3. Mes patys, "LT" gyventojai. Kas svarbu mums?
1. 2015 m. atidarėm SGD
terminalą. PAGALIAU! Estai tokio dar neturi. Gal ir neturės. Tai - energetinės
nepriklausomybės pagrindai. Tai vienareikšmiškai privalumas. Gaila tik, kad mes
laukėm to 25 metus... Kas trukdė tai padaryti bent 10 metų anksčiau? Tą
projektą įgyvendino vienas iš dviejų brolių "supervadybininkų" -
Rokas. Kitas - Petras - Lietuvoje vadovauja "Tele2", o
"Tele2" (neatsitiktinai, manau) padarė revoliuciją mobiliųjų
operatorių rinkoje.
2. Esam ES, NATO nariai.
Gerai? Gerai, bet to negana, negana mums, nesijaučiam mes saugūs, o ypač po
Trump'o keistų pusbalsinių pamąstymų...
3. BVP šoktelėjo 7 kartus
nuo 1996 iki 2016 m. T.y. mes augome, ir sparčiai. Tapome išsivysčiusia šalimi
(EBPO (OECD) nuomone), verta įstoti į labai prestižinį išvystyto pasaulio
klubą, kuriame - vos 35 šalys. Tai - pripažinimas, kad mes jau nesame trečiojo
pasaulio šalis. Ir pagal BVP/gyventojui mes jau pasiekėme 73-75% ES vidurkio.
Pažanga - akivaizdi. Jei kalbame apie vidurkius (ir ignoruojame, kad
vidutinė temperatūra Sacharoje - 21 Celsijaus). Kas kita, kad žmonės to
nelabai jaučia. Dauguma. 99%. Na, 95%.
4. ES fondų investicijos
matosi plika akimi: keliai, viadukai, mokyklos, aikštės, šaligatviai, saugios
perėjos, "žiedukai" kritinėse sankryžose (kaip pasekmė: kelis kartus
sumažėjęs žuvusiųjų keliuose skaičius). Nemažai investuota ir į kvalifikaciją,
mokslą, verslo pažangą. "Įsisavinom", bet ne taip jau viskas "į
kairę". Daug kas - netgi didžioji dalis - nuėjo teisingon paskirtin.
5. Esame krepšinio šalis,
vienintelė Europoje (ignoruokime tas kitas, irgi mažas, bet greičiausiai
silpnesnes konkurentes Europoje), kurioje dominuoja futbolas. Viena iš 4-5
pajėgiausių pasaulio krepšinio komandų. Kaip 2,8 milijono
valstybei - neblogai, pripažinkim. Prisistatėm arenų, galėtume ir toliau
eksploatuoti šitą temą, kur kas rimčiau. Kol kas mes turime šį išskirtinumą,
bet jo tinkamai vistiek nepanaudojame, nors jis ir ryja nemenkus mūsų šalies
resursus.
6. Moksle mes nepribloškėm
pasaulio kol kas, bet sveikatos/bio mokslų srityje, lazeriuose/šviesos
moksluose, net kosmoso srityje mes ne pirmokai, o vieni lyderiaujančių
pasaulyje. Už baltymą "CAS9", kuris karpo ir regeneruoja sugadintas
DNR pretendavom šiemet į Nobelio premiją, judam, taip sakant.
Kas mums akivaizdžiai nepavyko (kaip savo valstybės
"vartotojams")?
1. Žmonės netiki valstybe.
Pirmas požymis: balsuoja už vis naujas "protesto" partijas ir
vadukus.
2. Žmonės emigruoja (antras
požymis). Po 40 000 per metus. Tokiu tempu prireiks vos 20-30 metų, kad
išnyktume visai. Rusams nereiks pulti, tik užeiti.
3. Žmonės skursta. BVP 7
kartus didesnis, bet tą jaučia vos 1/20 visų gyventojų. Vilnius ir apylinkės
(ir tai - ne visi). Ir Naisiai.
4. Valstybė neturi aiškaus
prekės ženklo, kuris vienytų mus ir išskirtų mus užsienyje. Mes - geriausi
rėksniai prieš Rusiją (ir daug kur buvom teisūs, kaip parodė Ukraina, Gruzija,
dabar ir Sirija). Tą įžvalgumą mums (o šiaip, tai Vytautui Landsbergiui) galima
priskirti. Mes - labai lojalūs Amerikai. Ne veltui Lietuvoje ir krepšinis toks
populiarus (nors ten jis tik 4-tas pagal populiarumą...irgi), ir
neoliberalizmas ir "turėjimo" kultas ("ginklavimosi
varžybos" su kaimynais, bendradarbiais, giminaičiais...).
5. Mūsų valstybė labai neteisinga.
Daugybė pavyzdžių, kai "dideli pinigai" gali rezervatuose statyti
tvoras, kelis kartus didesnius, nei leistini, pastatus, ir net
"Delfi" pateikus neginčijamus, objektyvius video įrodymus, sudaromos
"muilo" komisijos, po kurių nusižengėliai toliau ten ramiai gyvena.
Dvigubi Vijūnėlės, Pavilnių, Verkių ir daugybės kitų parkų/dvarų standartai.
Tai mato tauta ir klausia: kodėl teismai, teisėsauga to visiškai nesprendžia?
Kodėl tyčiojamasi į akis? Kaip galima tikėti tokia valstybe?
Ji - ne mano. Aš išvažiuoju. Juolab, man dar siūlo "asocialinį"
(ne)darbo kodeksą, kai ir taip algos - juokingos.
6. Mūsų valstybė -
korumpuota: kitas, trečiasis, Masiulis su skardine nuo alkoholio ir 106 000
EUR, policininkai kelyje, daktarai ligoninėse, žemėtvarkininkai (žemgrobių
geriausi draugai) tai įrodo kasdien.
Reziumuokime: Lietuva ne tik nesusiformulavo aiškaus pažado ("brand promise")
savo tautai, savo piliečiams per visus tuos metus (estai - maždaug prieš 15-20
metų), bet, jei ką ir žadėdavo, netesėdavo... T.y. neveikia abu
prekės ženklo stulpai:
- žadėk aiškiai, išskirtinai, ne
tai, ką siūlo kiti, sukurk naują kategoriją (kaip estai:
"e-šalis")
- įgyvendink, ką pažadėjai.
Buvo bandymų. Vienas pačių juokingiausių ir labiausiai neįtikinamų
(beprasmių komercine prasme): "drąsi šalis".
Kodėl jis manęs niekada neįtikino? Taip, mes kovojom už savo nepriklausomybę
partizaninį karą su supermonstru, Sovietų sąjunga. Bet prieš tai pasidavėm be
šūvio... Dėl korumpuotos valdžios, veikusios kaip "penktoji kolona".
Taip, mes pirmieji "dainuojančios revoliucijos" pagalba pradėjom
ardyti Sovietų sąjungą, ir mums tai (netikėtai lengvai) pavyko. Bet ar britai -
bailiai? O amerikiečiai? O talibai Afganistane? O kinai? O vokiečiai,
prancūzai, tie patys rusai? T.y., jei man reikėtų išrinkti drąsiausią šalį,
ji būtų tikrai ne Lietuva. Galbūt JAV (nes ją sukūrė ir tebekuria labai drąsūs
avantiūristai, kad ir pvz. Jobs'as ar Musk'as)? Gal ta pati Rusija. Ir t.t.
Bet pažiūrėkime į komercinę tokio pažado pusę. Jei "E-stija yra
E-šalis", tai iš jos gali tikėtis labai pažangios e-technologijos, tiesa?
Ir gauni "Skype", elektromobilius, "e-rezidentus",
"e-balsavimą", puikų internetą, puikius programuotojus, rojų užsienio
kompanijoms mokesčių srityje, aukštus gyvenimo standartus (pigiai ir kokybiškai
gali gyventi Taline, didžiausiame mieste, bet jaustis, kaip provincijoje,
greitai lėktuvu pasiekti bet kurią Europos šalį)), menką, netgi neigiamą
emigraciją, t.y. nesenkančią, nedevalvuojančią darbo jėgą ir jos kokybę.
Jei Prancūzija yra vyno, meilės, dizaino, grožio, kvapų šalis, ko žmonės iš
jos tikisi? Ar keista, kad ten kasmet važiuoja keliasdešimt milijonų
turistų? Nenuostabu, kad jie eksportuoja (o, koks nustebimas!) vyną, kvepalus,
drabužius, kosmetiką, na, kažkiek ir inžinerijos produktų, tiesa. bet kur jiems
sekasi geriausiai? Turizme ir grožio prekėse.
Jei Vokietija yra inžinerijos, tikslumo, našumo šalis, ką joje norisi
pirkti? Ar keista, kad jie parduoda milijonus automobilių visam pasauliui
kasmet? Kokybiškus chemijos pramonės produktus - viską, kur reikia kokybės ir
tikslumo.
Ir taip toliau.
Jei Lietuva yra drąsi šalis, ką mes turėtume eksportuoti? Kariškius? Tai,
kad senka mūsų jaunimo resursai kasmet. Ir tie patys - visada buvo labai
riboti...
Nors, teisybės dėlei, mūsų spec daliniai gerbiami NATO, kas be ko. Apie tai
labai mažai žinoma plačiojoje visuomenėje, bet tai - tiesa ;)
Ką dar? Kaip turi pasireikšti drąsa produktuose? Jie turi daryti ir būti
kokie? Mes turėtume būti nepaprastai inovatyvūs, kraštutiniai avantiūristai,
turime diegti kažką neįtikėtino, labiausiai modernaus ir netikėto visame
pasaulyje. Toks mažasis Izraelis šiaurės Europoje. Ale, mes to nedarom. Tą jau
senokai daro estai ;) Hmmm?
Kaip su drąsia šalimi siejasi lazerių/šviesos ir bio/sveikatos
technologijos, kuriomis Lietuva pagrįstai didžiuojasi? Tai inovatyvu, nėr
kalbos. Bet ir vėl - labai nišiška (kaip "BoredPanda",
"Vinted", "Pixelmator" ir visi kiti mūsų "start-[up]
-uoliai"). Galutinio vartotojo, masinio produkto,
kuris pasiektų pasaulį - neturime šiose industrijose. Taigi, sąsajos - nėra.
Tai kur komercinė "drąsos" prasmė, nauda pirkėjui, turistui
užsienyje?
"Atvyk į drąsią šalį, ten pamatysi..." Ką? Drąsius žmones?
Architektūrą? Meną (niekaip nelaimim net Eurovizijos, o Latviai ir Estai tą jau
padarė)? Kariškius (kaip tą pamatyti realiai, gatvėje? [mano pastaba:
gal ir verta pagalvoti apie valstietišką sukarintą organizaciją ;)?] Tuotarp
nevykdom net 2% nuo BVP įsipareigojimų NATO, o estai, beje, vykdo, jau daug
metų...)? Ką ten (t.y. čia, Lietuvoje) drąsaus pamatysi?
Naujos kategorijos - nesukūrėme.
Bet dar blogiau, kad net nebandėm įgyvendinti to, ką pažadėjom.
Tokiu būdu mes neturime vienijančio prekės ženklo "Lietuva": nėra
pažado (arba jis - neprasmingas komerciškai), ir jo net nebandoma
įgyvendinti (tais etapais, kai pažadas būdavo).
Tik pastaruoju metu imtasi įgyvendinti tai, ką seniai turėjome įgyvendinti:
SGD, elektros jungtis su Švedija (galimai ir su Lenkija), galimai ir "Rail
Baltica" gal pradėsim statyti, pagaliau padidinsim gynybos biudžetą
iki taip seniai žadėtų 2% (šlovė Trump'ui, kuris nepaliko vietos
diskusijoms) ir t.t.
Gal ir nėra tokia bloga idėja riboti alkoholio prieinamumą (per valstybės
monopolį, brrr, net purto nuo minties, kaip šį projektą įsisavins
"socialdemokratai" su "Lietuvos geležinkelių" ir
"Vijūnėlių" patirtimi). Bet man neramu dėl vis didėjančio leitmotyvo
visuomenėje "drausti", vietoje "leisti" (sveikam,
mąstančiam žmogui pasirinkti). Draudimas rūkyti, dabar draudimas gerti,
paskui draudimas persti, išeiti į balkoną, kalbėti, išsakyti savo nuomonę,
nesutikti, kad vaiką mokykloje mokytų (privalomai) tik tikybos ir t.t. Galų gale
- mąstyti ir turėti savo nuomonę. Tai mes jau matėme. Ne kartą.
Panašu, kad naujoji valdžia bus daug labiau socialiai jautri. Galbūt
Lietuvoje prasidėjo pažadų įgyvendinimo laikotarpis?
Valstybė pagaliau subrendo? Ėmėsi įgyvendinti savo pačios planus, interesus?
Taigi, mes aptarėme, kodėl mes prekės ženklo neturime (arba,
jei jis ir yra, tai labai išskydęs ir mes liekam niekieno nepastebėti išorėje,
plaukiam pasroviui). Dabar lieka pasiūlyti, koks jis turi būti.
Kas yra aišku:
1. Kad turi būti nauja
kategorija, kurios kol kas nebuvo. Jei yra "e-šalis", mes turime
būti kažkuo kitu. "Bio-šalis"? "(Pirmoji iš išvystytų valstybių)
žalioji/eko/bio šalis"? "Labai aukštos gyvenimo kokybės šalis -
viskas ranka pasiekiama (mažučiai, patogūs, žali miestai), puiki vieta
iniciatyviam žmogui."? Tam reiktų "tik" atsikratyti: korupcijos,
neteisingumo, monopolizuotų rinkų, biurokratizmo idiotizmų (kaip Giraitės g.
"saugotinas" archi - bet ne - tektūros - o kažkokios
soviet-beskonybės paminklas). Nedaug. ;)
2. Ta nauja kategorija turi
būti komerciškai patraukli. Aš, kaip kitos valstybės pilietis,
turiu iškart suprasti, ko man važiuoti į Lietuvą, ką joje/iš jos pirkti. Kaip
lietuvis - kodėl man reikia čia likti. Kaip emigrantas lietuvis - dėl ko
grįžti.
3. Tai turi būti lengvai
patikrinama (patiriama) vos išlipus iš lėktuvo, traukinio, automobilio
Lietuvoje. Tai turi matytis iškart, nesunkiai paliesti bet kurį turistą. Ar
mūsų šalis žalia (6 mėnesius per metus, kitus - pilkai, baltai, purvinai
balta)? Ar mūsų valdžia žalia? Visomis prasmėmis: pavadinimu, kilme, patirtimi
politikoje. Ar mūsų mokslas koncentruojasi į BIO? Ar ne mes uždarėme savo
atominę elektrinę visų pirma iš "žalių" paskatų? Ar ne nuo
"žaliųjų" mitingų (ir roko maršų... ;)) prasidėjo nepriklausomybės
judėjimas 1987-aisiais?
Grįšim prie šios temos. Ir aš ne veltui sakau "[mes] grįšim". Gal
tie, kurie pasieks, šio "blog'o" pabaigą, parašys, pagaliau, ką siūlo
jie (komentaruose?)?
Nes šiuo aš pradedu sunkią kelionę į "LT" prekės ženklo
išsigryninimą:
kas mes,
kodėl mes tuo tikim,
kaip tai keičia mūsų gyvenimą,
valstybės gyvenimą, kaip tai daro mus laimingesnius,
labiau pasitikinčius savimi,
savo valstybe,
savo ateitimi,
daro mus savo gyvenimo vairininkais?
Ir vienas, be Jūsų, aš ten nenueisiu.
Gal ir išvis nenueisiu (-im): žalieji žmogeliukai gali pasirodyti anksčiau
(kaip ir 1940-aisiais), mums nespėjus pasiekti tikslo. Bet tai - dar ne
priežastis projektą "LT" mesti. Tai tik laikini sunkumai. 1000-čio
metų istorijos, 3000-čių metų senumo lietuvių kalbos perspektyvoje - tai tik
laikini nesklandumai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą