ROUBINI GLOBAL man vis siunčia kasdienes apžvalgas. Vienoje paskutiniųjų atviru tekstu įvardijama, kad:
Yra 2 skirtingos Eurozonos - vienoje bedarbių skaičius gruodį mažėjo (Vokietija) kitoje (Ispanija, Italija ir t.t.) - didėjo ir pasiekė naujus, neregėtus rekordus. Vienoje BVP vis dar didėjo ar bent jau buvo stabilus (Vokietijoje), o kitoje jau smuko visą ketvirtį ir netgi greitėjančiai...
Kaip su tom dviejų greičių Eurozonom? Kodėl jos nesutaria?
Ogi todėl, kad kaip buvo kuriama Eurozona (apie 2000-tuosius), visi buvo gudručiai ir dėjosi nieko nesuprantą. O jau tada buvo akivaizdu, kad, gavę galimybę gerokai PIGIAU SKOLINTIS, tuo tuoj pasinaudos antrojo greičio eurozona (PIIGS, iš esmės, gal tik atmetus Italija - kaip minėjau, ji nuosekliai laikėsi "nesiskolinimo dar daugiau" disciplinos, ir Airija, kurią 2008-ieji pakirto per bankus, ne per sukauptas skolas).
Bet štai, atėjo metas, kai interesai taip akivaizdžiai išsiskyrė, kad Vokietija (pirmojo greičio Europa) nebenori mokėti už savo tada užmerktas akis. Nes, kaip veikia šis euromechanizmas?
Kai Vokietijos ekonomika auga, paskolos pigios ir jas visi siūlo, kad ekonomika neperkaistų Vokietija priversta kelti europalūkanas, bazinę ECB normą. Vokietija turi rimčiausius svertus ECB, todėl tą ir darė.
Bet aukštesnės ECB normos labai nepatrauklios nuolat besigeivaliojančioms, o dabar jau realiai dūstančioms PIIGS ekonomikoms, tokioms, kaip Ispanija. Todėl jos spausdavo nekelti palūkanų. Ir toliau skolinosi.
Kai Vokietijoje našumas ir toliau kilo, o atlyginimai ir toliau - beveik ne, kai Vokietijoje NT kainos ir toliau buvo stabilios, o Ispanijoje, Airijoje (ir t.t.) augo po 20% per metus, interesai vis labiau tolo.
Bet ECB ir toliau pareguliuodavo savo "švelnia rankele" Vokietija - jei nereikėjo "stabdyti" ekonomikos, ir nereikėjo labai didelių ECB bazinių palūkanų, nes pas ją ir taip viskas vyko pakankamai harmoningai ir nuosekliai.
Bet toks patrauklus labai žemų (vokiškiem eurozonos poreikiams pritaikytų) palūkanų normų režimas buvo pragaištingas nieko pas save nesugebančioms susitvarkyti ir našumą bei konkurencinguma vis labiau prarandančioms PIIGS.
Keli elementarūs faktai:
Vokietijoje tarp 2001 ir 2008 beveik nepasikeitė atlyginimai (atmetus infliaciją, ir natūralią atitinkamą indeksaciją), NT kainos kilo duokdie po 3proc. per metus ir našumas (pajamos vienam darbuotojui per metus) apie 10proc (t.y. kilo kasmet po 2-3 proc.).
Graikijoje (ir kitur PIIGS, tarkim Ispanijoje, Airijoje)- atlyginimai pakilo apie 20-30%, NT kainos vos ne 2 kart, našumas - nežymiai sumažėjo per tą patį laiką....
Kaip gali tas pats ECB su tomis pačiomis palūkanų normomis, pinigų politika ir pan. patenkinti apie Eurozonas - vokiškąją ir PIIGSinę? Juk tai paprasčiausiai buvo neįmanoma, jei neatsveri monetarinės (pinigų leidimo, bazinių palūkanų normų nustatymo, trumpiau tariant - CENTRINIO BANKO) politikos normalia ir adekvačia fiskaline (mokesčių, biudžeto deficito kontrolės/nebuvimo, valstybės skolos kontrolės/mažinimo ir t.t. trumpiau tariant - Vyriausybės) politika.
Kadangi niekas PIIGS to nė nebandė daryti (vykdyti realistiškos fiskalinės politikos), kaip buvo galima tikėtis, kad viskas baigsis gerai?
Vokiečiai nėra kvaili, jie visa tai matė visus 10 metų. Bet tada jie nieko nedarė, o reguliavo ECB pagal save - pagal "sveikiausią" ekonomiką. Taigi, jie tylėjo. Taigi, jie sutiko.
Taigi, jie sutiko ir su galimomis pasekmėmis ir kaštais.
O kaštai tie yra tokie: Vokietijos bankai PIIGS priskolino N+K pinigų įvairiausiomis formomis ir dabar gali žlugti būtent dėl eurozonos žlugimo, kas natūraliai nutemps ir Vokietiją į recesiją (neaišku dar - kokio gilumo).
Štai, kodėl Draghi (ECB naujasis viršininkas, ką tik paskirtas) iškart ėmėsi bent jau vieno veiksmo (ką iki tol konkrečiai trumpino Vokietija, iš dalies - Prancūzija): pirkti PIIGS skolas su normaliom palūkanom (ne po 7-8%, o bent po 3-4) ir duoti bankams LTRO (iš esmės - pigiai juos pamaitinti pinigais, kad galutinai nenudustų). T.y. Vokietija prisiėmė tokią mokėjimo formą (infliaciją) - pažiūrėsim, ar tokios aukos sistemos stabilumui pakaks....
Kol kas aš vis dar labai abejoju.
Dėl Graikijos, tai manau, kad neabejoja net ir jie patys jau (PASTABA: PAPADEMAS, naujasis jų premjeras - puikus finansininkas, paties Euro kūrėjas, tikrai suvokia ką šneka): http://verslas.delfi.lt/business/graikijos-premjeras-ispejo-apie-saliai-gresianti-bankrota.d?id=53753301
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą