Prieš pat Naujuosius Europą ir pasaulį nustebino (neslėpkim- netgi labai ir netgi daug ką ;)) ECB sprendimas LTRO (3y longer-term refinancing operation) - skolinti bankams milžiniškas sumas (iš esmės ) spausdintų ir nepadengtų pinigų.
Kas dar įstabaus šiame fakte? Kad, vos atsiradus galimybei, keli šimtai ES bankų per kelias dienas (!!!!!) pasiskolino net 500 mlrd. EUR tokių "naujapinigių". T.y. kiekvienas bankas vidutiniškai po kelis milijardus EURų pasiskolino. O tai yra daug, jei dar atkreipiam dėmesį į faktą, kad tai įvyko vos per 1-2 savaites :)
Dar vienas faktas, nutikęs irgi prieš pat naujuosius - Italijos trumpalaikę kelių milijardų eurų skolą rinka išgraibstė su 2 kartus mažesnėmis palūkanomis (vietoje 7%+, sumokėjo vos 3,7%)!
Labai daug ką, tame tarpe ir mane, tokios žemos palūkanos bankrutuojančiai Italijai nustebino.
Ką šie du faktai rodo?
1. ECB pasirinko infliaciją, vietoje defliacijos (kuri jau buvo beprasidedanti visoje eurozonoje ir netgi beveik visoje ES). ECB pagaliau palūžo nuo nesiliaujančio spaudimo, ir, kaip ir JAV 2008-2009 metais su TARP ir QE, pradėjo štampuoti pinigus milijardais. Taip ECB (ir, pirmiausia, už jo nugarų stovinti Vokietija) nusprendė mažinti eurozonos valstybių skolas - jei ne realiai, tai bent nominaliai, sukeldama nedidelę, bet visgi juntamą infliaciją, kuri savaime turi papildyti visų zonos šalių biudžetus (nes, nors prekių bus parduodama ir tiek pat, ar net mažiau, eurų juk bus sumokėta - kaip ir mokesčių - gerokai daugiau), bei analogiškai sumažinti tų "probleminių" (PIIGS) šalių BVP ir skolos santykį (nes skola juk bus nominali, jokia infliacija jos negalės paveikti, todėl BVP santykis su skola pradės, kad ir lėtai - kristi).
2. Italijos valstybės obligacijų labai sėkmingas aukcionas su 2 kart žemesnėmis palūkanomis bent jau man rodo vieną paprastą dalyką: ECB taip užpylė (500 + mlrd. EUR!!!!!) bankus pinigais per LTRO (analogiška JAV TARP - bankų likvidumo staigaus padidinimo programai (nepainiokime su mokumo: tai - visai kita sąvoka ir kita problema)), kad bankai, nelabai sugalvodami, kur tuos pinigus padėti iš dalies investavo ir į Italijos TRUMPALAIKIUS vertybinius popierius (ten viso labo ar ne 7 mlrd. EUR tik parduota, kas yra juokingai mažai, palyginus su 500 mlrd.). Ir netgi dar turėjo tarpusavyje dėl šių obligacijų ir pakonkuruoti, dėl ko smuko Italijos obligacijų palūkanos.
3. Nebūkim naivūs, visgi: bankai tiek palūkanų nebūtų nustūmę žemyn. Akivaizdu, kad ir ECB sudalyvavo Italijos obligacijų pirkime. Tuo klausimu nėra jokių abejonių. Ir galbūt kaip tik ECB ir truktelėjo palūkanas taip staigiai žemyn.
4. Reziume yra toks: po ECB pinigų spausdinimo pliūpsnio ir neo-TARP LTRO paleidimo į rinką (superpigios ir patrauklios 3 metų paskolos bankams, kad jie nebeturėtų skolintis viens iš kito, ką jie pastaruoju metu bijo daryti, kaip velnias kryžiaus - juk kur kas lengviau ir paprasčiau iš ECB), po ECB nuoseklių "gelbėjimo operacijų", superkant Ispanijos, Italijos skolas, įtampa rinkoje tiek atslūgo, kad net ir aš dabar jau manau, kad EURAS vis tik dar turi galimybių išlikti :)
Dar prieš 2 savaites atrodė, kad jau kaip ir viskas baigta, bet štai šiandien tokios viltys, kad ir silpnutės, pradeda dygti. Kol Vokietija ECB kategoriškai draudė pirkti valstybių skolas (t.y. - leisti pinigų emisiją, iš esmės, kad padengti (beveik) beviltiškas PIIGS skolas), skolinti bankrutuojantiems, ar tik bijantiems bankrutuoti bankams ir tokiu būdu sukurti neribotą rinkoje likvidumą (bet tam - vėlgi - ECB spausdina dar daugiau nepadengtų niekuo pinigų...), galimybių išgelbėti eurą jau nebebuvo.
Dabar Vokietija ilgai mąsčiusi per ECB, kaip savo pagrindinį ES ir eurozonos kontrolės įrankį, paleido bazuką: pinigų spausdinimą, kaip tai ką tik padarė JAV. T.y. Vokietija pagaliau nusileido, kad praras ir dalį savo (iš esmės - tik finansinio) turto, bet mainais per infliaciją galbūt sustabdys griūvantį eurozonos skolų namelį (jau paaiškinau, kaip) ir tuo pačiu išsaugos ir patį eurą (kad ir gerokai nuvertėjusį, kad ir aplamdytą infliacijos ir dėl infliacijos - nes žmonės neinvestuoja į ilgalaikius projektus, gamybą, NT, kai yra infliacija, nes labai neaiškus pasidaro bet kokios investicijos atsiperkamumas, nes ekonomika tampa labai nestabili).
Tai reziume toks: Vokietija leido ECB siautėti. Tai reiškia tik vieną - į 14 trilijonų BVP ekonomika per 2 savaites jau įpūsta 0,5 trilijono EUR, natūralu, kad tai didina infliaciją, ir niekur čia nedingsi. Bet tuo pačiu, paradoksas, tai suteikia šansiuką eurui prasilaikyti bent dar kurį laiką. Nors net ir su šiuo šansiuku, esu tikras, Graikija vis tiek bus išmesta. Daugiau profilaktikai, ir dėl to, kad ji - mažiausia iš visų, o paprastai didieji atsigroja ES (ir visur kitur) būtent ant silpniausių ir mažiausių.
Sveiki sulaukę Naujųjų ir sėkmės, laimės, sveikatos :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą