Lietuvos prekės ženklas. Part I, arba kodėl mes jo taip ir nesukūrėme jau 26-erius metus?

Skaudi tema... Ypač mums, kalbant apie save...Kiekviena valstybė yra tam tikras prekės ženklas. Ir Lietuva turi kažkokį prekės ženklą. Kaip ir kiekvienas mūsų, kaip asmuo, kaip vardas pavardė, turi. Tarkim "Teišerskytė - nacionalinė vertybė", "Butkevičius- nuomonė ryte tikrai skirsis nuo nuomonės per pietus, o juolab nuo tos, kur vakare". Bet Lietuvos prekės ženklui išleisti dešimtys milijonų eurų, o rezultatai tikrai nėra labai įspūdingi. Palyginus su Estija. 3 kartus mažesne valstybe.
Todėl aš į šią temą veliuosi. Užčiuopiau kažką tikrai svarbaus mūsų, kaip valstybės elgesyje, ką reikia keisti, jei norime sukurti paveikų komerciškai prekės ženklą "Lietuva".

Pradėkim nuo tradicinės situacijos analizės. Nebūtų aišku, kaip blogai su mūsų prekės ženklu, jei šalia nebūtų labai ryškių sėkmės istorijų. Būtent Estijos sėkmės istorijos šviesoje viskas kur kas labiau aišku pasidaro mūsų pačių darželyje.

1. Estija ir korupcija. Kalbama (aš netikrinau, bet ir nematau pagrindo netikėti), kad Estijoje visus policininkus vieną dieną atleido, kitą priėmė tik pusę, bet su 3-4 kart didesnėmis algomis (policininku dirbti tapo tikrai prestižiška, policininkas tapo gerbūvio prekės ženklas, sinonimas), bet kartu priėmė pataisas įstatymuose, kad, jei su kyšiu pagaus policininką, iškart kalėjimas, konfiskacijos ir labai daug metų. Korupcija šitoje srityje baigėsi iškart. Ir nebepasirodė. Estas estui tapo estu. O Lietuvoje? Mes net nepradėjom šios problemos spręsti. Na, gal šiek tiek, kelis labai korumpuotus pareigūnus išaiškinom, nuteisėm vieną kitą net pasodinom... Bet realiai mūsų korupcijos lygis - baisus.
2. Estija - E-balsavimas. Pirmoji valstybė pasaulyje tai įgyvendinusi. Mes apie tai diskutuojam gal jau dešimt metų, turim resursus (visai protingus programuotojus), bet tik tūpčiojam vietoj, ir niekas nevyksta.
3. Estija - E-proveržio produktai, "SKYPE". Mes irgi turim neblogus programuotojus, turim sėkmės istorijas ("Pixelmator", "Vinted", "BoredPanda" ir pan.), bet nei vieno tokio, kuris mus įkeltų į pasaulinę rampų šviesą. Skirtumas tarp "Skype" ir "Pixelmator" ar "Vinted" - akivaizdus, tam kas gaudosi marketinge. "Skype" - visiems absoliučiai, kas tik naudojasi kompiuteriu. "Pixelmator" rūpi tik tiems, kas maketuoja, koreguoja vaizdus. Tokių (realiai, objektyviai) duokdie apie 0,5% kiekvienoje šalyje. Niša.
4. Estija - E-proveržio produktų sėkmės priežastis. Prisimenat "Hansabank'o" elektroninį banką? Aš - puikiai. Apie 2002-2003 į kažkokį tuometį leidinį (berods - "Verslo banga") parašiau atsiliepimą, kokį malonų įspūdį man padarė būtent "Hansabank" (tuometis "Swedbank") elektroninis bankas. Palyginau jį su kur kas anksčiau suomių sukurtu "Nordea" (košmaras), SEB (nesusipratimas), tuomečiu "Valstybiniu žemės ūkio banku" (dabar DNB) (tiesiog - kankinimas žmogaus, kaip neintuityvu ir nežmogiška). Ir padariau išvadą, kad tai - geriausias produktas ir labai palengvina žmogaus gyvenimą, nes lengvai įsisavinamas, labai intuityviai išmokstamas, paprastas. Apie vartotojo sąsają labai rimtai pagalvota. Iki šiol "Swedbank" elektroninis bankas yra geriausias. Visi vis dar jį vejasi. Po 13 metų.
5. Estija - E-lektromobilizacijos šalis. Pirmoji pasaulyje sukūrė krovimo stotelių tinklą (2011-2012), kuris dengia visą šalį (apie 200 vietų, kai Lietuvoje ir šiandien - gal 5-10). Nupirko socialiniams savo darbuotojams 500 elektromobilių, kad jie pas savo klientus (socialiai remtinus, socialiai pažeidžiamus asmenis) važiuotų be taršos. Estas estui - estas.
6. Estija ir E- rezidentai. Estai sugalvojo, kad jų gyventoju galima tapti virtualiai: per internetą registruotis e-rezidentu, ir per internetą vykdyti Estijoje veiklą, atsidaryti sąskaitą, mokėti veiklos mokesčius ir pan. Dabar jie turi apie 13 000 tokių e-rezidentų. Planuoja turėti 10 000 000.  Po "Brexit" tūkstančiai britų registravosi į e-rezidentus, norėdami tęsti verslą su ES. Argumentas, kam jie sugalvojo šitą keistenybę? Pirmiausia, norėdami pabrėžti, kad jie "E-šalis". Bet taip pat todėl, kad Estija - sensta, gyventojų mažėja, o čia - reali galimybė Estiją išpopuliarinti visame pasaulyje, net neprisigaudant imigrantų....;)
7. Estija ir E-migracija. Estijon žmonės grįžta. Kol kas tik po 500 žmonių per metus. Bet, kaip kontrastas, iš Lietuvos išvažiuoja apie 40 000 per metus.
8. Estija ir algos. Estijos BVP/gyventojui - beveik toks pats, net truputėlį mažesnis, nei Lietuvoje. Algos? Apie 50% didesnės. pas mus apie 600 į rankas, estų - 940. Pasiteisinimų ir paaiškinimų - gana daug. Vienas jų - 3 kartus didesnės tiesioginės užsienio investicijos (TUI), nei Lietuvoje. Tai užtikrina našumą, ir darbo, samdos kultūrą. 3 kartus geriau, nei Lietuvoje. Galbūt. O galbūt mes tik ieškom atsikalbinėjimų...;) ?
9. E-prezidento šeima Estijos, kaip "e-šalies", reklamoje. Visa Estijos prezidento šeima (su tuomete žmona, vyresniąja, ne ta, kurią ką tik vedė, dvigubai jaunesne panele) atsivertusi "Apple" notebook'us sėdi kadre ir kažką ten naršo. Va. Įsivaizduokit tokį patį klipą su mūsų prezidentės šeima...
10. E-stija yra "e-šalis". Kai sekasi, tai sekasi: net pavadinimas pradeda tau padėti...O jei rimčiau: dauguma valstybių yra senos, ir jų prekės ženklai formavosi daugelį metų. Prancūzija - meilės, dizaino, vyno, kvepalų, grožio, kino šalis. Vokietija - inžinerijos, automobilių, našios gamybos, tikslumo, tvarkos, pedantiškumo, alaus. Britanija - imperija, finansų centras, pasaulinė prekyba, globalumas, agentas 007 ;), gan prastas maistas, alus ir futbolas. Bet visa tai formuota šimtmečiais. O štai Estijai ir Lietuvai - vos po 26 metus. Estai suprato, kad formuojasi nauja kategorija daiktų, kurių nebuvo, kai atsirado Prancūzija, Vokietija, net JAV: elektronikos, e-verslo era, elektromobilizacijos epocha. Ir netruko tuo pasinaudoti šia objektyviai atsirandančia nauja šalių kategorija. Taip, JAV yra Silicio slėnis. Ok. Bet ten yra ir Vakarų Virdžinijos angliakasiai, kurie dabar tikrai sukuria problemų Silicio slėniui, sutikit ;) Be to JAV siejasi visų pirma su laisva verslo dvasia, verslumu, galimybėmis, karine galia ir daugybe kitų dalykų, ne tik Silicio slėniu. JAV yra didelis prekės ženklas, mainstream. Estija - mažas, specializuotas, nišinis. Lietuva šį momentą, naujos kategorijos šalių atsiradimą, pramiegojo. 
11. Estijos energetinės jungtys su Suomija paleistos 2006 metais. 10 metų anksčiau, nei mes su Švedija.

Laukite tęsinio... ;)