasauliu).
Psichologijos vaidmuo gerokai nuvertintas: juk visiškai aišku, kad mes, net ir visiškai sveiki būdami, galime arba turėti motyvaciją kažką veikti, arba neturėti. Vien dėl psichologinių motyvų, daugiau - nereikia jokių.
Ir kuo visuomenė vidutiniškai turtingesnė, tuo psichologiniai motyvai vis stipresni ir stipresni: Ipad ar Iphone iš tiesų nėra jau tokie reikalingi, ir tokie "būtini", bet nepaisant to jų "laukia", jų ieško, stovi eilėse, juos perka netgi neturėdami pinigų benzinui ar maistui :) Nes... trokšta.
Man vis pasakoja, kad ekonomikoje visi galų gale priima racionalius sprendimus, nes maistas baigiasi ir reikia eiti dirbti - kas Lietuvoje daugiau mažiau reiškia "vergauti už apgailėtinus skatikus".. Deja, yra ir visai priešingo elgesio pavyzdžių: 700.000 nenorėjo eiti vergauti ir paprasčiausiai pabėgo. Be to, šioje vietoje vis prisimenu filmą apie partizanus "Vienui vieni". Tie žmonės absoliučiai tiksliai žinojo, kad karo nelaimės, net ir mūšio nelaimės - bet kovėsi, nes tikėjo, kad įkvėpimas mus - ainius - anksčiau ar vėliau pasieks. Ir, konstatuoju - pasiekė ;) Mes vėl turime savo valstybę. Kad ir tampomą ES pinigų ir JAV raketų, bet vis tiek - turime ir bent jau galime laisvai ir nevaržomai iš čia pasitraukti, bet kada :)
Vakar žiūrėjau puikų dokumentinį filmą per Balticum TV apie tai, kaip prieš ~650 mln. metų Žemė visiškai užšalo - visa planeta pasidengė ledu. Ir ne šiaip užšalo - 25.... milijonus metų buvo sukaustyta ledo nuo A iki Z, visas paviršius. Potencialiai gyvybė turėjo pranykti, ar ne? Juk niekas ledynuose neišgyvena bent kiek ilgiau - na, kelis mėnesius galima pratraukti, bet juk ne 25 milijonus metų, lede, minuse, kur nevyksta praktiškai jokios cheminės reakcijos? Ir visgi, kaip tik ledynmetis davė postūmį gyvybės tobulėjimui - atsirado daugialąsčiai - po kurio sužydėjo dabartinė gyvybė, kurios rezultatas esame mes. Kažkokie tai melsvadumbliai išgyveno beveik visiškoje tamsoje, minusinėje temperatūroje, LEDE 25 milijonus metu ir netgi atsirado pirmieji daugialąsčiai. T.y. sąlygos milijonus metų buvo tiesiog siaubingos, negyvenamos, tiesiai šviesiai. Ir nepaisant to - štai rezultatas: ne tik gyvybė, bet dar ir bekraštė įvairovė, sudėtingi organizmai, ir... mes, mąstančios būtybės. O. Ir jokie beviltiški ledai mūsų nesustabdys, ane ;)?
Kažkaip neišeina iš galvos, kad šita tirada nebus pabaigta, jei nepaminėsiu dar vieno niuanso dėl tų kiaušinių pradingimo... Berods, Aizeko Azimovo romanuose apie civilizacijos žlugimą kalbama, kaip prasideda žlugimas: nuo to, kad pradeda nebeveikti iškabos viena lempa... ir jos niekas nesiima pakeisti. Tiesiog - nedirba - ir ok, tegu sau nedirba, argi kam kliudo, kad neveikia viena iškabos lempa? Kam nuo to blogiau? Išgyvensim. Panašiai ir dabar - dingsta cukrus - "išgyvensim". Dingsta kiaušiniai - "išgyvensim". Degalai pabrangsta tiek, kad praktiškai daug kam jie tiesiog "dingsta" - "išgyvensim".... Azimovas parašė romaną, kuris vadinosi "Fondas", ir to fondo tikslas buvo ne bet koks, o paruošti žmoniją tamsiesiems amžiams, sukaupti duomenis apie mokslą fonde ir paskui tą išsaugotą fondą vėl perduoti naujai atgimstančiai civilizacijai. Va. Panašu kad ne veltui man tos asociacijos su 25 mln. metų ledynmečiu ir tuo "Fondu"...ir kiaušiniais, cukrum, benzinu :) :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą