Norėjau šiek tiek padaryti vingį ir grįžti gerokai atgal, prie EZonos krizės ištakų. Mat, tie žmonės (tarp šio blogo skaitytojų aš žinau - irgi tokių yra), kurie skaito mano straipsnius "A-ZET" žurnale, jau susipažino su mano vizija.
Bet, kodėl to nepakartojus čia, intymiame savo bloge? :)
Taigi.
Didžiosios valstybės valstybės turi sugrąžinti 2012 m. nei daug nei mažai 7,6 trilijonus USD. http://verslas.delfi.lt/business/didziosios-pasaulio-ekonomikos-tures-grazinti-76-trln-dol-skolu.d?id=53679177
Pavyzdžiui, Lietuva šiais metais turės gražinti 9,5 mlrd. Lt skolą kurios terminas sueis šiais metais.
Italija turės vien šiais metais grąžinti 428 mlrd. dol. Tačiau visa Italijos skola yra apie 1,9 trilijono EUR. T.y. toli gražu ne visą šia sumą reikia perfinansuoti šiais metais, o "tik" apie 1/4.
Ką tai reiškia? Reiškia, kad skolos yra kur kas didesnės: JAV skola yra apie 15 trilijonų ir prilygsta metiniam JAV BVP. Paprastai kalbant, labai jau subanalintai, visi JAV gyventojai turi metus nevalgyti, nieko nepirkti, niekur nevažiuoti, nieko neinvestuoti, ir viska atiduoti tam, kad padengtų savo skolas. Čia labai subanalintas priėjimas prie klausimo. O realistiškesnis yra toks: labai labai ilgai JAV negrąžins savo skolų vien todėl, kad nevalgyti, negerti ir nieko nevartoti tiesiog - neįmanoma.
JAV skolos situacija labai palengvina tas faktas, kad didelė dalis tos skolos gali būti "apmažinta" infliacijos, kuria sukuria FED, JAV centrinis bankas. Taigi, JAV (kaip ir Japonija, kurios centrinis bankas A) nepriklausomas nuo užsienio, ir gali pats spausdinti pinigus, kaip ir JAV atveju; B) didžioji Japonijos skola yra "vidaus" skola, t.y. Japonijai paskolino japonai, o ne kokios užsienio šalys) su skolomis susidoros. Sunkiai, ne be nuostolių, ne be infliacijos, bet susidoros (tikėkimės). Nors ir JAV jau susiduria su problemomis, kaip įtikinti skolintojus, kad skolos bus grąžintos.
ES skolos turi kitas papildomas problemas.
Konkrečiai pakalbėkim apie Italiją. Italijos skola yra apie 1,9 trilijono EUR, t.y. beveik kaip jos metinis BVP (apie 2 trilijonai EUR).
Bet vien šiemet Italijai iš kažkur reikia surinkti ir gražinti 428 mlrd. dol. (na, sakykim paprastumo dėlei apie 400 mlrd EUR). Tai būtų apie 20% BVP. Visas Italijos biudžetas (iš kurio apie 85% skiriama mokytojams, policininkams, daktarams, universitetams, socialinėms reikmėms - pensijoms, pašalpoms, bedarbiams, mamoms ir pan.) yra apie 0,8 trilijono EUR.
Iš čia atsiranda štai tokia matematika: norėdama gražinti apie 0,4 trilijono EUR šiais metais "sueinančios" skolos, Italija turi atiduoti 1/2 metinio biudžeto. Tai reikštų atimti iš pensininkų, bedarbių, mokytojų, dėstytojų, ugniagesių, policininkų, daktarų, karių, na, ir valdininkų apie 50% atlyginimo. Kas su tuo sutiktų? Mes gerai žinome, kad net atsisakymas INDEKSUOTI atlyginimus kasmet pagal šalies infliacijos rodiklius (paprastai atlyginimai ūgteli apie 1-2% VAKARŲ valstybėse, kur darbuotojai tikrai yra vertybė, ne žodžiais, o faktiškai - atskirkim nuo Lietuvos, kurioje jie netgi gali nesunkiai sumažėti 5-10%, ir tai nelaikoma baisia nepagarba darbui ir sąžiningam pragyvenimui, bet netgi "normalia" paskata emigruoti...) PIIGS šalyse sukelia nemenkas riaušes.
Įsivaizduokit, kaip atrodytų Italija, valdžiai pasiūlius taip pasielgti su savo tautiečiais!!!!!!
T.y. VAKARŲ valstybėje to tiesiog negali būti ir (bent kol yra nors krislas civilizacijos) - NEBUS. Kas kita, kaip matome, tai nesunkiai padaroma net su pensininkais Lietuvoje: pradžioje fiich, ir minus 5% nuo pensininkų, paskui iškart 10% nuo valdininkų algų....
Kas tada lieka Italijos valdžiai? Tiesiog imti ir pasiskolinti "rinkose" dar 0,4 trilijono, ir "perfinansuoti" savo senas (kai kurios - daugiau nei 20 metų senumo, dar gerokai prieš stojant į Eurozoną) skolas. Ką ji be jokios abejonės ir darys.
Dar vienas įdomus pastebėjimas dėl Italijos: jau beveik 20 metų ITALIJA NETURI DEFICITINIŲ METINIŲ BIUDŽETŲ. T.y. Italija pastaruosius 20 metų (iki pat 2008 metų) metus pabaigdavo gaudama daugiau pajamų į biudžetą, negu turėdavo išlaidų, arba tiek pat. T.y. skolos, apie kurias mes dabar kalbam, susidarė 1980-1990 metais, ne dabar. Taip, 2009, 2010 ir 2011 Italija turi biudžeto deficita, bet jis irgi nebuvo labai jau didelis, sudarė vos ~100 mlrd. EUR, t.y. tik apie 5% nuo BVP.
Palyginimui, 2009 metais Lietuvos metinis biudžeto deficitas buvo (nepaisant pensininkų kančių, mamų, valdininkų, policininkų, bedarbių pašalpų mažinimų, valdininkų skaičiaus mažinimo ir akcizų, PVM ir dar biesas žino kokių mokesčių padidinimo) apie 10%. Net ir su visomis tomis mūsų ir pensininkų aukomis mes vis tiek už Italija 2009 sužaidėm 2 kartus blogiau. Ne geresni buvo ir 2010 kada deficitas (t.y. suma, kurios pritrūko - nesurinkom iš mokesčių) sudarė apie 8%, o 2011 jis bus apie 5%.
Ir netgi nepaisant to, kad Italija tikrai labai sąžiningai planuodavo metinius biudžetus, pastaruosius 20 metu neišlaidavo ir papildomai nesiskolino, 9-tam praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukaupta skola ir keli pastarieji metai (po 5% nuo BVP minuso kasmet, reiškia +15% BVP skolos padidėjimas per pastaruosius 3 metus) sukaupė didžiulę skolų kuprą.
Kupra tokia sunki, kad jos negali panešti net gana tvarkingą valstybės finansų gyvenimą gyvenanti ITALIJA.
Bet, kaip visada, kai tik ateina viena nelaimė, tuoj atskuba ir kita!
Gal Italija (ir Ispanija, Airija, Portugalija, bet tik ne Graikija - nes toji, priešingai nei Italija, užsiėmė recidyvine veikla ir skolinosi kaip tik nuo to momento, kai tik tapo EUROzonos nare, t.y. akivaizdžiai klastojo BVP, skolos statistika, ir, naudodamasi labai žemomis palūkanomis kadais vieningai ir gražiai eurozonai (visų euro-valstybių palūkanos faktiškai buvo tokios, kaip dabar Vokietijai ar net žemesnės), skolinosi kaip nenormalūs ir dabar turi apie 180 proc. metinio BVP dydžio skolą, kurios jokiu normaliu būdu, pagrįstu matematika, nebegrąžinsi) ir galėtų kažkaip pataupyti, kažkaip pasispausti ir bent jau nekurti naujo deficito. Bet jai to neleidžia padaryti banali priežastis:
nuo 2011 metų Italijos ekonomika pradėjo ne augti (nuo pačių mažindama santykį tarp BVP ir bendros skolos), bet - smukti. T.y. negana to, kad krizė privertė Italiją pirmą kartą po 15-20 metų pertraukos skolintis, dar ir BVP nuo 2011 m. pradėjo smukti (ir panašu, kad smuks ir 2012 m., bent jau pirmoje pusėje). Taigi, Italija dabar ir priversta skolintis (nes su savo pensininkais negali elgtis taip, kaip Lietuva su savaisiais), ir taip kasmet dar prie esamos 100% nuo BVP kupros pridėti dar po 5%, be to, jos BVP smunka, todėl dar labiau didėja santykis su skola, kuri jau viršija 100% BVP.
Legendiniai Maastrichto kriterijai (griežtai galiojantys visa eurozonai ir galimiems kandidatams, jei tokių bus dar likę po šių metų) byloja, kad valstybės bendra skola neturi viršyti 60% nuo metinio BVP. Kodėl? Todėl, kad, jei palūkanų norma yra apie 5% per metus, tai valstybės "natūralus" BVP augimas (apie 3%) ir skolos sukauptos metinės palūkanos iš esmės "padengia" viena kitą ir bendra skola bent jau NEAUGA SAVAIME. Tada belieka tik kiekvienais metais turėti nedeficitinį biudžetą ir tada visiškai neprisireiks jokių biudžeto karpymų net ir vadinamaisiais "sunkiaisiais" laikais - tiesiog reikės nedidinti išlaidų, kai ekonomika nebeaugs, ir to pakaks, kad sumokėtum palūkanas.
Tai čia - teorija.
O dabar - faktai: Italija, Graikija, Portugalija įstojo į Eurozoną gerokai viršydamos Maastrichto skolos kriterijų, nes turėjo jau gerokai didesnes nei 80 proc. skolas. Vokietija šį kriterijų "pamynė" jau 2009 m., o dabar jos skola - apie 80% nuo BVP. T.y. - irgi sunkiai suvaldoma ir sunkiai stabilizuojama, jau vien dėl palūkanų naštos.
Grįžkim prie Italijos. Ši šalis 20 metų laikėsi bent jau vienos nuostatos: jei mus priėmė į eurozoną, nors puikiai žinojo, kad mes pažeidžiame vieną esmingiausių EZ kriterijų (skola gerokai viršijo 60% priėmimo dieną, viršijo ir 80%, beje), tai nors "netampykim liūto už ūsų" ir daugiau jos nedidinkim. 2008 m. JAV sukelta finansų krizė išmušė Italijos ekonomiką iš pusiausvyros: ji smuktelėjo, teko padidinti socialines išmokas, teko pasiskolinti apie 5% BVP kasmet iki pat 2011-ųjų. Taip skolos suma šoktelėjo labai staigiai (kaip ir Lietuvos, beje): dabar tenka ne tik perfinansuoti apie 0,4 trilijono EUR senų skolų kasmet, bet ir prisideda apie 0,1 trilijoną EUR kasmetinio deficito (nes italų pensininkai kažkodėl nesutinka susiveržti, kad juos kur, nenaudėliai). Bet šitų bėdų negana: krizė smogia antrą kartą ir, dėl tos pačios Graikijos, bet kartu ir Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir netgi Belgijos skolų negrąžinimo baimės, smukteli BVP. Dėl to santykis skolos ir BVP dar aštriau šauna į viršų. Italija, siekdama bent jau nebedidinti ir taip jau milžiniškos senųjų, sukauptųjų skolų naštos žada ir realiai mažina savo išlaidas (ko gero, visų pirma ne pensininkų, bet valdininkų tai tikrai) 2012 m. biudžete bent tiek, kad jis nebūtų deficitinis (realiai jis bus deficitinis, tik deficitą gerokai apkarpė nuo prognozuojamų 5-6% iki planuojamų 2-3%).
T.y. Italija 2012 ketina neprikurti naujų 0,1 trilijono skolų. Bet čia Italija (kaip ir Graikija, Lietuva ir bet kuri kita šalis, kuri neatsakingai ir staigiai karpo biudžetą nemąstydama nors kiek toliau į ateitį) papuola į uždarą ratą: Italijos 2012 BVP jau tikrai nesulauks 0,1 trilijono (apie 5%), nes valstybė ketina tiek neišleisti. T.y. jau beveik automatiškai programuojamas ne BVP augimas, o... smukimas. Taigi, netgi "nupjovus" tuos skausmingus metinio deficito procentus padėtis nedaug pagerėja, nes, dėl mažėjančio BVP nebus surinktos planuojamos biudžeto pajamos (dėl nupjautų 0,1 trilijonu išlaidų, kurios anksčiau būdavo "įprastos"). Todėl 2012-ųjų pabaigoje Italija greičiausiai turės ne tik sumažėjusį BVP (daugiau nei planuota, nes Italijos valdžia nėra tokia buka ir į savo prognozes paprastai tikrai įskaičiuoja ir galimas savo "nupjovimų" pasekmes), bet ir vis tiek didelį biudžeto deficitą (didesnį, nei planuojamas). O kadangi jį reikia finansuoti iš kažkur - turės skolintis. O Skolintis bus galima tik "rinkoje", kuri jau ir taip nebenori perfinansuoti senųjų 0,4 trilijono EUR skolų, ką jau kalbėti apie naujas.... Taip uždaras ratas užsidaro.
Dar viena, grynai EURinė komplikacija, kuri labai sukomplikuoja reikalus, yra ta, kad Italija negali spausdinti pinigų ir nustatyti EUR kurso kitų valiutų atžvilgiu. Nes jas nustato Frankfurte (oho, koks keistas sutapimas - juk tai Vokietija? ;)) sėdintis ECB. ECB nenori spausdinti pinigų (kaip JAV ir iš dalies Japonija, Britanija, Švedija ir net... Lenkija, beje, citata apie zlotą kaip tik vietoje čia bus). Kadangi jis nenori didinti infliacijos, tokios EZ šalys, kaip Italija (beje - ir Lietuva, dėl to kad jos kursas prisegtas prie EURO ir realiai pas mus kursuoja tokie semi-eurai, nes ekonominio poveikio prasme tai vienas ir tas pats - ar kietai pririštas kursas, ar patys eurai) atsiduria klaikiai nepavydėtinoje situacijoje: Lenkija, norėdama padidinti savo konkurencingumą ir padidinti eksportą, paprasčiausiai atpigina savo valiutą, JAV - prispausdina dolerių ir tokiu būdu irgi juos atpigina. Italija to padaryti negali, ir jai (kaip ir Graikijai, Ispanijai ir LIETUVAI, beje) lieka vienintelis kelias atkurti prekių konkurencingumą: vidinė DEFLIACIJA.
Supraskit, kad tai yra blogiausias kelias iš visų galimų, nes jis turi tendenciją būtent įsisukti į jau minėtą uždarą ydingą ratą: mažindami atlyginimus mažiname savo BVP, bet skola nuo to santykinai tik auga. Taigi, santykinė skolos našta tik didėja, o ne mažėja, todėl problema tampa dar skausmingesnė, nes rinkos irgi mato šią matematiką ir kelia palūkanų normas nuo ~3% iki 7-8% ir t.t., iki tokio lygmens, kai skola net teoriškai nebegali būti apmokėta... dėl ko natūraliai "matematiškai" rinkos sako - šalis nesumokės, todėl jai skolinti daugiau nebegalima, dėl ko šalis, neturėdama 0,4 trilijono kasmetinėms skoloms perfinansuoti tiesiog... bankrutuoja.
Graikija faktiškai jau tose pinklėse - rinka jau nebeskolina. Airija - jau tokiose pinklėse, nes ir jai nebeskolina (tik TVF ir ES). Beliko paskutinis kortų namelio elementas - Italija. Jei ir jai nebeskolins, visas euras kaipmat subyrės. Nes Italija bus paprasčiausiai priversta įsivesti savo valiutą ir ją staigiai devalvuoti, vien tam kad pensijas išmokėtų. Be to, greičiausiai defoltintų 0,4 trilijono savo skolos - neberąžintų, nes jų tiesiog neturės.
T.y. vien šių metų Italijos skola (jei įvyktų šitas gan košmariškas scenarijus, o jis vis dar turi labai daug šansų) - tie 0,4 trilijono, neskaitant graikų, ispanų, portugalų, airių, belgų, prancūzų (netgi, aha) - daugeliui ES bankų būtų kaip peilis po kaklu. Tarpbankinės paskolos dingtų kaip dūmas, nes jau ir dabar viens kitu bankai nepasitiki. O nepasitikėjimo esmė tokia: vien Graikijos nesąmonės iš esmės ES bankams kainavo apie 100 mlrd. (apie 0,1 trln.) EURų nuostolių, nes maždaug tiek Graikija niekada nebegražins. Taigi, aišku, kad "dingo" apie 100 mlrd. Bet atsirado klausimas: kurie bankai kiek neteko? kai kurie gal jau yra bankrutavę, nes turėjo labai daug tokių obligacijų. Bet kiek? Kuris? Kuriam kapitalo dar pakanka, o kuriam - jau seniai ne? Kaip sužinoti? Juk blogas žinias visi slepia. Jei paskolinsiu bankrutavusiam bankui (tipo - SNORUI), tai ir pats prarasiu pinigus ir galbūt pats bankrutuosiu, o po manęs - kitas, kuris skolino man. Taip grius visa finansų sistema (kaip jau buvo JAV 2008 pabaigoje).
Tai čia tik niekingi Graikijos 0,1 trilijono... O jei pridėsim Italijos 0,4 (VISO 0,5 trilijono) - kas tada? Koma.
Ir štai, pažiūrėkit, koks įdomus sutapimas: kaip tik tiek - 0,5 trilijono - ir pasiskolino ES bankai iš ECB per pastarąsias 2 savaites... Įdomus sutapimas.
Tai tiek. Manau, jau bet kam aišku, kaip chr....ovai yra Eurozonai ir visiems mums (nes jei neskolins Italijai 0,4 trilijono, kodėl turėtų Lietuvai paskolinti senoms skoloms perfinansuoti tuos 9,5 MLRD Lt, arba beveik 50 proc. biudžeto???? O čia dar be Snoro pokštų paskaičiuota suma....) :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą