Pasirodo, tai suprato ir VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas - deglobalizacija prsidėjo

Pasirodo, tai suprato ir VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas - deglobalizacija prsidėjo. Keista, kad tik dabar. Keista, kad dabar rašomas toks straipsnis. Dar keistesni analitiko pasiūlymai...

Geras paaiškinimas, kas balsavo už Trumpą (ar "valstiečius")

Geras paaiškinimas, kas balsavo už Trumpą - ne benamiai ir ne "marginalai", kaip norėtų Clinton.

Čia - apie tai, kaip internetas ir socialiniai tinklai mus paradoksaliai izoliuoja vienus nuo kitų

Aš jau senokai pastabėjau, kad menamas "Facebook" bendrumo jausmas yra realiai - skirtumų didėjimo tarp mūsų jausmas.
Internetas, socialinė žiniasklaida, mūsų susikurti naujienų šaltiniai mus izoliuoja, o ne bendrina. Čia labai gerai paaiškinama, kaip ir kodėl gyvendami visai šalia mes patiriame labai skirtingas Lietuvas, Amerikas, Britanijas, Vokietijas ir t.t.
Pirmiausia taip nutinka todėl, kad mes patys sau formuojame naujienas. Dar daugiau, mes jas užsakinėjame pas vis labiau paslaugią mūsų požiūriams žiniasklaidą: jei žiniasklaidos stilius ir tonas mums patinka - imam iš jos naujienas; jei ne - užbaninam ją. Ir kur galų gale nukeliaujam? Kiekvienas prie nuosavos pasaulio versijos. Netgi žurnalistai tapo skirtingų pakraipų dėl savo skirtingos pasaulėžiūros. Žiniasklaidos objektyvumo prarajas įrodo Trump'o rinkimai: jokios tyrimų kontoros nenuspėjo šio įvykio, jokios medijos netikėjo ir nerėme Trump'o. Jis rėmė save per tuos izoliuotus burbuliukus: Twitter ir Facebook, prasimušdamas į jam palankių, nusiteikusių panašiai, kaip jis protus ir širdis. Visus kitus jis paliko Hillary. Hillary burbuliukų pasirodė besą kur kas mažiau...

Štai, dėl ko emigruoja žmones

Tiesiog, reikia elementariai laikytis žodžio.

Lietuvos prekės ženklas. Part III, arba kodėl mes jo taip ir nesukūrėme jau 26-erius metus?

3. Mes patys, "LT" gyventojai. Kas svarbu mums? 

1.    2015 m. atidarėm SGD terminalą. PAGALIAU! Estai tokio dar neturi. Gal ir neturės. Tai - energetinės nepriklausomybės pagrindai. Tai vienareikšmiškai privalumas. Gaila tik, kad mes laukėm to 25 metus... Kas trukdė tai padaryti bent 10 metų anksčiau? Tą projektą įgyvendino vienas iš dviejų brolių "supervadybininkų" - Rokas. Kitas - Petras - Lietuvoje vadovauja "Tele2", o "Tele2" (neatsitiktinai, manau) padarė revoliuciją mobiliųjų operatorių rinkoje.

2.    Esam ES, NATO nariai. Gerai? Gerai, bet to negana, negana mums, nesijaučiam mes saugūs, o ypač po Trump'o keistų pusbalsinių pamąstymų...

3.    BVP šoktelėjo 7 kartus nuo 1996 iki 2016 m. T.y. mes augome, ir sparčiai. Tapome išsivysčiusia šalimi (EBPO (OECD) nuomone), verta įstoti į labai prestižinį išvystyto pasaulio klubą, kuriame - vos 35 šalys. Tai - pripažinimas, kad mes jau nesame trečiojo pasaulio šalis. Ir pagal BVP/gyventojui mes jau pasiekėme 73-75% ES vidurkio. Pažanga - akivaizdi. Jei kalbame apie vidurkius (ir ignoruojame, kad vidutinė temperatūra Sacharoje - 21 Celsijaus). Kas kita, kad žmonės to nelabai jaučia. Dauguma. 99%. Na, 95%.

4.    ES fondų investicijos matosi plika akimi: keliai, viadukai, mokyklos, aikštės, šaligatviai, saugios perėjos, "žiedukai" kritinėse sankryžose (kaip pasekmė: kelis kartus sumažėjęs žuvusiųjų keliuose skaičius). Nemažai investuota ir į kvalifikaciją, mokslą, verslo pažangą. "Įsisavinom", bet ne taip jau viskas "į kairę". Daug kas - netgi didžioji dalis -  nuėjo teisingon paskirtin.

5.    Esame krepšinio šalis, vienintelė Europoje (ignoruokime tas kitas, irgi mažas, bet greičiausiai silpnesnes konkurentes Europoje), kurioje dominuoja futbolas. Viena iš 4-5 pajėgiausių pasaulio krepšinio komandų. Kaip 2,8 milijono valstybei - neblogai, pripažinkim. Prisistatėm arenų, galėtume ir toliau eksploatuoti šitą temą, kur kas rimčiau. Kol kas mes turime šį išskirtinumą, bet jo tinkamai vistiek nepanaudojame, nors jis ir ryja nemenkus mūsų šalies resursus.

6.    Moksle mes nepribloškėm pasaulio kol kas, bet sveikatos/bio mokslų srityje,  lazeriuose/šviesos moksluose, net kosmoso srityje mes ne pirmokai, o vieni lyderiaujančių pasaulyje. Už baltymą "CAS9", kuris karpo ir regeneruoja sugadintas DNR pretendavom šiemet į Nobelio premiją, judam, taip sakant.

Kas mums akivaizdžiai nepavyko (kaip savo valstybės "vartotojams")?

1.    Žmonės netiki valstybe. Pirmas požymis: balsuoja už vis naujas "protesto" partijas ir vadukus.

2.    Žmonės emigruoja (antras požymis). Po 40 000 per metus. Tokiu tempu prireiks vos 20-30 metų, kad išnyktume visai. Rusams nereiks pulti, tik užeiti.

3.    Žmonės skursta. BVP 7 kartus didesnis, bet tą jaučia vos 1/20 visų gyventojų. Vilnius ir apylinkės (ir tai - ne visi). Ir Naisiai.

4.    Valstybė neturi aiškaus prekės ženklo, kuris vienytų mus ir išskirtų mus užsienyje. Mes - geriausi rėksniai prieš Rusiją (ir daug kur buvom teisūs, kaip parodė Ukraina, Gruzija, dabar ir Sirija). Tą įžvalgumą mums (o šiaip, tai Vytautui Landsbergiui) galima priskirti. Mes - labai lojalūs Amerikai. Ne veltui Lietuvoje ir krepšinis toks populiarus (nors ten jis tik 4-tas pagal populiarumą...irgi), ir neoliberalizmas ir "turėjimo" kultas ("ginklavimosi varžybos" su kaimynais, bendradarbiais, giminaičiais...).

5.    Mūsų valstybė labai neteisinga. Daugybė pavyzdžių, kai "dideli pinigai" gali rezervatuose statyti tvoras, kelis kartus didesnius, nei leistini, pastatus, ir net "Delfi" pateikus neginčijamus, objektyvius video įrodymus, sudaromos "muilo" komisijos, po kurių nusižengėliai toliau ten ramiai gyvena. Dvigubi Vijūnėlės, Pavilnių, Verkių ir daugybės kitų parkų/dvarų standartai. Tai mato tauta ir klausia: kodėl teismai, teisėsauga to visiškai nesprendžia? Kodėl tyčiojamasi į akis? Kaip galima tikėti tokia valstybe? Ji - ne mano. Aš išvažiuoju. Juolab, man dar siūlo "asocialinį" (ne)darbo kodeksą, kai ir taip algos - juokingos.

6.    Mūsų valstybė - korumpuota: kitas, trečiasis, Masiulis su skardine nuo alkoholio ir 106 000 EUR, policininkai kelyje, daktarai ligoninėse, žemėtvarkininkai (žemgrobių geriausi draugai) tai įrodo kasdien.

Reziumuokime: Lietuva ne tik nesusiformulavo aiškaus pažado ("brand promise") savo tautai, savo piliečiams per visus tuos metus (estai - maždaug prieš 15-20 metų), bet, jei ką ir žadėdavo, netesėdavo... T.y. neveikia abu prekės ženklo stulpai:

• žadėk aiškiai, išskirtinai, ne tai, ką siūlo kiti, sukurk naują kategoriją (kaip estai: "e-šalis")
• įgyvendink, ką pažadėjai.

Buvo bandymų. Vienas pačių juokingiausių ir labiausiai neįtikinamų (beprasmių komercine prasme): "drąsi šalis". Kodėl jis manęs niekada neįtikino? Taip, mes kovojom už savo nepriklausomybę partizaninį karą su supermonstru, Sovietų sąjunga. Bet prieš tai pasidavėm be šūvio... Dėl korumpuotos valdžios, veikusios kaip "penktoji kolona". Taip, mes pirmieji "dainuojančios revoliucijos" pagalba pradėjom ardyti Sovietų sąjungą, ir mums tai (netikėtai lengvai) pavyko. Bet ar britai - bailiai? O amerikiečiai? O talibai Afganistane? O kinai? O vokiečiai, prancūzai, tie patys rusai? T.y., jei man reikėtų išrinkti drąsiausią šalį, ji būtų tikrai ne Lietuva. Galbūt JAV (nes ją sukūrė ir tebekuria labai drąsūs avantiūristai, kad ir pvz. Jobs'as ar Musk'as)? Gal ta pati Rusija. Ir t.t.

Bet pažiūrėkime į komercinę tokio pažado pusę. Jei "E-stija yra E-šalis", tai iš jos gali tikėtis labai pažangios e-technologijos, tiesa? Ir gauni "Skype", elektromobilius, "e-rezidentus", "e-balsavimą", puikų internetą, puikius programuotojus, rojų užsienio kompanijoms mokesčių srityje, aukštus gyvenimo standartus (pigiai ir kokybiškai gali gyventi Taline, didžiausiame mieste, bet jaustis, kaip provincijoje, greitai lėktuvu pasiekti bet kurią Europos šalį)), menką, netgi neigiamą emigraciją, t.y. nesenkančią, nedevalvuojančią darbo jėgą ir jos kokybę.

Jei Prancūzija yra vyno, meilės, dizaino, grožio, kvapų šalis, ko žmonės iš jos tikisi?  Ar keista, kad ten kasmet važiuoja keliasdešimt milijonų turistų? Nenuostabu, kad jie eksportuoja (o, koks nustebimas!) vyną, kvepalus, drabužius, kosmetiką, na, kažkiek ir inžinerijos produktų, tiesa. bet kur jiems sekasi geriausiai? Turizme ir grožio prekėse.

Jei Vokietija yra inžinerijos, tikslumo, našumo šalis, ką joje norisi pirkti? Ar keista, kad jie parduoda milijonus automobilių visam pasauliui kasmet? Kokybiškus chemijos pramonės produktus - viską, kur reikia kokybės ir tikslumo.

Ir taip toliau. 

Jei Lietuva yra drąsi šalis, ką mes turėtume eksportuoti? Kariškius? Tai, kad senka mūsų jaunimo resursai kasmet. Ir tie patys - visada buvo labai riboti...

Nors, teisybės dėlei, mūsų spec daliniai gerbiami NATO, kas be ko. Apie tai labai mažai žinoma plačiojoje visuomenėje, bet tai - tiesa ;)

Ką dar? Kaip turi pasireikšti drąsa produktuose? Jie turi daryti ir būti kokie? Mes turėtume būti nepaprastai inovatyvūs, kraštutiniai avantiūristai, turime diegti kažką neįtikėtino, labiausiai modernaus ir netikėto visame pasaulyje. Toks mažasis Izraelis šiaurės Europoje. Ale, mes to nedarom. Tą jau senokai daro estai ;) Hmmm?

Kaip su drąsia šalimi siejasi lazerių/šviesos ir bio/sveikatos technologijos, kuriomis Lietuva pagrįstai didžiuojasi? Tai inovatyvu, nėr kalbos. Bet ir vėl - labai nišiška (kaip "BoredPanda", "Vinted", "Pixelmator" ir visi kiti mūsų "start-[up] -uoliai"). Galutinio vartotojo, masinio produkto, kuris pasiektų pasaulį - neturime šiose industrijose. Taigi, sąsajos - nėra. Tai kur komercinė "drąsos" prasmė, nauda pirkėjui, turistui užsienyje?

"Atvyk į drąsią šalį, ten pamatysi..." Ką? Drąsius žmones? Architektūrą? Meną (niekaip nelaimim net Eurovizijos, o Latviai ir Estai tą jau padarė)? Kariškius (kaip tą pamatyti realiai, gatvėje? [mano pastaba: gal ir verta pagalvoti apie valstietišką sukarintą organizaciją ;)?] Tuotarp nevykdom net 2% nuo BVP įsipareigojimų NATO, o estai, beje, vykdo, jau daug metų...)? Ką ten (t.y. čia, Lietuvoje) drąsaus pamatysi?

Naujos kategorijos - nesukūrėme. 

Bet dar blogiau, kad net nebandėm įgyvendinti to, ką pažadėjom.

Tokiu būdu mes neturime vienijančio prekės ženklo "Lietuva": nėra pažado (arba jis - neprasmingas komerciškai), ir jo net nebandoma įgyvendinti (tais etapais, kai pažadas būdavo).

Tik pastaruoju metu imtasi įgyvendinti tai, ką seniai turėjome įgyvendinti: SGD, elektros jungtis su Švedija (galimai ir su Lenkija), galimai ir "Rail Baltica" gal pradėsim statyti,  pagaliau padidinsim gynybos biudžetą iki taip seniai žadėtų 2%  (šlovė Trump'ui, kuris nepaliko vietos diskusijoms) ir t.t.

Gal ir nėra tokia bloga idėja riboti alkoholio prieinamumą (per valstybės monopolį, brrr, net purto nuo minties, kaip šį projektą įsisavins "socialdemokratai" su "Lietuvos geležinkelių" ir "Vijūnėlių" patirtimi). Bet man neramu dėl vis didėjančio leitmotyvo visuomenėje "drausti", vietoje "leisti" (sveikam, mąstančiam žmogui pasirinkti).  Draudimas rūkyti, dabar draudimas gerti, paskui draudimas persti, išeiti į balkoną, kalbėti, išsakyti savo nuomonę, nesutikti, kad vaiką mokykloje mokytų (privalomai) tik tikybos ir t.t. Galų gale - mąstyti ir turėti savo nuomonę. Tai mes jau matėme. Ne kartą.

Panašu, kad naujoji valdžia bus daug labiau socialiai jautri. Galbūt Lietuvoje prasidėjo pažadų įgyvendinimo laikotarpis? Valstybė pagaliau subrendo? Ėmėsi įgyvendinti savo pačios planus, interesus?

Taigi, mes aptarėme, kodėl mes prekės ženklo neturime (arba, jei jis ir yra, tai labai išskydęs ir mes liekam niekieno nepastebėti išorėje, plaukiam pasroviui). Dabar lieka pasiūlyti, koks jis turi būti.

Kas yra aišku:

1.    Kad turi būti nauja kategorija, kurios kol kas nebuvo. Jei yra "e-šalis", mes turime būti kažkuo kitu. "Bio-šalis"? "(Pirmoji iš išvystytų valstybių) žalioji/eko/bio šalis"? "Labai aukštos gyvenimo kokybės šalis - viskas ranka pasiekiama (mažučiai, patogūs, žali miestai), puiki vieta iniciatyviam žmogui."? Tam reiktų "tik" atsikratyti: korupcijos, neteisingumo, monopolizuotų rinkų, biurokratizmo idiotizmų (kaip Giraitės g. "saugotinas" archi - bet ne - tektūros - o kažkokios soviet-beskonybės paminklas). Nedaug. ;) 

2.    Ta nauja kategorija turi būti komerciškai patraukli. Aš, kaip kitos valstybės pilietis, turiu iškart suprasti, ko man važiuoti į Lietuvą, ką joje/iš jos pirkti. Kaip lietuvis - kodėl man reikia čia likti. Kaip emigrantas lietuvis - dėl ko grįžti.

3.    Tai turi būti lengvai patikrinama (patiriama) vos išlipus iš lėktuvo, traukinio, automobilio Lietuvoje. Tai turi matytis iškart, nesunkiai paliesti bet kurį turistą. Ar mūsų šalis žalia (6 mėnesius per metus, kitus - pilkai, baltai, purvinai balta)? Ar mūsų valdžia žalia? Visomis prasmėmis: pavadinimu, kilme, patirtimi politikoje. Ar mūsų mokslas koncentruojasi į BIO? Ar ne mes uždarėme savo atominę elektrinę visų pirma iš "žalių" paskatų? Ar ne nuo "žaliųjų" mitingų (ir roko maršų... ;)) prasidėjo nepriklausomybės judėjimas 1987-aisiais?

Grįšim prie šios temos. Ir aš ne veltui sakau "[mes] grįšim". Gal tie, kurie pasieks, šio "blog'o" pabaigą, parašys, pagaliau, ką siūlo jie (komentaruose?)?

Nes šiuo aš pradedu sunkią kelionę į "LT" prekės ženklo išsigryninimą:

kas mes,

 kodėl mes tuo tikim,

kaip tai keičia mūsų gyvenimą,

 valstybės gyvenimą, kaip tai daro mus laimingesnius,

labiau pasitikinčius savimi,

savo valstybe,

savo ateitimi,

daro mus savo gyvenimo vairininkais?

Ir vienas, be Jūsų, aš ten nenueisiu.

Gal ir išvis nenueisiu (-im): žalieji žmogeliukai gali pasirodyti anksčiau (kaip ir 1940-aisiais), mums nespėjus pasiekti tikslo. Bet tai - dar ne priežastis projektą "LT" mesti. Tai tik laikini sunkumai. 1000-čio metų istorijos, 3000-čių metų senumo lietuvių kalbos perspektyvoje - tai tik laikini nesklandumai.

Lietuvos prekės ženklas. Part II, arba kodėl mes jo taip ir nesukūrėme jau 26-erius metus?

Lietuvos apžvalga. Ką gero nuveikėm mes?

Kalbant apie prekės ženklą, verta įvardyti įvairias tikslines grupes. Valstybė, kad ir tokia maža, kaip Lietuva, turi bent keletą stambių ir daugybę smulkesnių tikslinių grupių, kurioms mūsų "veidas" turi skirtis, nes joms rūpi skirtingi dalykai. Pradžioje įsivardinkim, kokios tos grupės, ko jos tikisi iš brand'o "LT"?

1. Užsienio investuotojai. Kas jiems svarbu?

• Kad investicijos būtų saugios (nenusavinamos, nenacionalizuojamos, nesubombarduojamos). Tuo "LT" jau pasirūpinta (buvo, iki Trump'o mes visi galvojom, kad pasirūpinta. Dabar šis klausimas kiek atviras pasidarė...): NATO, ES, euras.
• Darbo jėgos kaina ir kokybė. Viskas buvo gerai: darbo jėga buvo gera (darbšti ir atsakinga), kvalifikuota ir pigi. Bet ji baigia išvažinėti, kaip R. Kuodis pastebi, ir tai tampa problemiška, tampa makroekonomine TUI pritraukimo problema.
• Pelno (ir kiti) mokesčiai ir jų stabilumas. Viskas čia kaip ir neblogai, nes panašu, kad estai lengvatas tuoj atšauks, taigi, regione didelių pavojų nenusimato šiuo klausimu. "Asocialinis" modelis irgi galbūt bus įgyvendintas (su valstiečių modifikacijomis), kas dar pagerins mokestinę padėtį.
• Kiti verslo kaštai. T.y. bet kokios kitos resursų kainos - elektra, dujos, internetas, keliai, statybos, paslaugos, visokie biurokratiniai mechanizmai (kaip kad "LIDL" iškelta sąlyga išsaugoti Giraitės ex-Policijos pastatą...speechless, koks architektūros šedevras saugotinas...). Lietuvoje be biurokratinių nesąmonių visi kiti kaštai lyg ir nesikandžioja ir yra gan patrauklus. 
• Vartotojų rinka. Hmmm. Minus 40 000 kasmet. Jaunų, energingų, kvalifikuotų. Kaip gali būti patrauklu?

Reziumuokime: iš 5 esminių TUI (tiesioginių užsienio investicijų)  pritraukimui punktų dėl emigracijos (kuri pati kyla iš nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo prekės ženklu "LT") kenčia bent 2. Ir jie kai kada gali būti lemiami. Nelygu verslas, kuris nori investuoti.  Tai, va. Neišsprendę "LT" patrauklumo ir pasitikėjimo tarp tikslinės grupės "lietuviai", negalėsim ir TUI pritraukt.... Įdomiai dėliojasi, tiesa?

2. Turistai (daugiau iš Vakarų, nes tiems, kas iš Rytų mes ir taip pažengę labai toli, verta tik į šį grafiką pasižiūrėt).

Padariau apklausą to, kas tiesiogiai susiduria su jais - nuomoja apartamentus kelioms dienoms turistams. Tiesiog pažodžiui pacituosiu, kodėl/ko turistai iš Vakarų čia vyksta:

• "1. Pirmiausia, žmonės iš Vakarų keliauja visur. Čia "Ryanair fenomenas". Tie, kurie atvažiuoja į LT jau yra daug kur buvę, taigi Vidurio-Rytų Europos šalys - tai jiems egzotika, kur jie dar nėra buvę.
• 2. "Jaunų bernų (ir mergų)" segmentas keliauja dėl "naujų patirčių" - klubų, vakarėlių linksmybių ir pigaus alkoholio. [mano pastaba: gal vistik "Naisių vasaros" prodiuseriui verta permąstyti, ar alkoholis turi būti toks sunkiai prieinamas visiems Lietuvoje?] 
• 3. Vyresni: jiems tai - "nepamžinta žemė", kurioje nežinau ko tikėtis". O tai visada intriguoja. "Biški laukiniai rytai", ta prasme, kad ne visai laukiniai baisūs, kaip Rusija, bet kažkokia egzotika.
• 4. Bet kadangi Vakaruose "eina" reklama apie Lietuvą (pvz. Bergeno spaudoj didžiausi straipsniai buvo) "kokia čia fantastiška architektūra" (ir tai juos turi stebinti, nes Bergene yra viena bažnyčia, graži, bet kokiuose 20-yje Lietuvos miestelių tokių gali rasti), miesto dvasia, o svarbiausia - alus 2 eurai! [mano pastaba 2: tam pačiam prodiuseriui su ta pačia žinia]
• 5. "Depresovi" vakariečiai, kadangi gyvena savo nuobodžius, "suprocesintus" [mano paaiškinimas: labai nuspėjamus ir archi-nuobodžius], tai vis ieško naujų patirčių ir įspūdžių, todėl, jiems viskas kas "kitaip, nei pas juos" yra įdomu.
• 6. Atsiliepimai: Vilnius - jaukus, gražus, žalias [mano pastaba: gal vis tik "valstiečių-žaliųjų" pergalė yra istorinis šansas susikurti nuoseklų prekės ženklą "LT"? ;) Ir juokais, ir rimtai], architektūra - pritrenkianti. Moterims: patrauklios kainos visokiuose SPA, grožio salonuose, restoranuose ir t.t. Čia tu gauni tokį pat, o gal ir aukštesnį standartą, bet moki trigubau mažiau. Kitaip tariant: ką ne visada gali sau leisti pas save, čia [Lietuvoje] tu sau gali leisti.
• 7. Dar atsiliepimų: daug kas aplanko genocido aukų muziejų kur Lukiškių aikštėj, ar dar kažką tokio iš tos istorijos.
• 8. ....mano teorija, kas lemia turistų srautą yra tokia, 3 faktoriai: 
• 1. Turi būti pigus skrydis. 
• 2. Turi būti kur pasiūla, kur apsistoti patogiai ir už optimalią kainą. 
• 3. Turi būti pati vieta verta aplankymo, t.y. kažkuo įdomi, ir turinti ką parodyti. Tai, manau, kad valstybė tą 3-iąji faktorių ir turi įtakoti., t.y. reklamuoti, kas pas mus yra įdomaus.
• 9. Vasarą daug yra srauto su nuosavomis mašinomis, kurie daro turą: Vilnius-Ryga-Talinas-Baltijos pajūris (įvairios modifikacijos). Visgi tikro smėlio paplūdimiai - tai ne Viduržemio jūros akmenys. Pakeliui aplanko Kryžių kalną, Latvijoje Rundalės dvarą, dar į maršrutus patenka Lajų takas, kai kurie netgi apsistoja Labanoro girioje prie ežerų, kaimo turizmo sodybose. Kas irgi yra unikalu ta prasme, kad už mažą kainą gauni DAUG natūralios gamtos [mano pastaba: suprask "žalios", eko-, natūralios], ežero, žvejybos ir t.t.
• p.s. vienas anglas prisipažino: "pas jus (čia jis turėjo omenyje Vidurio-Rytų Europą, nes buvęs yra Liublijanoj, Budapešte) dabar taip kaip buvo pas mus prieš keliasdešimt metų, nėra juodų, musulmonų, jautiesi saugus. Jei užknis, emigruosiu pas jus gyventi."

Reziumuokime: iš interviu aiškiai matyti, kad turistams mes esame pakankamai patrauklūs. Tą sako ir kasmet augantys jų srautai. "All in all", kaip sakoma, summa summarum, mes turime krūvas privalumų: pigūs (alus, degtinė, toosai, moterys), įdomūs, gražūs (namai ir moterys), žali, natūralūs, "no stress"/ "relax" gyvenimo tempas (palyginus su Londonu, Frankfurtu, netgi Oslu), daug gamtos (kas atostogaujantiems - privalumas, nereikia jiems techno, kai jie ilsisi). T.y. šiam segmentui viskas iš esmės gali likti kaip yra dabar, tik lėktuvų reisų ir krypčių reikia daugiau. Ir TV klipų, straipsnių, post'ų su gražiom tėvynės nuotraukom turėtų valdžia užsakinėti tikslinėse šalyse daugiau. Apie žalią, ramią, taikią, pigią, bet šiuolaikišką (greičiausias WiFi, 4G->jau einam į 5G (ir pigus) internetas) mūsų šalį, kur geri keliai, paplūdimiai, kimba žuvis, puikiai atrodo padavėjos, ir ...[dėmesio, valstiečiai-žalieji] pigus alus (ir visas kitas alkoholis). Išeitų, labai aišku, kuo patraukti užsieniečius: natūralumu, žalumu, eko-, kaimo turizmu, pigiom kainom: toks "stress-less, tranquil experience: amazing baroque architecture in the middle of pristine woods". kaip ir nelabai ką reikia kurti keisti, ar galvoti, išeitų? Ar ne visai? Užtenka gerai prafinansuoti www.neregetalietuva.lt, ir galim būt ramūs dėl turizmo. 

Svarbiausias mano argumentas, kad šioje srityje viskas labai neblogai - kasmet turistų srautai į Lietuvą auga!

Laukite tęsinio...

Lietuvos prekės ženklas. Part I, arba kodėl mes jo taip ir nesukūrėme jau 26-erius metus?

Skaudi tema... Ypač mums, kalbant apie save...Kiekviena valstybė yra tam tikras prekės ženklas. Ir Lietuva turi kažkokį prekės ženklą. Kaip ir kiekvienas mūsų, kaip asmuo, kaip vardas pavardė, turi. Tarkim "Teišerskytė - nacionalinė vertybė", "Butkevičius- nuomonė ryte tikrai skirsis nuo nuomonės per pietus, o juolab nuo tos, kur vakare". Bet Lietuvos prekės ženklui išleisti dešimtys milijonų eurų, o rezultatai tikrai nėra labai įspūdingi. Palyginus su Estija. 3 kartus mažesne valstybe.
Todėl aš į šią temą veliuosi. Užčiuopiau kažką tikrai svarbaus mūsų, kaip valstybės elgesyje, ką reikia keisti, jei norime sukurti paveikų komerciškai prekės ženklą "Lietuva".

Pradėkim nuo tradicinės situacijos analizės. Nebūtų aišku, kaip blogai su mūsų prekės ženklu, jei šalia nebūtų labai ryškių sėkmės istorijų. Būtent Estijos sėkmės istorijos šviesoje viskas kur kas labiau aišku pasidaro mūsų pačių darželyje.

1. Estija ir korupcija. Kalbama (aš netikrinau, bet ir nematau pagrindo netikėti), kad Estijoje visus policininkus vieną dieną atleido, kitą priėmė tik pusę, bet su 3-4 kart didesnėmis algomis (policininku dirbti tapo tikrai prestižiška, policininkas tapo gerbūvio prekės ženklas, sinonimas), bet kartu priėmė pataisas įstatymuose, kad, jei su kyšiu pagaus policininką, iškart kalėjimas, konfiskacijos ir labai daug metų. Korupcija šitoje srityje baigėsi iškart. Ir nebepasirodė. Estas estui tapo estu. O Lietuvoje? Mes net nepradėjom šios problemos spręsti. Na, gal šiek tiek, kelis labai korumpuotus pareigūnus išaiškinom, nuteisėm vieną kitą net pasodinom... Bet realiai mūsų korupcijos lygis - baisus.
2. Estija - E-balsavimas. Pirmoji valstybė pasaulyje tai įgyvendinusi. Mes apie tai diskutuojam gal jau dešimt metų, turim resursus (visai protingus programuotojus), bet tik tūpčiojam vietoj, ir niekas nevyksta.
3. Estija - E-proveržio produktai, "SKYPE". Mes irgi turim neblogus programuotojus, turim sėkmės istorijas ("Pixelmator", "Vinted", "BoredPanda" ir pan.), bet nei vieno tokio, kuris mus įkeltų į pasaulinę rampų šviesą. Skirtumas tarp "Skype" ir "Pixelmator" ar "Vinted" - akivaizdus, tam kas gaudosi marketinge. "Skype" - visiems absoliučiai, kas tik naudojasi kompiuteriu. "Pixelmator" rūpi tik tiems, kas maketuoja, koreguoja vaizdus. Tokių (realiai, objektyviai) duokdie apie 0,5% kiekvienoje šalyje. Niša.
4. Estija - E-proveržio produktų sėkmės priežastis. Prisimenat "Hansabank'o" elektroninį banką? Aš - puikiai. Apie 2002-2003 į kažkokį tuometį leidinį (berods - "Verslo banga") parašiau atsiliepimą, kokį malonų įspūdį man padarė būtent "Hansabank" (tuometis "Swedbank") elektroninis bankas. Palyginau jį su kur kas anksčiau suomių sukurtu "Nordea" (košmaras), SEB (nesusipratimas), tuomečiu "Valstybiniu žemės ūkio banku" (dabar DNB) (tiesiog - kankinimas žmogaus, kaip neintuityvu ir nežmogiška). Ir padariau išvadą, kad tai - geriausias produktas ir labai palengvina žmogaus gyvenimą, nes lengvai įsisavinamas, labai intuityviai išmokstamas, paprastas. Apie vartotojo sąsają labai rimtai pagalvota. Iki šiol "Swedbank" elektroninis bankas yra geriausias. Visi vis dar jį vejasi. Po 13 metų.
5. Estija - E-lektromobilizacijos šalis. Pirmoji pasaulyje sukūrė krovimo stotelių tinklą (2011-2012), kuris dengia visą šalį (apie 200 vietų, kai Lietuvoje ir šiandien - gal 5-10). Nupirko socialiniams savo darbuotojams 500 elektromobilių, kad jie pas savo klientus (socialiai remtinus, socialiai pažeidžiamus asmenis) važiuotų be taršos. Estas estui - estas.
6. Estija ir E- rezidentai. Estai sugalvojo, kad jų gyventoju galima tapti virtualiai: per internetą registruotis e-rezidentu, ir per internetą vykdyti Estijoje veiklą, atsidaryti sąskaitą, mokėti veiklos mokesčius ir pan. Dabar jie turi apie 13 000 tokių e-rezidentų. Planuoja turėti 10 000 000.  Po "Brexit" tūkstančiai britų registravosi į e-rezidentus, norėdami tęsti verslą su ES. Argumentas, kam jie sugalvojo šitą keistenybę? Pirmiausia, norėdami pabrėžti, kad jie "E-šalis". Bet taip pat todėl, kad Estija - sensta, gyventojų mažėja, o čia - reali galimybė Estiją išpopuliarinti visame pasaulyje, net neprisigaudant imigrantų....;)
7. Estija ir E-migracija. Estijon žmonės grįžta. Kol kas tik po 500 žmonių per metus. Bet, kaip kontrastas, iš Lietuvos išvažiuoja apie 40 000 per metus.
8. Estija ir algos. Estijos BVP/gyventojui - beveik toks pats, net truputėlį mažesnis, nei Lietuvoje. Algos? Apie 50% didesnės. pas mus apie 600 į rankas, estų - 940. Pasiteisinimų ir paaiškinimų - gana daug. Vienas jų - 3 kartus didesnės tiesioginės užsienio investicijos (TUI), nei Lietuvoje. Tai užtikrina našumą, ir darbo, samdos kultūrą. 3 kartus geriau, nei Lietuvoje. Galbūt. O galbūt mes tik ieškom atsikalbinėjimų...;) ?
9. E-prezidento šeima Estijos, kaip "e-šalies", reklamoje. Visa Estijos prezidento šeima (su tuomete žmona, vyresniąja, ne ta, kurią ką tik vedė, dvigubai jaunesne panele) atsivertusi "Apple" notebook'us sėdi kadre ir kažką ten naršo. Va. Įsivaizduokit tokį patį klipą su mūsų prezidentės šeima...
10. E-stija yra "e-šalis". Kai sekasi, tai sekasi: net pavadinimas pradeda tau padėti...O jei rimčiau: dauguma valstybių yra senos, ir jų prekės ženklai formavosi daugelį metų. Prancūzija - meilės, dizaino, vyno, kvepalų, grožio, kino šalis. Vokietija - inžinerijos, automobilių, našios gamybos, tikslumo, tvarkos, pedantiškumo, alaus. Britanija - imperija, finansų centras, pasaulinė prekyba, globalumas, agentas 007 ;), gan prastas maistas, alus ir futbolas. Bet visa tai formuota šimtmečiais. O štai Estijai ir Lietuvai - vos po 26 metus. Estai suprato, kad formuojasi nauja kategorija daiktų, kurių nebuvo, kai atsirado Prancūzija, Vokietija, net JAV: elektronikos, e-verslo era, elektromobilizacijos epocha. Ir netruko tuo pasinaudoti šia objektyviai atsirandančia nauja šalių kategorija. Taip, JAV yra Silicio slėnis. Ok. Bet ten yra ir Vakarų Virdžinijos angliakasiai, kurie dabar tikrai sukuria problemų Silicio slėniui, sutikit ;) Be to JAV siejasi visų pirma su laisva verslo dvasia, verslumu, galimybėmis, karine galia ir daugybe kitų dalykų, ne tik Silicio slėniu. JAV yra didelis prekės ženklas, mainstream. Estija - mažas, specializuotas, nišinis. Lietuva šį momentą, naujos kategorijos šalių atsiradimą, pramiegojo. 
11. Estijos energetinės jungtys su Suomija paleistos 2006 metais. 10 metų anksčiau, nei mes su Švedija.

Laukite tęsinio... ;)