2012 m. sausio 20 d., penktadienis

Pagarba gerb. Maldeikienei

Užvakar buvau plačiai žinomos asmenybės - VU docentės Aušros Maldeikienės - paskaitoje apie tai, „Kodėl ekonomistai negali būti vieningi arba apie ką pasakoja ekonomika?“
Ir turiu nulenkti galvą jos sugebėjimams sužavėti auditoriją. Paskaita buvo, sakyčiau, hit'as. Man buvo tikrai smagu, apie 2,5 h trukęs veiksmas ir diskusijos tikrai neprailgo, todėl dar sykį, be ironijos - pagarba. Dar kartą įsitikinai, kaip skiriasi vaizdas per TV ir realybėje.

Bet kas jums iš to, gerbiamieji skaitytojai?
Ogi, p. Maldeikienė atkreipė mano dėmesį į vieną chrestomatinį ekonomistų skirtumą nuo visų kitų (tarkim, finansistų). Ekonomistai gautą naudą supranta visų pirma, kaip alternatyvios naudos praradimą. Kodėl? Todėl, kad pagal ekonomikos apibrėžimus mes turim (atseit) neribotus norus, bet turim labai ribotus resursus jiems patenkinti. Taigi, išeina, kad mes priversti rinktis.
Jei jau priversti rinktis, tai mums tenka kažką imti, o kažko neimti. Kas tas kažkas, ką mes paliekam, neimam? Tai artimiausia alternatyva (pagal subjektyviai mūsų suvokiamą vertę) tam, ką mes galų gale vis tik pasirinkom.
Makroekonomikos pavyzdys būtų toks (tarp kitko, p Maldeikienė labai geru žodžiu paminėjo p. Kuodį, kurį ir aš miniu dėl jo nepaprastai įžvalgios ir patvirtintos minties apie masinę renovaciją, ir kodėl ji vis tik - neprasidėjo, taip kaip jis ir prognozavo):
  • Kubilius sumažino valstybės išlaidas, dėl to dar labiau sumažėjo ir taip kritusios dėl burbulų sprogimo ir eksporto smukimo bendros valstybės pajamos;
  • Tokio veiksmo pasekmė - sumažėję atlyginimai (apie 10-20% ir daugiau), ir atleisti darbuotojai;
  • Kartu Kubiliaus ir Liberalų vyriausybė pasiekė, kad bedarbiai nebegautų pašalpų ilgiau nei, berods,  9 mėn., tikėdamiesi (kaip jie taip galėjo sugalvot? Nesuvokiu. Arba ir vėl - primelavo, žinodami, kad taip tikrai nebus), kad po metų krizė jau baigsis, ekonomika šaus į viršų ir tuos laikinus bedarbius vėl išsamdys....
  • Be to, ši Vyriausybė visiems bedarbiams, kurie jau nebegauna pašalpų, nes: a) arba jų neprašė, nes seniai emigravo, arba turėjo kitų pajamų, arba paprasčiausiai yra kieno nors išlaikomi - sutuoktinio pvz.; b) arba jų jau nebegauna, nes pasibaigė minėtieji 9 mėn.,  - įsriegė 800 Lt+ privalomą metinį PSD mokestį. Baudą, už tai, kad nedirbi.... Lyg bedarbis yra būtent tas, kurį labiausiai reiktų baust už ekonominės tragedijos pasekmes... Ne bankus.
  • Kokia alternatyvi šių veiksmų (kurie, neva tai - stabilizavo ekonomiką) kaina? 300 000 bedarbių ir 200 000 emigrantų per 3 metus.
Kas dar apie tuos alternatyvius kaštus įdomu? Visi naujieji mokesčiai ir visa modernioji politika yra nukreipta tam, kad būtų stabilizuoti valstybės finansai. Jei trumpai sakant, tai kad mes galėtume tiesiog nesiskolinti jokiose ten "rinkose" ir vis tiek gana normaliai suvestume galą su galu. Kad tai - visiškai įmanoma, nesunku įsitikinti kad ir Estijos pavyzdžiu, kuri neturi nei valstybės skolos (nykstamai mažą, nes prieš krizę dar buvo sukaupusi ir rezervus, ne taip, kaip Kirkilo vyriausybė), nei biudžeto deficito, todėl gali visiškai nesiskolindama pralaukti visas "rinkų" negandas ir tiesiog, planuoti savo ateitį ir dirbti. Realiai valdyti savo valstybę.

Taip, stabilūs ir prognozuojami, nepriklausomi nuo jokių išorės ir vidaus kreditorių valstybės finansai - didžiulė vertybė. Nes, jei neturi iš nieko skolintis (nei vietinių bankų, kurie iškelia savas sąlygas už paskolas vietinėje rinkoje; nei tarptautinių bankų, kurie iškelia irgi savas sąlygas, paprastai paprašydami kur kas didesnių palūkanų), gali manevruoti ir nustatyti kokią tinkamas savo plėtros kryptį. Tai - logiškas ir labai pagirtinas siekis. Tai ir turėjo būti Kirkilo vyriausybės siekis, bet... nebuvo. Traukiniai išvažiavo.

Bet Kubiliaus vyriausybė siekia ne tik stabilių, nepriklausomų (pirmiausia - nuo skolintojų malonės, bet ne tik) valstybės finansų. Dar ši Vyriausybė siekė sumažinti ir suefektyvinti valdymo aparatą, atpiginti jo kaštus (nors jis tesudaro apie 5% viso biudžeto išlaidų, bet vis tiek, nėra našus efektyvus ir nekuria tiek vertės, kiek galėtų). Iš dalies, tai pavyko realizuoti. Bet ir vėl, kokia kaina? Pavyzdžiui, Aplinkos ministerijoje mažinant etatus nebebuvo kam rašyti ataskaitų JTO apie mūsų taršos leidimų panaudojimą, todėl 1/2 metų mums uždraudė jais prekiauti, ir nebegausim greičiausiai kokių 0,5 MILIJARDO litų!  Pasirodo, tam reikėjo nusamdyti tik.....8 darbuotojus. Prie tų 25 000, kurie jau dirba. Taigi, ir čia, viskas turi ir dar turės savo kainą. T.y. eilinį sykį per "mažinimus" atleido tuos, kurie dirbo, o sau, vadovams, pasididino atlyginimus, dėl ko darbo padaroma dar mažiau, korupcijos dar daugiau, o ne mažiau, na, tik "valdymo aparatas" sumažėjo...

Ką aš šitais išvedžiojimais noriu pasakyti?

Jau pačioje krizės pradžioje, 2009 sausį aš pastebėjau, kad dabartinė, liberalizmo dogmų pripumpuota ir liberalais apsodinta, Vyriausybė nesupranta, su kokia krize ji susidūrė. Kubilius - irgi. Kodėl?

1999-2000 m., kai Kubilius valdė pirmą kartą, ir gelbėjo iš pirmosios Nepriklausomos Lietuvos krizės, situacija buvo iš esmės kitokia. Galiu trumpai sureziumuoti, kaip ji skyrėsi:
  1. Mes nebuvom ES nariai ir kasmet iš ES negaudavom sanglaudos fondų dotacijų - kasmet apie 7 mlrd. per paskutiniuosius 3 metus, viso apie 20 milijardų Lt per 2009-2011m. Taigi, tada mes kiek turėjom savo pinigų, tiek ir turėjom, biudžetas toks ir tebuvo. Bet mes ir neturėjom jokių mus tvirkinančių dotacijų, todėl ir elgėmės žymiai atsakingiau.
  2. 1998-2000-ųjų Rusijos krizę sukėlė ne finansinės sistemos suirimas, o Rusijos defoltas. T.y. mes tik turėjome persimesti savo prekybą iš (skurdžių ir ribotų) Rytų į (turtingus, priputusius ir vis dar augančius) Vakarus ir visos mūsų gamybos ir eksporto problemos tuos išsisprendė. Aišku, nebuvo taip lengva visą savo gamybą ir prekybą perorientuoti į Vakarų rinkas, bet - kaip pasodė patirtis - įmanoma. Mūsų verslas labai staigiai atrado kanalus, kaip įsiterpti, įsinišinti (LONG-TAIL, long-tail...) Vakarų rinkose, ir - vualiaaa - mes vėl pradėjom augti jau 2001 m. Ir nuo to laiko augome dar 7 metus.
  3. Tada, 1999-2000 mūsų buvo apie 400 000 daugiau. Ir tai buvo darbingi žmonės, nes kaip tik jie ir išvažiavo per praėjusį 10-metį. Darbo jėga buvo apie 2 kartus pigesnė, o benzinas kainavo apie 2 Lt. Pats prisimenu, kaip siaubingai atrodė piltis už 2,70 Lt - "BRANGU!". Dujos ir nafta - kainavo pigiai. Mūsų resursų kaštai mums patiems buvo 2 kartus mažesni nei dabar, todėl mes buvom Vakarams labai patrauklūs, kaip pigūs gamintojai. Kas ir padėjo mums išsiropšti iš tuometės duobės. Dabar juk viskas visiškai kitaip: darbuotojai - išvažiavo, nes mes esam ES, todėl nesunkiai ir be apribojimų tai gali, be to, per tą laiką dauguma išmoko ir užsienio kalbų (laiko juk buvo); algos pakilo 2 kartus; dujos mums brangesnės, nei vokiečiams; maistas - turbūt ar ne 3 kartus pabrango nuo tada....
  4. Jeigu 1999 metais visi gamybos faktoriai buvo pigesni (pranašesni) nei Vakarų (darbas, kapitalas, energijos nešėjai ir medžiagos), tai dabar liko tik darbas, nors ir 2 kart pabrangęs vis tiek. Todėl ir gręžia būtent algas, o šildymo kainos vis tiek - tebekyla.
  5. Jei 1999 rinka į kairę nuo mūsų buvo nepaimta, neįsisavinta, auganti, sveika, moki ir galinga (ES, t.y.) tai 2009-tais rinka į kairę nuo mūsų buvo smunkanti, praskolinta, neprognozuojama, ieškanti dar pigesnių variantų, nei Lietuva.
  6. 2009 metais mus ištiko ne defoltas (t.y. vienos kažkurios valstybės - kad ir labai reikšmingos - bankrotas) o sisteminė kapitalizmo, to paties, į kurį taip veržėmės, krizė. T.y. nuo krizės Vakaruose prasidėjo neigiamas "užburtas ratas": norėdami susitvarkyti su "blogais" savo valstybių biudžetais visi pradėjo mažinti išlaidas, tuo pačiu mažindami ir BVP, iš kurio tas skolas reikia dengti, todėl vėl reikėjo mažinti išlaidas, dėl ko vėl mažėjo BVP, ir taip toliau. O neigiamo užburto rato vienas stipinų šįkart esam ir mes. Jei iki 1999 m. 70 proc. eksporto buvo į Rytus, tai nuo 2001 m. apie 70 proc. eskporto jau - į Vakarus. O Vakarai nebegali nupirkti iš mūsų tų 70 proc.
  7. Galiausiai, 1999 m. Lietuva nebuvo skolinga - nei pati kam nors, nei lietuviai bankams. O dabar? Dešimtys tūkstančių žmonių skolingi šimtus tūkstančių už būstą, automobilius, TV, keliones ir t.t. Verslas - praskolintas. Valstybė - prisiskolinusi, savivaldybės - irgi. Dabar mes papildomai turime ir vidaus skolos problemą, kuri smarkiai riboja vartojimą, nes reikia visų pirma grąžinti jau turimas skolas, ką jau ten vartoti ar iš naujo investuoti.
Bet Kubilius II atėjo į valdžią su ta pačia liberastine doktrina:
  • kuo mažiau išmokų, kuo daugiau represijų juodadarbiams, kad dirbtų dar pigiau, "didintų konkurencingumą"
  • kuo didesni mokesčiai tiems, kas dar gali mokėti, 
  • kuo didesnis eksportas (į visur kur tik galima, net Iraką, nes ir Kubilius pats matė, kad būtent Vakarai nebeperka),
  • verslui visos privilegijos ir privalumai ("skatinti užsienio investicijas, tipo BARCLAY"), darbo jėgai - visi mokesčiai ir visos baudos už krizės pasekmes.
Ir, aišku,  kad ji šiomis sąlygomis nesuveikė. Taip, augimas vėl prasidėjo, bet - kokia kaina? Ne tik emigrantų išplūdžio, bet ir visiško žmonių skurdo, visiško išnaudojimo, beteisiškumo, beprošvaistiškumo ir nebetikėjimo, kad šita valstybė bent potencialiai dar gali prisikelti... Iš ko? Juk žmonių nėra. "Čia nebėra vietos jaunimui", kaip sakytų garsiojo filmo pavadinimas.

Taigi, pabaigoje lieka du klausimai:
  1. Ar kas nors kitas būtų padaręs ką nors geriau? Ar kas nors būtų sugalvojęs ir ryžtingai padaręs - pasiaukojęs, kaip politiškai save paaukojo A. Kubilius - kažką geriau?
  2. Kas galėtų geriau valdyti šalį?
Mano atsakymai:
  1. Matėm, ką sugeba Kirkilas. Ne, jis geriau nebūtų  suvaldęs. Vietoje jo greit būtų atvykę TVF reguliuotojai ir, kaip ir Latvijoje, būtų sureguliavę praktiškai taip, kaip sureguliavo Kubilius. Bet kur skirtumas? Kirkilas (anei Kubilius) būtų nekaltas, TVF būtų kaltas :) Gal dėl to Dombrovskis toks populiarus Latvijoje? Dabar gi mes turime Kubilių, susideginusį Pilėnuose...
  2. Kai šiandien perskaičiau, kad, cituoju Delfi: "Socialdemokratai į aplinkos ministrus deleguotų B.Bradauską, energetiką patikėtų B.Vėsaitei, užsienio reikalus - V.Andriukaičiui", tai jau tikrai alternatyva Kubilius ir liberastai - patrauklesnė... Ką besakytum, kaip ekonomistas aš turiu iš dviejų realiausių alternatyvų rinktis tą, kuri man patrauklesnė. Ir negaliu aš patikėti, kad už Sekmoką Vėsaitė su energetika tvarkysis geriau, o Bradauskas visiems laikams nepraras mums pajamų už taršos leidimus....
Dar viena interliudija ir baigiu "Tribute to Maldeikinė". Remkimės alternatyvių sąnaudų ekonomine teorija ir paklauskim vieno dalyko: nejaugi Kubilius ir jo komanda (bei tik pusiau komanda laikytini visokio plauko ir proto liberalai) tikrai mano, kad 300 000 darbo netekusių 2009-2010-taisiais metais buvo "piktybiškai pajamas slepiantys sukčiai, kuriuos reikia apmokestinti PSD ir jokiu būdu neduoti jokių bedarbio pašalpų, o geriau, kad tokie bezdelninkai išvažiuotų į savo emigraciją sau kuo greičiau"?
Juk dar vakar šie žmonės dirbo oficialiai, mokėjo mokesčius (darbas Lietuvoje, kaip žinia apmokestintas beveik 60 proc. realiais mokesčiais - kas verslą turit, galit tą paliudyti, o tie samdomi darbuotojai, kurie vis dar to nesuvokė - kuo skiriasi alga "ant popieriaus" nuo to, ką verslininkui realiai iš viso kainuoja jus pasamdyti - new info!!!), ir staiga jie paskelbiami "chroniškais išlaikytiniais", "dirbančiais "su vokeliais", "nelegalais", "baustinais, nes reikia bausti ne tik nelegaliai samdantį darbdavį, bet ir nelegaliai parsiduodantį (už niekingą maisto kriaukšlę????) darbuotoją"?
Štai, kodėl premjeru vėl pretenduoja tapti USPASKICHas!  Kaip galima tokiais marazmais žmones, tautiečius, tuos pačius lietuvius, kartu gynusius TV bokštą ir tą patį Seimą 1991-ais taip pavadint? Juk savaime suprantama, kad tarp 300000 dar vakar dirbusių (juk ne kalėjime sėdėjusių, juk ne kokių VALDININKŲ - elementarių fabrikų darbininkų, statybininkų, padavėjų, vairuotojų, biuro darbuotojų ir t.t.) žmonių didžioji dauguma buvo tokie pat normalūs žmonės, kaip aš ir jūs. Jiems tiesiog labai nepasisekė, kad nei mūsų Lietuvos bankas laiku paskolų bumo nesužiūrėjo ( o SNORĄ - kažkaip lauku spėjo), nei mūsų Kirkilas laiku taupyti ir kaupti nepradėjo, nei Vakarų bankai laiku kurti netikrų pinigų nenustojo, nei mūsų verslininkai nė skatiku savo pelno pasidalinti nesugebėjo (tiek to solidarumo - užvakar Maldeikienė pateikė įdomius skaičius, kad darbuotojams algos sumažėjo 7 mlrd., o verslas per metus jau gavo 3 milijardus pelno - hmmmm).

Uspaskichas juk taip "savų, litovcų" nevadino ("tinginiais" ir "užkietėjusiais sukčiais, slepiančiais savo neribotas, nelegalias, milžiniškas, tarkim, 800 Lt/mėn. pajamas, Reikia bent 200 iš šių nelegalybių būtinai dar valdžiai atiduot!!!!" - taip ir matau Kęstutį Masiulį plyšaujant). Todėl ir bus premjeras. O Vėsaitė - energetikos ministrė (nenuostabu, kad energetikoje viskas labai smarkiai atvės, paprasčiausiai užšals, manau, į ledynmetį). O Bradauskas - aplinkos ministru (nenuostabu, kad ir taip "ožiškiausiai" veikianti ministerija įbris į galutinai neįžengiamą pelkę ir joje - prigargaliuos....).

Cheer up! Už tai mes turim "Pixelmator", už tai turim "Argintą", turim geriausius šviesolaidžius planetoje (na, gal 4 vieta planetoje, bet juk vistiek - supercool, ane?), turim (vis dar) jaunų gražių ir talentingų ir gudrių ir neprapulsim. Be to ir ECB euro krizę pagaliau pradėjo spręsti, dar žiūrėk, ir prasisuksim su neiširusiu euru, sureguliuota Vengrijos konstitucija, nebankrutavusia (nu, va šituo tai nu niekaip negaliu patikėt, nu niekaip...) Graikija ir.... Kubilium III kadencijoj!? Žinokit, tikrai pažadu, kad emigruosiu, jei premjeru bus Uspaskich'as. Nes tada šitas kraštas tai jau tikrai... O jei dar Vėsaitė vėsins, o Bradauskas bris... nu tai :) :) Taigi, Cheer Up!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą