Sveiki. Esu sau prižadėjęs kasdien rašyti į šį blogą.
Bet tai nėra taip jau lengvai padaroma.
Būna objektyviai tokių dienų, kai tikrai nėra jokių naujienų: nuo 2011 gruodžio 24 d. iki pat šio mėnesio 10 dienos yra toks "neveiklumo" tarpas pasaulyje, kad kartais ir kelias dienas iš eilės nieko rimto neįvyksta. Vakaruose - Kalėdos jau baigiasi, pas stačiatikius - tik prasideda, o kur dar kinų naujieji metai, kurie irgi paprastai trunka apie 2 savaites.
Tačiau ne visi mes gyvename pagal šį (iki šiol) "įprastą" kalendorių. Yra apie 1,2 mlrd. musulmonų, kurie laiką matuoja kiek kitaip, nei mes. Kiek kitaip švenčia naujuosius metus. Jiems mūsų Išganytojas beveik neįdomus (taip, vienas iš svarbiausių pranašų, bet netgi ne Mahometas, kur ten jau - Dievas...). Jie susikaupia visai kitu, Ramadano metu.
O dabar jie tiesiog - skelbia Ormūzo sąsaurio blokadą, daro įvairius karinius manevrus, repetuoja, testuoja savo - nacionalinius! - branduolinius prisodrintus strypus, žodžiu - yra dėmesio centre ir tuo mėgaujasi. Ir visas pasaulis priverstas matyti jo naujienas - juk kitų jų nėra. :) Ironiška :)
Kuo Iranas mums toks svarbus? Taip, taip, degalinėse jau matom, koks svarbus...
Yra toks prietaras, kad "Iranas mus puola". Bet yra ir kitas požiūris į šį reikalą: o kam labiausiai naudinga, kad kiltų kuro, degalų kainos? Iranui, kuris dėl blokados ir pats negalės jų parduoti? Ar visiems likusiems? Ar tiems, kurie nustato naftos kainas?
Žinoma, tuoj pat būsiu apkaltintas, kad skleidžiu sąmokslo teorijas, mat, kaip čia taip: "juk VISI žino, kad Iranas, Šiaurės Korėja ir koks ten Irakas - blogio ašis, o tu mums sakai, kad pats Iranas yra auka... Akivaizdžiai - kliedesiai."
Tačiau Iranas sukelia žymiai didesnių problemų šiandien, nei galėtų atrodyti, tarkim, 2003 metais. 2003-tieji Vakarų pasaulio nuomone buvo labai stabilūs, prognozuojami metai. Taigi, įsiveržti į Afganistaną, ar Iraką, ar kitą kokią šalelę nesudarė daug problemų. Nei finansine, nei makroekonomine prasme. Aišku, kainuoja, skolos auga - bet prognozuojamumo - neįtakoja. JAV po truputį mėsinėja "blogio ašies" šalis, ir po truputį kariauja, bet poveikio toks karas nesukelia biržoms (na, taip, kainos truputį pakyla, kuriam laikui, bet paskui ramiai ir nusileidžia, kai paaiškėja, kad visgi Irakas neturėjo masinio naikinimo ginklų ir viską "sukūrė" Blair'o komanda).
Tačiau Iranas šiandien tai ne Iranas 2003 metais. Pirma - gali būti, kad Iranas turi atominį ginklą. Antra: Iranas gali sukelti labai rimtų laivybos Ormūze problemų, ir jau tikrai gerokai apmažins praplaukiančių tanklaivių skaičių - tai tikrai... Trečia: nebuvo galima parinkti nesėkmingesnio laiko tokiam karui, makroekonomine prasme.
Ir štai, kodėl:
A. Europos ekonomika balansuoja ant recesijos slenksčio. Bankai - išgąsdinti, prisiskolino iš ECB beveik pusę trilijono eurų. Dauguma šalių jau smunka. nedarbo lygis - milžiniškas, rekordinis, ir ne tik nemažėja, bet ir didėja. BVP augimas visoje eurozonoje ir be to - labai abejotinas.
B. JAV ekonomika lyg ir pradėjo kiek atsigauti (labai lėtai ir anemiškai, bet augti pamažėl). Net bedarbių skaičius mažėja (nors ir labai lėtai ir nestebinančiai). Tačiau visas šis augimas - traputis.
C. Nežinau, ar jūs pastebėjot naujienas iš Kinijos? Visų pirma - mažėja nekilnojamojo turto kainos. Tai rodo, kad galbūt ir Kinijai gresia taip vadinamas "perkaitimas": staigi kai kurių labai nenašių sektorių augimo pabaiga ir "sprogimas". Gal ir ne. Bet gali būti, kad tai analogiško JAV 2008-ųjų ir Lietuvos 2009-ųjų burbulo atitikmuo. Klausimas, kaip stipriai centralizuotai Kinijai pavyks su tuo susidoroti. Skirtumas tarp JAV, Lietuvos ir Kinijos yra gana didelis: Kinija turi labai daug rezervų, trilijonus dolerių ir eurų bei jenų. Bet, netgi trilijoninė pagalvėlė gali neišgelbėti. Kur aš matau pavojų? Tame, kad apie Kiniją mes labai nedaug žinome. Kiniškai mažai kas moka, dar mažiau iš tų, kas moka kiniškai - turi informacijos apie tai, kas ten vyksta, ir dar mažiau - suvokia, ką ta informacija reiškia makroekonomine prasme.
D. Būtent naftos, kuro kainų kilimas sukeltų taip vadinamą "stagfliaciją": beveik neaugančią ekonomiką dar labiau niokoja didelė infliacija. Čia aš paantrinsiu gerb. S. Jakeliūnui - pasauliui mažiausiai reikia papildomų infliacijos dirgiklių.
E. Ir, pabaigai: stabilioje ir prognozuojamoje ekonomikoje į kiekvieną karą reaguojama paprastai - pridedama "istorinė", nusistovėjusi rizikos marža. Bet, kadangi rinkos jau keli metai negrįžta į stabilią, prognozuojamą būklę, tikėtis, kad šįkart atsakas bus adekvatus - nerealu.
Reziume: Irano konfliktas (nesvarbu, kas jį kelia ir kam tai naudinga - svarbu, kokį poveikį tai sukels) didina tikimybę, kad bent jau Vakarai įsisuks į ilgalaikę stagfliaciją: labai lėto augimo ir labai aukštos infliacijos (iki 10% USD ir EUR ar net didesnę metinę) laikotarpį, kuriame labai sunku prognozuoti investicijų grąžą. Dėl mažo prognozuojamumo investicijos bus daromos labai ir labai atsargiai ir tik tos "neišvengiamos", kurių būtinai reikia. Vadinasi, BVP šuolių (ir "gero gyvenimo") tikėtis bus sunku. Netgi priešingai. Taigi, esamomis aplinkybėmis Irano karas (ar "karas su Iranu", ar "prieš Iraną" - kaip norit) yra tas paskutinis lašas, kuris laisvai gali išmušti pasaulio (o pirmiausia - Vakarų pasaulio) ekonomiką iš ir taip vos palaikomos pusiausvyros.
Ironiška, kad Iranas staiga gavo šansą būti tokiu svarbiu...
Beje, tiems, kas vis dar moka rusiškai, rekomenduoju (labai) paskaityti apie priežastis, kodėl arabų ir viso islamo (nes IRANAS - NE ARABŲ šalis, nors ir musulmoniška, kaip ir Turkija - ne arabų šalis, nors ir musulmoniška) pasaulis šiuo metu toks neramus, toks burbuliuojantis, ir kodėl iš jo sklinda niekaip nesuvaldomas terorizmo užkratas:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą