Kas turit dolerių? Jei ne - įsigykit šiek tiek :)

http://verslas.delfi.lt/business/nroubini-euras-turi-nusileisti-iki-jav-dolerio-lygio.d?id=57517471

Ir šiandien - "mažiau žinių - daugiau verslo" :)

Pirmą kartą galime pasakyti, kad "mažiau žinių - daugiau verslo" :)

http://www.economonitor.com/analysts/2012/03/28/rges-christian-menegatti-and-megan-greene-chat-about-the-ez-fewer-headlines-just-as-many-problems/?utm_source=feedburner&utm_medium=email&utm_campaign=Feed%3A+economonitor%2FOUen+%28EconoMonitor%29


Čia pagal tą garsią "Verslo žinių" reklamą: "Nėra žinių, nėra verslo" :)

Pagaliau bent kartą sulaukėm, kai tų žinių kur kas mažiau. Pasižiūrėkit, kaip atsigauna verslas? Iškart viskas kyla: akcijas jau minėjau, bet ir NT ir mažmenos pardavimai, ir investicijos, ir eksportas ir netgi vietinis vartojimas, išskyrus, na, nebent automobilius: http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=57411037

Na, čia dar apie dvigubus-trigubus Maastrichto standartus šiek tiek... :)

http://verslas.delfi.lt/business/mmonti-apkaltino-prancuzija-ir-vokietija-del-krizes.d?id=57410675

O ką aš sakiau, kad Lietuva - tik sąlyginai skurdi šalis :)?

http://verslas.delfi.lt/business/lietuva-skurdziausiu-saliu-paramai-skirs-83-mln-lt.d?id=57392655

Latvija, paėmusi paskolą iš TVF 2009 metais, ir Lietuva, (kol kas) nepaėmusi paskolos iš TVF. Koks galutinis rezultatas? PART II

Prisimenat P. Krugmaną ir ką jis kalbėjo apie Latviją ir TVF taisykles (mes, beje, elgėmės lygiai taip pat, kaip ir Latvija, tik be TVF)? Tai štai, kokia atomazga: http://verslas.delfi.lt/business/pkrugmanas-latvijos-ekonomika-gilioje-depresijoje.d?id=57414437

Palieku jums visiems spresti, ar po 5 metų sedėti žemesniame lygyje, nei 2008-taisiais yra "atsigavimas".

Palieku jums spręsti, ar prarasti dar 200 000 jaunų ir energingų žmonių per tuos keis metus - pasiekimas, vertas "augimo".

Palieku jums spręsti, kas po 5 metų (taip taip, jau visa Seimo kadencija baigiasi "reguliuojant/įveikinėjant/įveikus" krizę) jaučia tą "pagerėjimą"... ir kokiais organais.

Ir palieku jums spręsti, kiek mums reikalingas tas euras ir visos tos taisyklės, kurių (ir dar griežtesnių) taip energingai norima laikytis, vardan ... eee kol kas aš taip ir nesupratau, vardan ko. Neva tai finansinio stabilumo?

Jo, kai negali spręsti savo likimo ir naudoji svetimus pinigus (eurus, nes faktiškai Lietuvoje kursuoja euras), naudoji svetimas paskolas, naudoji rusiškas dujas, perki šilumą iš monopolinio RUBICON, elektrą - iš Jedinaja Energeticheskaja Sistema, kur čia ką sureguliuosi. pavapėti ir paterorizuoti savo vargšus beturčius piliečius galima. Ir juos masiškai tremti į Vakarus. Bet daugiau - nelabai kas gaunasi. :)

Apie esminius dalykus. PSICHOLOGIJA

Tiksliai nėra aišku, kur dingo tie kiaušiniai taip staiga - tiek Estijoje, tiek Suomijoje, ir daugelyje kitų šalių girdėjosi analogiškų "kiaušinių panikos priepuolių", tačiau viena aišku - psichologija čia suvaidino tikrai ne paskutinį vaidmenį, ar ne?
http://verslas.delfi.lt/business/suomijos-parduotuvese-irgi-kilo-panika-del-kiausiniu.d?id=57400543

Tiesiog keista, kaip žmonės gali iššaukti kvailas perdėto vartojimo krizes (prisimenat, kaip pabrango ir galų gale net dingo... cukrus iš lentynų? Arba grikiai... GRIKIAI!!!???), o paskui taip pat sėkmingai ir nepakankamo vartojimo krizes (kaip kad yra ir dabar, su mumis ir beveik visu pasauliu).

Psichologijos vaidmuo gerokai nuvertintas: juk visiškai aišku, kad mes, net ir visiškai sveiki būdami, galime arba turėti motyvaciją kažką veikti, arba neturėti. Vien dėl psichologinių motyvų, daugiau - nereikia jokių.

Ir kuo visuomenė vidutiniškai turtingesnė, tuo psichologiniai motyvai vis stipresni ir stipresni: Ipad ar Iphone iš tiesų nėra jau tokie reikalingi, ir tokie "būtini", bet nepaisant to jų "laukia", jų ieško, stovi eilėse, juos perka netgi neturėdami pinigų benzinui ar maistui :) Nes... trokšta.

Man vis pasakoja, kad ekonomikoje visi galų gale priima racionalius sprendimus, nes maistas baigiasi ir reikia eiti dirbti - kas Lietuvoje daugiau mažiau reiškia "vergauti už apgailėtinus skatikus".. Deja, yra ir visai priešingo elgesio pavyzdžių: 700.000 nenorėjo eiti vergauti ir paprasčiausiai pabėgo. Be to, šioje vietoje vis prisimenu filmą apie partizanus "Vienui vieni". Tie žmonės absoliučiai tiksliai žinojo, kad karo nelaimės, net ir mūšio nelaimės - bet kovėsi, nes tikėjo, kad įkvėpimas mus - ainius - anksčiau ar vėliau pasieks. Ir, konstatuoju - pasiekė ;) Mes vėl turime savo valstybę. Kad ir tampomą ES pinigų ir JAV raketų, bet vis tiek - turime ir bent jau galime laisvai ir nevaržomai iš čia pasitraukti, bet kada :)

Vakar žiūrėjau puikų dokumentinį filmą per Balticum TV apie tai, kaip prieš ~650 mln. metų Žemė visiškai užšalo - visa planeta pasidengė ledu. Ir ne šiaip užšalo - 25.... milijonus metų buvo sukaustyta ledo nuo A iki Z, visas paviršius. Potencialiai gyvybė turėjo pranykti, ar ne? Juk niekas ledynuose neišgyvena bent kiek ilgiau - na, kelis mėnesius galima pratraukti, bet juk ne 25 milijonus metų, lede, minuse, kur nevyksta praktiškai jokios cheminės reakcijos? Ir visgi, kaip tik ledynmetis davė postūmį gyvybės tobulėjimui - atsirado daugialąsčiai - po kurio sužydėjo dabartinė gyvybė, kurios rezultatas esame mes. Kažkokie tai melsvadumbliai išgyveno beveik visiškoje tamsoje, minusinėje temperatūroje, LEDE 25 milijonus metu ir netgi atsirado pirmieji daugialąsčiai. T.y. sąlygos milijonus metų buvo tiesiog siaubingos, negyvenamos, tiesiai šviesiai. Ir nepaisant to - štai rezultatas: ne tik gyvybė, bet dar ir bekraštė įvairovė, sudėtingi organizmai, ir... mes, mąstančios būtybės. O. Ir jokie beviltiški ledai mūsų nesustabdys, ane ;)?

Kažkaip neišeina iš galvos, kad šita tirada nebus pabaigta, jei nepaminėsiu dar vieno niuanso dėl tų kiaušinių pradingimo... Berods, Aizeko Azimovo romanuose apie civilizacijos žlugimą kalbama, kaip prasideda žlugimas: nuo to, kad pradeda nebeveikti iškabos viena lempa... ir jos niekas nesiima pakeisti. Tiesiog - nedirba - ir ok, tegu sau nedirba, argi kam kliudo, kad neveikia viena iškabos lempa? Kam nuo to blogiau? Išgyvensim. Panašiai ir dabar - dingsta cukrus - "išgyvensim". Dingsta kiaušiniai - "išgyvensim". Degalai pabrangsta tiek, kad praktiškai daug kam jie tiesiog "dingsta" - "išgyvensim".... Azimovas parašė romaną, kuris vadinosi "Fondas", ir to fondo tikslas buvo ne bet koks, o paruošti žmoniją tamsiesiems amžiams, sukaupti duomenis apie mokslą fonde ir paskui tą išsaugotą fondą vėl perduoti naujai atgimstančiai civilizacijai. Va. Panašu kad ne veltui man tos asociacijos su 25 mln. metų ledynmečiu ir tuo "Fondu"...ir kiaušiniais, cukrum, benzinu :) :)

Kinija.

Gal dėl to, kad Amerikoje pasidarė geriau, o Europoje - kur kas ramiau, vis daugiau kalbama apie Kiniją. Ir dar dėl to, kad kiniškai nedaug kas šneka, ir nedaug kas gali patikrinti informaciją, kurią mums pateikia keli "ekspertai" :)
Visgi, pastaruoju metu akivaizdžiai matosi, kad susikaupė problemų ir Kinijoje. Mat, ši šalis dabar tapo labai socialiai jautri augimui: kai ekonomika auga, joje santykinai ramu, nes yra iš ko didinti algas, samdyti daugiau žmonių ir tokiu būdu juos iš kaimo kelti į miestus ir didinti tiek rinką, tiek ir tuo pačiu taikiai modernizuoti šalį (vis dar apie 50% kinų gyvena kaime ir verčiasi žemės ūkiu).

Kai ekonomika nestabili, arba net smunka (o, apsaugok dieve!), tada prasideda sunkumai. Pats didžiausias iš jų - bedarbiai. Įsivaizduokit, kad Kinijoje atsiranda apie 20% bedarbių, kaip kad buvo (ir faktiškai - tebėra) Lietuvoje 2009 metais? Kinijoje dirba apie 800 mln. žmonių, iš jų apie 250-300 mln. - dirba miestuose. Jei 20% taptų bedarbiais, didžioji jų dalis be abejo, būtų miestuose, ir tai būtų apie 60 milijonų (tiek, kiek gyvena Prancūzijoje šiuo metu :)) staiga neturinčių ką veikti ir neturinčių pajamų žmonių masė. Oi, kaip neramu iškart Kinijoje taptų. Valdžia to tiesiog bijo. Nes gyvenimas Kinijoje vis dar yra įtemptas ir dėl politinių priežasčių, dėl to, kad Kinijos komunistai nors ir sudarė tam tikras paliaubas (savo primestomis sąlygomis) su visuomene dėl politinės sąrangos, visgi, įtampa tebėra ir ji vis prasiveržia neramumais tai čia, tai ten. Ką jau kalbėti apie okupuotą Tibetą..

O Kinija šiandien įtakoja jau visą pasaulį. Ji nėra tiesiog "dar viena valstybė". Ji - pasaulio fabrikas. Ironiška, kad industrinės revoliucijos laikais pasaulio fabrikas buvo Britanija, o dabar - interneto ir robotizacijos revoliucijos laikais - Kinija.

Čia - dar viena įdomi žinia, kur kaupiasi pavojai ir nenormalūs nuokrypiai Kinijos ekonomikoje pastaruosius keletą metų, kol mes čia Vakarų pasaulyje kovojame su nesibaigiančia recesija: http://verslas.delfi.lt/business/kinijos-finansu-sistemoje-tiksi-uzdelsto-veikimo-bomba.d?id=57330529

Labai komplikuotas Economonitor blog'as apie Kiniją... bet vertingas

Iškart eikit beveik į patį galą, kur kalbama konkrečiai apie Kiniją, apie "hard landing" ("kietą nusileidimą", panašiai tokį, kokį patyrė visos Baltijos šalys 2009 metais): http://www.economonitor.com/blog/2012/03/weighing-the-week-ahead-time-to-worry-about-china/?utm_source=feedburner&utm_medium=email&utm_campaign=Feed%3A+economonitor%2FOUen+%28EconoMonitor%29

Visa kita irgi galima perskaityti, bet kažko įtariu, kad nedaug kas ką ten supras: ten investuotojo prof'o slengu ir dar angliškai prirašyta taip, kad net ir man sunku buvo sekti mintį. Bet apie Kiniją - visai žmonių kalba. :) Ir tos kalbos esmė: pernelyg jautriai reaguojame (ir aš tame tarpe) į Kinijos "stojimą", nes, ko gero, patys sau sutirštinom spalvas ir, nors Kinija tikrai lėtėja, bet ne taip ir tragiškai.

Kitas dalykas, kad Kinijos lėtėjimas, neaugančios ES kontekste, nelabai energingai augančios JAV kontekste, vis gi, nerimo prideda dėl viso pasaulio augimo. O kur dar Irano naftos klausimėlis, pavirtęs 5+ Lt degalinėse... Čia galvą ir tenka palinguoti, kad neaišku dar labai, kaip ten bus...

Interneto "tamsioji" pusė. PART VI. Įdomus pasiūlymas Lietuvos strategijai

O man kažkaip susišaukia tos dvi temos: "robotų išgraužos" darbo rinkoje ir tai, ką čia rašo Ž. Mauricas apie įvairias Pietų Europos šalis, ir kaip joms "nepasisekė" "persikvalifikuoti" iš pramonės į paslaugų sektoriaus šalis...

Šiaip, tai atkreipiu autoriaus dėmesį į kelis niuansus:

• A) Graikijoje (ir kitur PIGS) mažėjo ne šiaip pramonė ar gamyba, o robotų iškonkuruota gamyba. Nenaši gamyba, kurią pakeitė naši robotizuota gamyba. Jie pasikliovė vokiečių gamyba, tiesiog - specializavosi ir delegavo gamybinę funkciją Vokietijai, o sau pasiliko pinigų surinkimo iš turizmo ir savo natūralių resursų funkciją (saulės, jūros, nuolatinio gero oro ir šilumos) O ir kam investuoti į gamybą Graikijoje, kai ten reikia paplūdimiuose statyti kurortus :) Švarus oras ir aplinka kur kas svarbiau Graikijai/atostogoms, kaip prekei, parduoti. :)
• B) Lietuvoje mes turime tą pačią problemą - pas mus yra gamyba ir eksportas, bet tik žemos robotizacijos. T.y. pas mus iškelta ta gamyba ir tos paslaugos, kurios čia yra pigesnės su darbuotojais, nei "ten" - su robotais. Dėl to ir atkėlimas čia drastiškai algų nepadidina. Na, pasvarstykim, kiek uždirba dirbantis "Barclay's" ar "Western Union" IT paslaugų centre? Kol dirbo lietuviškame "Blue Bridge", tol gaudavo apie 3500-5000 į rankas. Kiek jis dabar gauna dirbdamas ten? Tiesa pasakius, nežinau, ir labai įdomu būtų kad kas pasidalintų tokiais faktukais :) Bet intuicija man kužda, kad to žirklės neturėtų perlipti 10000 Lt į rankas, tikrai. Neturėtų ir 8000 į rankas perlipti. taip, aišku, jos didesnės, ir "benefitų" turbūt nepalyginamai visokių daugiau (ir sveikatos draudimo, ir sporto abonemento gal ir visai šeimai, ir koks nors 13-tas atlyginimas ir pan.), bet visgi, tai ne 5000 GBP, kuriuos gauna žmonės analogišką darbą dirbdami Londone.... Vistiek bent 2-3 kartus mažiau :)

Tamsioji interneto pusė, krizė, ir šiaip , iš serijos "Ką daryti?" :)

Net ir nežinau, ar aš daug kur su šiuo vaikinu sutinku:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kabalistas-mlaitmanas-vienintele-iseitis-is-krizes-utopinis-lygybes-visuomenes-modelis.d?id=57220061

bet, kad dabartinė visuomenė tikrai prisivirė nemenkai košės ir iš jos reiks krapštytis nestandartiniais metodais (visų pirma - trumpinant darbo laiką, cho cho cho :)), tai faktas.

Graikijai - Kubiliaus receptukas, su karčios piliulės priedukais iš Troikos

http://verslas.delfi.lt/business/mdraghi-graikijos-ekonomika-turi-sansu-iseiti-is-aklavietes.d?id=57121837

Bet kas įdomu šioje istorijoje (arba Draghi receptuke)? O gi tai, kad Graikai - ne Lietuviai. Lietuviai tyliai ir seniai susitaikė, kad jiems - ne vieta savoj šaly. Na, ir sutikim, klimatas čia nekoks, iki -30 C nesunkiai pavarom žiemą, beveik visada - lyja, vasarą, būna, ir pasimaudyt negali visus 3 mėnesius...Niekas perdaug neverkia, jei "tenka" persikelt į kokią mielą Ispaniją, ar nors ir Britaniją (jau, aišku, mažiau džiaugiasi).

Ta prasme, iš čia emigruoti - gali susigalvoti nemažai priežasčių. Kas kita - iš nuolatinio kurorto, visos Europos paplūdimio ir Europos Kultūros Lopšio - iš Graikijos. Iš ten - bet kur blogiau. Na, kai nėra ko valgyti, aišku, žmonės išvažiuos. Bet ir pikti bus - nerealiai: ant savų (išputusių valdininkų, tokių kaip 2 vandens lašai panašių į mūsiškius, pagal aroganciją, bukumą, ribotumą ir godumą), ant Troikos, ant euro, ant visų mūsų (na, LT kaip ir ne prie ko, mes savo dozę atsiėmėm dėl pigių paskolų, kurias ir sugeneravo, iš esmės, tas pats "pigusis" euras - pigios paskolos dėl žemų palūkanų euro paskoloms). Lietuviai išvažiuoja, nes... kaip ir nelabai tiki, kad čia kas gero kada bus.

Bet graikai juk turi tokį lobį po savo kojomis ir po jį vaikšto. Jie mato, kad jų šalis - labai patraukli. Oi, kaip jiems sunku bus palikti HELLADĄ (gr. "saulės šalį").

Draghi receptukas - tipiškas "virš robotinio" skrajūno kliedesys apie "laisvą rinką", kuri viską sąžiningai ir objektyviai sutvarko, nes visi pradeda gauti "tiek, kiek realiai yra verti" (t.y. - sumažintus ir infliacijos suėstus atlyginimus).

Bet jis - ir labai daug kas ir klasikinių libertaristų "istų" - nesupranta elementaraus dalyko: algą pirmiausia reikia nurėžti pačiam DRAGHIUI, nes juk tai jis ir jo kolegos taip nuvairavo ekonomiką, kad dabar reikia imtis tokių priemonių. Skaudu (jam), kai pasuki tokiu kampu, ar ne? Ir koks susinervinimas, susijaudinimas iškart randasi ir burbuliuoja :)?

Negana to: manau aš jau įrodžiau savo serialu apie "Interneto tamsiąją pusę", kad jau senų senovėje (1930 metais, kai suvokėm, kad mašinos gamina, nebe mes) mes nustojome "uždirbti" tiek, kiek mums priklauso. Mes tiesiog perskirstom pinigus pagal tokį principą: "tiems, kas ardosi, stengiasi ir tobulėja, vaikšto į darbą, neparazituoja - tam mokam daugiau (taip vadinamą "atlyginimą" arba "algą"), 2-3 kart daugiau, kad būtų bent kokia moralinė kompensacija ardytis, nepūt; o visiems kitiems - duodam pašalpas, nors jie ir parazitai. Bet civilizacija turi pakankamai resursų, kad ir tokiems neleistų mirti badu, o mes - solidarūs ir bendruomeniški, todėl ir duodam net tiems tingiems parazitams. Be kita ko, turim pripažinti, kad ne visi jie sąmoningai tingūs parazitai - remiam ir neįgalius, riboto veiksnumo ir pan., nes galim juos remti. Viduramžiais, kai gamybos pajėgumai buvo riboti, niekas nieko neremdavo - kiek užsidirbai, tiek ir turi. Neturi - miršti iš bado ir taškas."

Taigi, tuo principu vadovaujantis (kad mes jau seniai tiesiog netolygiai dalinam pinigus: daugiau  "progresyvesniems", "sąmoningesniems", "prasmę darbe matantiems"  ir gerokai mažiau - tinginiams ir tiems, kurie savim pasirūpinti negali. Bet tai nesusiję nei tiesiogiai, nei netiesiogiai su sukuriamu gerybių kiekiu de facto), mes ir toliau tą turim daryti.

Nes, kur yra esminė šios visuomenės problema (ir čia - aš dešinysis): dėl gerovės ir sugebėjimo pamaitinti visus vis didesnė visuomenės dalis vis labiau tvirksta, ir vis labiau degeneruoja ir neturi motyvo tobulėti. Taip vyksta ne tik Graikijoje ar netgi - Lietuvoje (nors mes net ir su graikais palyginus - skurdžiai). Taigi, algų ar šiaip - pinigų - mokėjimas ir nelygybė reikalinga visų pirma tam, kad žmonės būtų motyvuoti neparazituot, siekt kažko daugiau, t.y. - iš esmės išlikti žmonėmis. Kad būtų teisingumo jausmas. Nes, kas jaus teisingumą, jei ardosi labiau, o gauna mažiau nei kitas, kuris ardosi mažiau?

Kas kita, kad robotams užimant tarpines karjeros grandis, demotyvacija - plinta kaip maras: žmonės supranta, kad jie gali savo pastangomis tikėtis tik karjeros iš pagalbinio siuvėjo į siuvėjų brigadininką, iš kanalizacijų remontininko į kanalizacijų remontininkų brigados vyresnįjį. Ir ne daugiau.

Kas norės padėti visą savo gyvenimą lietuviui oligarchui (kuriam iki mano čia dabar dėstomų akivaizdžių tiesų - kad jis tikrai ne pats užsidirbo tuos pinigus, kuriuos valdo, o paprasčiausiai išlošė gyvenimo "teleloto" tik apie tai pamiršo laiku ir vietoj :) ir jis skolingas savo bendruomenei gal net labiau, nei ji jam skolinga), dirbdamas už "vidutinę" lietuvišką siuvėjo algą - apie 1000 Lt į rankas! (faktinis atlyginimas, apie kurį aš tiksliai žinau iš pažįstamos, kuri ten pati ir dirba, ir yra dar priedo brigadininkė, bet vistiek gauna tik... tiek). Visą gyvenimą (na, kad ir 10-15 metų) norit gauti 1000 Lt į rankas, Vilniuje? "Nu, ne. Brrr. Apie ką tu kalbi!" - jau girdžiu pasipiktinimo šūksnius....

Bet kai reikia samdyti darbuotojus - inkščiama: "ko jie emigruoja, nenori dirbti, tinginiai, nesimoko, nenori juodo darbo, kniau kniau kniau". Kiekvieną kartą.

O pabandėt patys susikurti nors minimalias gyvenimo sąlygas (būstą šeimai, baldus, automobilį ar net 2 - mamai ir tėčiui, santaupas vaikų mokslui, nes LT Seimas nusprendė, kad mes turime grįžti aukštojo mokslo sistemoje į 19 amž. standartus, nors kieme - jau 21) iš 1000 Lt į rankas, oligarchai? Tai kam kliedit kiekvieną kartą, kad "žmonės nenori dirbti"? Tai bet kuris sveiko proto žmogus nenorės dirbti už ačiū. Normalu. Kaip tik, tai, kad jie masiškai bėga nuo tokių "darbų" - normalu ir visiškai suprantama, ir tik dar kartą įrodo, kokie išmintingi ir protingi žmonės yra. Ne taip, kaip Šedžius, kurio supratimu vidutinės pajamos per mėn. yra kokios? 10 000.... eurų? :) Va, čia tai atšokimas nuo realybės, tiesa?

Aš uždrausčiau siūlyti darbus (full-time, ta prasme, 40 h savaitės, nes darbų visokių yra, ne visi jie vienodi) mažiau kaip už 3000 Lt (Vilniuje), nes tai tiesiog - žemina orumą ir sudaro sąlygas nekęsti oligarchų bei skaldo visuomenę....

Reziume: Draghi remiasi Kubiliaus receptuku (ko gero, mielas Draghi nieko nėra net girdėjęs apie mūsų premjerą, bet, ai, tiek to, tarkim, kuriam nors posėdy Frankfurte kas nors jam pareferavo, kad toks yra visgi :)) ir jį siūlo graikams. Ir receptukas suveiks: mes turėsime kur kas mažesnę Graikiją, nei turime dabar. Mes turėsime ilgalaikę recesiją, nes pabėgę darbuotojai ten nebegrįš. Mes turėsimę dar vieną Lietuvą, :) :) Pietų Atėnus :) :) (kai kas, kas dar prisimena tokį kadais svarbų leidinį "Šiaurės Atėnai" ir ką jis reiškia, dabar turėtų net pasijuokt :)). Bet, kadangi DRAGHI nesuvokia, kodėl problemos Graikijoje su žmonių demotyvacija dirbti yra visai ne ten, kur jis mano, Graikija netaps normalia normaliai augančia valstybe vėl. Neįmanoma normaliai augti, kai kasdien netenki žmonių, idėjų potencialo, kai jaunimo nėra, kuris auklėja naują kartą vaikų savo šalyje, kai nuolat bėga talentingiausi ir energingiausi... Tai ne "normalus augimas", o saviapgaulė. BVP skaičiukų gaudymas ir tiek.

Tiesiog - Europa visa dūsta nuo neteisingumo tos "pusiau robotinės" sistemos, ir nesuvokimo, kad žmones ir toliau reikia motyvuoti už tobulėjimą, o ne už realiai pagamintos produkcijos kiekį. O Graikija, Lietuva, Latvija, Portugalija, kaip labiausiai silpnos ir labiausiai robotizavimo ir turtingųjų spartėjančio (dėl idiotiškai išsikerojusio libertarizmo, kurio pagrindinis postulatas - "tu savo karjeros/gyvenimo/turto kalvis" - nebeveikia, nes, kaip rodo Robert Reich, atsirado gūdi praraja sąžiningo darbo ir karjeros santykyje) turtėjimo nualintos, ir toliau smuks tik dar giliau ir dar sparčiau, nes šiuo konkrečiu momentu žudomas ir jų potencialas.... Deja, ponui Draghi žodis "normalus" ir man - reiškia skirtingus dalykus.

Bet visiško balanso ir teisybės dėlei būtina pridurti: jei dabar EC vadovu būtų ne Draghi, o tas senas chrienas Trichet, mums čia visiems būtų kur kas liūdniau.... :) :)

Interneto "tamsioji" pusė. PART V. Ne pažadai, o įrodymai 4. Lengvojoje pramonėje niekas nebenori dirbti. Kaži, kodėl?

http://verslas.delfi.lt/business/darbo-birza-pasirase-bendradarbiavimo-susitarima-su-latia.d?id=57096311

Idomi info apie Kiniją, jos automobilių rinką (augimo lėtėjimą). Šiaip, įdomūs ir naudingi faktai suvokimui gerinti

http://blogs.ft.com/beyond-brics/2012/03/21/carmakers-its-all-about-china/#axzz1pZiVVIfh

Kinija stoja. Part III. Įrodymai pamažėl atkeliauja

Štai trumpas info iš BBC: http://www.bbc.co.uk/news/business-17471087

Bet leisiu sau paoponuoti straipsniui šiek tiek - iš tiesų tai Kinija stoja dėl to, kad ji pati stoja: jos pačios susikurti NT ir kiti (infrastruktūros nerealios plėtros) burbulai pradėjo staigiai stoti ir sproginėti.
Išorės priežastys nėra jau tokios pavojingos Kinijai: kaip ten bebūtų, o ES - po truputį bent jau išlaiko vartojimą, BVP vos vos sukasi, bet apie nulį. O JAV vartojimas tai išvis - auga (aišku, lėtai, bet Kinijos eksportui to pakanka).

Tai va, kita recesiją gali išprovokuoti kinai - bet jau patys iš savęs. 2009 metais mes (aš - konkrečiai) su pavydu žvelgėm, kaip centralizuota ekonomika greitai gali permesti resursus ir praplėsti BVP valstybės užsakymų sąskaita. Sustojusią užsienio (eksporto) paklausą bent trumpam (lemiam 2009-ųjų pirmam pusmečiui) užpildė Kinijos rezervai mesti į infrastruktūrą ir vidinį vartojimą. O dabar mes matom centralizuotos ir valdomos ekonomikos bėdas: jie irgi neapsaugoti nuo burbulų.

Panašiai, kaip buvo su Baltarusija (nors aišku - su labai didelėm išlygom, nes Kinija paklausą didino ne dėl rinkimų, bet dėl gresiančių labai rimtų socialinių neramumų, kaip ir Lukašenka), kai Lukašenka prieš rinkimus įmetė nedengtų pinigų ir jau 2 metai tos problemos nebegali išsilaižyti :)

Interneto "tamsioji" pusė. PART IV. Ne pažadai, o įrodymai 3. Warreno Buffeto mokestis

Kadangi sunku nuginčyti, kad Warrenas Buffetas - tikrai labai gudrus ir protingas, nesunku suprasti, kodėl jis pasiūlė mokestį "superturtingiems": dėl Interneto tamsiosios pusės, kurios esmė - demotyvacija ir karjeros sustojimas dėl kompiuterių ir robotų įsiveržimo (arba tiksliau - tylaus bet užtikrinto įsėlinimo) į darbo rinką.

Štai, ką jis pasiūlė savo iniciatyva, norėdamas atgaivinti "American Dream":
http://m.delfi.lt/verslas/article.php?id=57029847

LONG-TAIL - tipiškas pavyzdys

http://m.delfi.lt/uzsienyje/article.php?id=57033803

Naujienų nėra. Bet bus.

Prisimenat, aš minėjau, kad į ES bankus įmestas trilijonas sukels infliaciją, sukels akcijų biržų indeksus (jau dabar vienas konservatyviausių - S&P 500 - indeksas - ties 2008 vasaros lygmeniu, o mes gerai prisimenam, kokios iliuzijos tada buvo mus apėmusios), sukels, ira paskui susprogdins....

Šiaip, ECB į ES bankus įmesti pinigai išgelbėjo mus nuo betvarkės ir eurožlugimo. Europai, ir ypač vis dar geivaliojančiai Lietuva - tai šansas susitvarkyti su savo problemomis ir bent šiek tiek atsigauti.

Bet makroekonomikoje vakuumo nebūna: jei padarei makroekonominį veiksmą, nesistebėk, kad bus toks pat atoveiksmis. 1 trilijonas EUR įdėtas į 14 trilijonų dydžio ekonomiką sukels, bent jau kukliais skaičiavimais - apie 7% metinę infliaciją. Be to Iranas pridės dar bent 2-3%. Viso - apie 10%. Kadangi bankai neskuba kelti palūkanų už indėlius ("Snoro" pasekoje - kam tai daryti, jei konkurencija tik susilpnėjo :) ?), mūsų "finansinis turtas" nuvertės apie 5-7% (infliacija minus palūkanos). Taigi, pinigų vertė vis dar juda atgal - link realaus santykio su realiai pagaminamomis vertybėmis.

Bet, kaip ir visada, juda netolygiais greičiais, ir ne visiems sukels vienodas pasekmes: tie, kas turi mažai - turės dar mažiau arba visai neturės; o tie kas turi daug, tik šiek tiek neteks, ir tai realiai neįtakos jų padėties (nei gyvenimo, nei vartojimo).

Geroji pusė - infliacija labai stimuliuos vartoti, ir mums, Lietuviams, tai gali padidinti eksportą, nepaisant labai jau apkarpytų visų EZonos biudžetų ir taupymų :) Pinigine prasme, eurų kiekiu, eksportas gali net paaugti per infliacijos dydį (apie 10 %, kaip minėjau). Bet toli gražu ne apimčių, ne kiekių prasme. Kad ir kiaušinius paimkime: prieš savaitę kainavo apie 4 Lt, dabar jau 5 Lt+.. Ir Suomijoje, girdėjau, jau kiaušinių trūksta :)


Kaip ir minėjau: kurį laiką makroekonominės mano naujienos - praretės, sensacijų - sumažės, nes ekonomika menamai pradės "augti normaliu ritmu" (jei tik nebus Irano karo netikėtai :( ). Taip bus apie 1/2 metų. Po to, apie rudeniop - rugsėjį - mūsų vėl laukia atomazgos :) Tada bus vėl naujienų, jos bus neaiškios ir man jas teks paaiškinti :) Bus linksmiau ir įdomiau.

Artimiausiu metu prognozės tokios: net NT pardavimai šiek tiek atsigaus, automobilių pardavimai nekris, o truputėlį atsigaus (+10% prie 2011 lygio, ne daugiau). Visus tik nuolat erzins infliacija, kuri, beje, gins keisti pinigus į daiktus. Vien dėl to dalis pinigų bus paversta automobiliais, ITT, Buitine elektronika, įvairia DYI technika, baldais ir t.t. Pinigų žmonės kratysis vis labiau ir vis labiau norės "realių" daiktų :)
Tokia mano artimiausių 6 mėn. prognozė :)

Kinija stoja. Part II. T.y. beveik kaip mes 2009-taisiais

Kaip pažiūrėsi. :) Galima ir taip pažiūrėti - kad viskas puiku, kad viskas kontroliuojama, kad tiesiog mažinam besiformuojančius burbulus: http://www.bbc.co.uk/news/business-17425352
O galima ir truputį realistiškiau. :)

Interneto "tamsioji" pusė. PART IV. Ne pažadai, o įrodymai 2:)

http://verslas.delfi.lt/business/algu-prognoze-nieko-gero-nezada.d?id=56910267

Interneto "tamsioji" pusė. PART III. Ne pažadai, o įrodymai :)

http://verslas.delfi.lt/business/banku-skyriai-uzveria-duris.d?id=56760281

Interneto "tamsioji" pusė. PART II. Kokia esminė problema ir kaip ją taisyti?

Kai jau žymiai tiksliau nustatėm priežastis, dėl kurių atsirado vis netolygesnis pajamų pasidalinimas visuomenėje, reikia paklausti, ar atsakas, kurio imasi vyriausybės - adekvatus? Ar bus iš valstybių vadovų veiksmų kokia nauda?

Mat, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje (manyčiau - ir Vokietijoje, ir daugumoje kitų post-industrinių valstybių) 85% piliečių dirba virš "robotų", todėl jiems taip smarkiai imigrantų - "po-robotinių", pigių fizinių darbininkų, nes jie patys tokių darbų jau 20-30 metų nebenori dirbti ir nebemato prasmės.

Tuo tarpu tokiose valstybėse, kaip Lietuva - apie 60-70% žmonių vis dar yra "po-robotinėje" sferoje: nėra pas mus tikrai aukštų technologijų koncernų, kurie būtų pajėgūs pasamdyti bent 60-70% darbo jėgos.
Juk svarbu ne, kad būtų aukštųjų technologijų fabrikai ir įmonės. Svarbu kokią dalį nuo darbo jėgos tokios įmonės sudaro, kiek kritinės masės jos pasamdo darbo jėgos.
O kadangi Lietuvoje pasamdo labai mažai (vos keli procentai, iki 10%), tai didžioji visuomenės dalis skendi išnaudojimo gniaužtuose, ir dėl mažų pajamų nemato visiškai jokių perspektyvų čia ką nors pasiekti.

1. Ką daryti? Kokią išvis problemą reikia spręsti?
Mano supratimu, Lietuvos atveju, pati didžiausia problema skamba taip:

• Motyvacijos praradimas, nes nesimato ŠANSO perlipti į bet kiek geriau apmokamą darbą (t.y. sąžiningu keliu: dėl pastangų, ryžto, lojalumo, nuolatinio tobulinimosi ir pan.).
• Dėl motyvacijos praradimo - bėgimas iš Lietuvos, masinė emigracija.
• Dėl masinės emigracijos - totalus ekonominio potencialo ir netgi galimybės susikurti aukštų technologijų ekonomiką praradimas (nes emigruoja, kaip žinia, dažniausiai talentingiausi).
• Taigi, esminė problema, kurią reikia spręsti, ir kurios, mano supratimu, mūsų valdžia net nesuvokia, nes nesunku pastebėti, kad ir Vakaruose problemos priežastį pastebėjo ką tik, - motyvacijos sugrąžinimas 99% dar čia likusių, ar nesunkiai atviliojamų atgal tautiečių.
• O dar tiksliau ir konkrečiau - visuomenės socialinio mobilumo atkūrimas, apeinant kompiuterių sukurtą prarają, ar kažkaip ją peršokant.

Turbūt čia neminėjau (blog'e, o tik AZET straipsniuose), o gal tik pamiršau, tačiau apie 2002 metais turėjau tokį seminarą, kurio metu susipažinau su tokiu Šveicarijos piliečiu, juodaodžiu, gimusiu ir augusiu JAV, ir paskui persikėlusiu gyventi i Šveicariją bei vėliau gavusiu jos pilietybę.. Ta prasme, tokiu totaliai globaliu piliečiu. :) Bėda tik, kad nefiksavau ir neprisimenu jo vardo dabar, visgi, 10 metų... tada dar blogo nerašiau, gaila :(
Jis man ir kitiems jo seminare dalyvavusiems lietuviams pasakė labai paprastai (vos ne citata): XXI amžius - didelių valstybių amžius, tokių kaip KINIJA, INDIJA, ir kitos Azijos šalys, nes jos yra didelės ir VIENTISOS REGIONINĖS rinkos. JAV ir ES reikšmė mažės todėl ir tiek, kiek jos tampa mažomis rinkomis. ES tampa maža rinka todėl, kad joje gyventojų nedaugėja (beveik, išskyrus musulmonus, tuos pačius juodukus ir kitus emigrantus - vis gi jų dar nėra taip daug, kritinės masės trūksta). O 0,5 milijardo (kiek dabar yra ES) toli gražu nepakanka konkurencijai su 1,4 mlrd. kinais ar beveik analogiško dydžio Indija. Nesunku šitam kontekste pastebėti, kad JAV seksis dar blogiau, nei mums, nes ES dar gali šį tą prisijungti (atseit - Turkija, Ukrainą, Baltarusija :) ir galų gale netgi pačia Rusiją, kai tik ji nustos mojuoti atominėm raketom, taigi,dar apie 300 mln. žmonių, o JAV lieka tik Kanada ir Meksika, kas net ir tuo atveju ją palieka prie ~450 mln.). Nes XXI amžius bus demografijos amžius. Ne technologijų, koks buvo XX amžius, o demografijos.
T.y., anot globalinio šveicaro iš JAV (kelių labai rimtų ir gerbiamų universitetų profesoriaus, beje, abejose Atlanto pusėse), šitas amžius - gyventojų SKAIČIAUS amžius.
Ir turiu labai atvirai pripažinti, kad viskas, ką išgirdau tądien per šį  dešimtmetį pasitvirtino.
Klausimas, ar šio mįslingo profesoriaus prognozės tiksliai įsigyvendins visą šimtmetį? Neaišku, ir greičiausiai paklaidų tik daugės (na, kad ir jo įsitikinimas, kad ne už ilgo prisijungs Turkija, Rusija... kažkaip toli dar iki to - politika ir toliau dominuoja šiuo klausimu virš ekonominių motyvų).

Bet ne tame esmė  - esmė tame, kad jis viską suvedė į žmonių skaičių. Ir pirmame dešimtmetyje atrodė, kad viskas taip ir vyksta - kuo daugiau žmonių, tuo didesnė ir įvairesnė rinka, daugiau nišų, daugiau galimybių rasti savo verslui vietą, didesnis užimtumas, našesnė ekonomika, didesnis augimas... pasaulinis dominavimas. Kurį mes vis labiau pastebim, kai kalba sukasi apie Kiniją.

Tačiau, štai dabar, su ROBOTŲ IŠGRAUŽTA MOTYVACIJA, mano supratimu, taisyklės po truputį keičiasi. Dabar kyla 2 klausimai:

1. Kaip sugrąžinti motyvaciją? Kaip įrodyti žmonėms su vidutiniais gabumais, kad jų vidutinė veikla ir sąžiningumas galų gale duos grąžą (karjerą, normalią - orią - senatvę, gerovę ir pan.)?
2. Kaip užtikrinti realų, naujais pagrindais (nes akivaizdu, diagnozavom - senieji nebeveikia) sukurtą visuomenės socialinį mobilumą (galimybę realiai kilti karjeros laiptais, "siekti svajonės") per sąžiningą veiklą?

Ir čia aš pasirodysiu įtartinai piktybiškas, bet šiais neordinariais laikais reikia ir neordinarių priemonių...

Sugrąžinti motyvaciją industrinės revoliucijos laikais pavyko per mokslo visuotinį prieinamumą: kuo daugiau žinių pats susirenki, kuo daugiau sertifikatų ir laipsnių gauni, tuo platesni vartai atsiveria, tuo didesnės įsitvirtinimo garantijos. Deja, fiksuoti bakalauro laipsniai, magistro vardai ar netgi daktaro ar profesoriaus laipsniai šiais laikais nieko ypatingai negarantuoja... gali likti be darbo ir likti ten dugne, o habilituotų daktarų dabar kaip niekad daug prigeneruojama....Aš netikiu, kad išsilavinimo dar didesnis pagerinimas duos juntamą motyvacija ir juntamą socialinį mobilumą. Čia aš nesutinku su Robert Reich. Man atrodo, kad robotų išgraužos tokiu būdu įveikti nepavyks. Ar jūs įsivaizduojat, kad VISI žmonės įgytų daktaro laipsnius ir ne vienoje srityje, o bent keliose? Kiek tam reiktų laiko mokslams? Hmmm. Ir ką tai duotų praktiškai, jų produktyvumui ir jų reikalingumui darbo rinkoje? Manau, kad niekingai mažas inkrementinis poveikis tebūtų.

Jau senokai ne su vienu žmogum esu aptaręs, kad realiai darbuotojų tiek kiek jų yra dabar - nereikia. Paradoksas, bet šiuolaikinė ekonomika kaip tik taip ir reaguoja - atsikrato nereikalingų darbuotojų ir nepaisant to - didina našumą ir didiną pelną. Kodėl? Todėl kad didžioji dirbančių žmonių dalis iš tiesų nieko negamina, jie tik reikalingi, kad būtų motyvuoti, kad norėtų prasmingai gyventi. Viską jau kuris laikas mums gamina mašinos, o pastaruoju metu - robotai ir kompiuteriai. Mes dirbam tik "dėl savęs", dėl savo asmeninio prasmingumo, nes....

1. Antraip neturėtume realiai ką veikti;
2. Antraip nebūtų jokio realaus pagrindo mums mokėti algą, kad mes galėtume visa tai, kas pagaminta nupirkti ir vartoti.

Ir šita problema toli gražu nėra nauja: ji egzistuoja nuo pat Depresijos laikų. Tai buvo kone pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai valstybės vadovai suprato, kad pagaminti yra paprasta - suvartoti sunku. Paradoksas, bet jau tada visų tų darbuotojų - nebereikėjo. Kad jų vėl "prisireiktų" buvo sukurta "transfero" sistema: mokesčiais, darbo laiko trukmės, darbo vietų kokybės, įvairių gyvenimo kokybės standartų įvedimu buvo dirbtinai didinamas poreikis darbuotojų skaičiui didinti ir juos išlaikyti. Nes taip buvo naudinga pačioms kompanijoms, nes taip atsirado didelės vartotojų armijos ir augo pelnai.

Nenuostabu, kad Goldrat'as su savo "Kritine grandine" nesunkiai suranda po šiai dienai apie 60-70% beprasmiškai švaistomų resursų daugumoje įmonių: taip ir turi būti, nes niekas to pernelyg našaus modelio nesiekė.... SAMONINGAI. Nuo pat 1934-ųjų "New Deal" laikų. Bent 50 metų viskas buvo daroma priešingai.

Bet štai GOLDRAT'as netikėtai "įžvelgia" kad masę žmonių galima išmesti, nes jie nieko kompanijose neveikia, arba galima išsiversti su 1/10 jų. Nieko jis neįžvelgė, tiesiog, per 50 metų net ir aukščiausi TOP menedžeriai pradėjo pamiršti, kaip viskas realiai atrodo tiek ekonomikoje, tiek ir versle, ir kam reikalingas ir kokią naudą sukuria tas "balastinės armijos laikymas" kompanijose: VARTOTOJŲ gamybai, va kam jie buvo visi reikalingi.

O kaip šalutinis VARTOTOJŲ gamybos efektas: socialinis stabilumas, nes:

1. Turintys darbą, kylantys karjeros laiptais, "realizuojantys svajones" žmonės juk neis revoliucijų daryti? ir kada paskutinę revoliuciją matėte, tarkim, nuputusioje Švedijoje? Reformacijos laikais, apie 17 amž. vidury, berods... Senokai.
2. Prasmingumas daugeliui vidutinių gabumų žmonių. Jie tiesiog gyveno prasmingai - dirbo, sąžiningai, kilo karjeros laiptais "už pasiekimus" ir nuopelnus, ir pagaliau - pakilo. Tai - nuramina, tai stabilizuoja, suteikia "socialinio saugumo jausmą" tautai, masėms.

O Goldrat'as su savo kompiuteriais ėmė ir tik "šnai" per pačius gerovės visuomenės pamatus - našumo, mat, jam našumo, bet kokiom priemonėm. Vat, mes ir turim Goldrat'inį variantą ir jo pasekmes: pasaulis tampa vis nestabilesnis (dėl globalumo, JAV vaidmens susilpnėjimo, daugiapoliškumo, globalios konkurencijos ir beprotiško technologijų vystymosi greičio ir pan.), kaip atsakas - įmonės tampa vis našesnės, o po to kaip paskmė - vis daugiau kompiuterių, vis mažiau žmonių, vis labiau "kontroliujama" vidinė įmonių struktūra (juk visi žinome, kad ITT tinklą valdyti kur kas paprasčiau, nei 1000 darbuotojų, su jų ligomis, motinystės atostogomis, atostogomis, mirtimis, išėjimais netinkamiausiu momentu iš darbo pas konkurentą (!!) ir t.t.), vis daugiau kompiuterių vietoje darbuotojų.

Taigi, nuskambėsiu, kaip minėjau, neordinariai, gal net kiek atžagariai, bet, mano supratimu, motyvacijos atstatymui reikalingas ne kas kitas, o dar didesnis dirbtinis darbuotojų samdymas, tam, kad būtų sukurta didesnė vartojimo rinka ir visos tos technologijos prigamintų visiems dar daugiau gerovės. Kaip to pasiekti?

• Per pasaulines konvencijas (nes problemos - jau seniai globalios, ne regioninės), kuriomis turi būti RIBOJAMAS griežtai darbo laikas (tiek per dieną, tiek per savaitę, tiek per mėnesį). Taip esamo darbo kiekis gali būti paskirstomas esamiems bedarbiams ir dirbantiems. Natūralu, kad FOXCONN (Apple vasalo Kinijoje) "lankstumas" su tokiu mano pasiūlymu - nesuderinamas. Nu niekaip. 12 val. darbo diena, miegas bendrabuty prie fabriko, darbas naktimis savaitgaliais "pagal poreikį" - na, NIEKAIP.  Ką tuo tarpu daro ES, LT ir visų kitų šalių valdžia? Liberalizuoja darbo rinką....Man tai skamba kaip puota maro metu. GARANTUOTAI bus neproduktyvu.
• Nauji verslo organizavimo metodai. Goldratt'as buvo teisus - tikrai nėra prasmės 70% gyvenimo laiko švaistyti idiotiškuose posėdžiuose, kuriuose nuolatinės razborkės prie nieko nevedam ir kur gali prasėdėti kelis mėnesius net netaręs nei žodžio... Reikia organizuoti darbą būtent per "long-tail": kada nori - dirbi, kada nori - ne. Dirbi tiek, kiek pajėgi ir kai gera nuotaika. Kai bloga - tiesiog nedirbi.
• Kelti mokesčius ir kelti atlyginimus. Mokesčius kelti TOP 1% ir konkrečiai. Dėl statistikos ir kritinės masės dėsnių dabartiniai milijonieriai ir ypač milijardieriai vis mažiau patys "kalti" dėl savo pinigų. Dėl to kaltas tik "Long-tail" efektas, padangi sutraukia didelius pinigus dar greičiau ir dar našiau, nei kada nors anksčiau. tai jei jie nenusipelno dėl savo milijardų niekuo, kodėl jiems juos palikti? Tai socialiai tiesiog pragaištinga. Iš tų pinigų kelti algas. O vat čia aš nuskambėsiu kurioziškai....
• Industrinės revoliucijos rezultatas - Didžioji Depresija ir apie 30+ proc. nedarbas JAV ir visam tuomečiam industriniam pasauly. Depresijos sprendimas? Dirbtinė samda, "gerovės valstybė". Bet visgi, reikėjo dirbti, kad ir beprasmišką darbą, kad pinigus gautum. Apie ką aš kalbu?
• Čia aš ir patiksiu dešinės pakraipos aktyvistams ir tuo pačiu jiems nepatiksiu stipriai. Motyvacija turi būti. Žmonės turi būti samdomi, jie turi turėti motyvą gyventi, dirbti, turėti poreikį siekti kažko (karjeros :) tarkim, o vis labiau aiškėja, kad ko kito...), ir jie turi gauti pinigus už pastangas. Bet, kad jie galėtų normaliai pra-gyventi ir tinkamai vartoti robotų išgraužos produktus, jie turi gauti pakankamai dideles pajamas.. O vat čia ir klausimas - už ką? Už darbą? Ar už.... sąžiningą ketinimą ir norą prisidėti prie vertybių kūrimo? T.y. tiesiog už ketinimus ir nuolatinį rodomą entuziazmą, o ne už konkretų produktą. Mat, kokia prasmė mokėti už produkciją, kai robotai vistiek pagamina tūkstančius kartų pigiau, greičiau, ir kokybiškiau?
• Mokėjimo pagrindas turi būti "NEPARAZITAVIMAS", o mokėjimo sumos paskaičiuojamos tokiu principu: daug aktyvumo rodai, ari - gauni daugiau, pagal koeficientą; mažai rodai aktyvumo, tingi, gauni tiek mažai, kad nenorėtum būti parazitu, kad tave žemintų tavo labai jau ribota fizinė ir... socialinė (juk tai Facebook epocha, right?) ... realybė.

Taigi, su motyvacija - išsiaiškinom. Kaip dabar sugrąžinti visuomenei mobilumą? manau, valdžia (visame pasaulyje, ta prasme) turi kurti specialią labai gerai apmokamą profesiją - "mobilizatorius". Kurie būtų apmokami tuo geriau, kuo geriau "mobilizuoja", t.y. gautų 2-3-10 kartų vidurkį viršijantį atlyginimą už tai, kad sugeba "parazituojančius" įtraukti į ekonominę veiklą. Steigti elementarias premijas, kurias gali gauti ne už produkciją, o už... socialinį aktyvumą, socialinį darbą, socialinius pasiekimus. Taip pat ir tiesiog - už aktyvumą.

Nes panašu, kad jau rytoj robotų išgraužos išgrauš vis daugiau likusių darbų, ir liks tik TOP 1% su 99% pajamų ir visi likusieji, su 1% pajamų. Tada TOP 1%ims "goldratt'inti", t.y. paprasčiausiai - dar labiau taupyti, ir ekonomika sustos visiškai :)

Linkėjimai tiems, kas iki čia datrauke :)

Vengrija. Vis neįtinkanti Vengrija

Kažin, ar tikrai deficito perviršis tikroji priežastis? http://verslas.delfi.lt/business/es-baudzia-vengrija-nusprende-isaldyti-zadetus-fondus-del-didelio-deficito.d?id=56693847
Kažin. Bet, po to kai Graikija jau parklupdyta ant kelių, po to, kai "ES ekonomika rodo teigiamus ženklus", po to, kai JAV rodikliai vis geresni ir geresni, kodėl tame įvykių šešėlyje nepaspaudus ir galutinai "nesusitvarkius" ir su vengrais ;)?

Cia i ta pacia tema - ar tikrai auganti ekonomika kurs kada nors darbo vietas, vėl? kada nors?

http://verslas.delfi.lt/business/bgruzevskis-lietuvos-ekonomika-auga-nekurdama-nauju-darbo-vietu.d?id=56600217

Interneto "tamsioji" pusė

Ilgokai - net dvi dienas - svarsčiau, ar rašyti apie tai, ar ne. Ir ką. Buvo sunku. Bet pagaliau ryžausi. Šiaip apie internetą daugelis gali pasakyti tik arba gerai, arba... entuziastingai gerai. Ne, ne kaip apie mirusį :) Nes jis labai gyvas. Bet ir jis turi trūkumų.

Na, aš ne apie tas banalybes - seksas, pornografija, vaikų įtraukimas į internetą, kad jie net praranda bet kokį kontaktą su gyvenimu, pačių suaugusiųjų priklausomybę, mokslo kokybės kritimą dėl to, kad internete galima nesunkiai nusirašyti (legaliai, iš esmės), piratavimą, asmens duomenų vagystes, facebook'inį priekabiavimą ir t.t. Ne. Neįžeidinėkit. Man tai irgi banalu ir neįdomu.

Yra kur kas svarbesni internetiniai dalykai. Kur kas globalesni ir makroekonomiškesni. Vienas iš jų - "LONG -TAIL", pakeitęs verslą daugeliu būdų ir iš esmės (filmų, muzikos, knygų, žaidimų piratavimas - vienas iš šalutinių rezultatų). Tai - pozityvioji, "šviesioji" interneto pusė. Bet ji turi ir išvirkščiąją (o kas jos šiam pasauly neturi?). Ir ta išvirkščioji - ne kas kita, kaip to paties "Long-Tail" suteikiamo pranašumo pasekmė.

Čia - linkas į mano jau senokai stebimo Robert Reich bloggerio įrašą. Prieš kelis mėnesius aš prisimenu, kažkas dar gvildeno šitą temą: kaip internetas ir robotizacija-automatizacija paveikė darbo rinką ir kokias keistas ir netikėtas šalutines pasekmes tai sukelė.

Vat, įdomumo dėlei grafikėlis, kuris rodo, (šaltinis – Wikipedia), kad TOP 1% turtingųjų per laikotarpį nuo 1979 iki 2007 padidino savo pajamas daugiau nei 2 kartus. Tuo tarpu mažiausiai uždirbančių pajamos beveik nepasikeitė per visus tuos 18 metų!:

Natūralus tokioje situacijoje ir "Occupy Movement" ("99%", "Occupy Wall Street" ir t.t.) žmonių nepasitenkinimas: 99% dirba dirba - ir nieko (beveik), o 1% nieko nedirba, ir dar turtėja už kitus greičiau. Not fair, not fair at all...

Ir natūralu, kad krizė sukėlė dar daugiau klausimų: juk mažų pajamų žmonės paprastai pelnosi duoną darbu, dar daugiau, jie uždirba pakankamai kuklius atlyginimus, mažai taupo ir, kai netenka darbo, jų pajamos ne tik, kad smarkiai smunka, bet net ir tenka atiduoti namus (girdėtas terminas "foreclosure"? JAV gyventojui tai baisiau negu mūsų "netekau darbo"), jie ir visa šiema atsiduria gatvėje. O iš ten pakilti, net ir šiais laikais - labai ir labai sudėtinga.

Kadangi 85% JAV gyveno "nuo algos iki algos" ir dar sugebėdavo per tą laiką šiek tiek nueiti į minusą (iki 2008 m. krizės, dabar jau nelabai tokių atsiranda), natūralu, kad daugumą žmonių JAV labai sunervina tokie Wikipedia ir kitur vis šmėkščiojantys statistikos skaičiai.

Daug makroekonomistų (tarp jų ir tokie grandai, kaip Nobelio premijos laureatas Paul Krugman) bandė "talkovai" atsakyti į klausimą: KODĖL?

Jie taip pat vis dar bado atsakyti į klausimą: KAIP TAI PATAISYTI, KAD NEBESIKARTOTŲ?

Nes, pasirodo, dėl to labai daug kaltas ir internetas. Kaip minėjau, man pačiam ne kartą atrodė (aš net tuo klausimu esu parašęs ir straipsnių  į A-ZET žurnalą, ir kitur, kiek pamenu), kad dėl 2008-ųjų kaltas būtent internetas... Gilumine prasme, ne paviršutiniškai. T.y. už bankų nugarų vyko procesai, kurių bankai arba nesuprato, arba nenorėjo suprasti, jie ilgai tuos procesus ignoravo, ir galų gale susikaupusi įtampa prasiveržė per paskolų ir būsto burbulų krizę.

Taigi, kaip perskaičiau Robert Reich mintis, negalėjau nesusižavėt ir nepasidalint su jumis (A-ZET'e kitam numery kaip tik bus mano feljetonas duotuoju klausimu, bet man to neužteko, ir aš dar papildomai išsilieju dar ir čia. Be to, žinau, kad dauguma jūsų žurnalo tikrai nepirksit, todėl ir rašau, kad skaitytumėt čia ;) ).

Mintys paprastos:

• Interneto paslaugos, bankomatai, GPS ir automatizacija, internetinė prekyba, internetinė globali paklausa ir pasiūla ("Long-tail") smarkiai padidino našumą. 
• Mes (pasaulis, JAV... visi tie, kurie aktyviai dalyvavo ir tebedalyvauja internetinėje revoliucijoje), kaip visuomenė, pradėjome kurti daug daugiau gerybių, žiauriai pralobom.
• Bet tos gerybės pasiskirstė - NE VIENODAI. O kodėl?
• Robert Reich manymu, dėl to, kad kompiuteriai, internetas, bankomatai ir besikeičianti vartojimo kultūra į "savitarnos" kultūrą (interneto banke juk patys save apsitarnaujam, tiesa? ir dar už tai - kas kaip - nuo 0,8 Lt iki 1,4 Lt bankui kaskart paliekam. Absurdas, ane? Juk tai bankas mums už darbą turėtų mokėti, o čia - dar jam 0,8 Lt.... O su bankomatais tai išvis viskas aišku, ane?). 
• "Savitarnos" kultūra sukėlė vidurinės grandies darbuotojų nykimo bangą. Tai ir banko klerkai ir buhalteriai-apskaitininkai ir tarpiniai vadybininkai (užsakymų vadybininkus pasiglemžė automatizuotos internetizuotos užsakymų generavimo posistemės, sujungtos su apskaitos vadybos ir kokybės vadybos subsistemomis kur nors "debesyje"...).
• Vietoj 1000 klerkų lieka tik kokie 50, visi kiti 950 - out.
• Taip susiformuoja, Robert Reich žodžiais, toks kaip ir tarpinių karjeros grandžių vakuumas. 
• Realiai ten - ne vakuumas. Ne. Ten - internetas, kompiuteriai ir "debesys". Jie daug našesni, pigesni, lengviau valdomi, negauna išeitinių, atostoginių, tryliktų atlyginimų, jų nereikia motyvuoti, jie neserga, jie neturi motinystės/tėvystės atostogų ir.... jie NAŠESNI.
• Dingsta esminė "American dream" sudedamoji dalis - galimybė sąžiningu darbu pasidaryti karjerą, pasiekti aukštumų. 
• NES: darai darai karjerą žemiausiuose laipteliuose, o aukštesniame laiptelyje randi ką? Kompiuterio užpakalinę dalį... ir karjera ilgam nutrūksta, arba... netgi pasibaigia.
• Robert Reich labai pagrįstu teigimu, automatizacija "pateko ne į tą segmentą": vietoje to, kad, kaip 1960-ųjų fantastiniuose romanuose, pakeistų paprastus ir "juodus" (nešvarioje aplinkoje, prie krosnių, tualetuose, požemiuose, šachtose ir pan.) darbus dirbančius žmones, jie pakeitė...baltarankogalininkus (white colar) low-end'ą. 
• T.y. - internetizacija ir kompiuterizacija labai pakėlė našumą, eliminuodama ne menkai apmokamus darbus, o apmokamus VIDUTINIŠKAI, taip pat ir eleminuodama pakankamai išsilavinusius (bent "su koledžu") darbuotojus, bei užkirsdama kelią žemesniems rangams kilti (natūraliai, pagal pastangas, patirtį ir išsilavinimą) aukštyn karjeros laiptais.
• Ir čia mes turime natūralų paaiškinimą, kas nutiko "internetinės revoliucijos" pasekoje:
• Jei XIX-XX amžių industrinė revoliucija sukūrė proletariatą (dėl ko galų gale kilo baisios revoliucijos ir netgi, galbūt, jos apoteozėje  1929-ųjų Depresija);
• tai XXI amžiaus internetinė revoliucija sugriovė viduriniąją klasę, sunaikindama tokio pobūdžio (neblogos išsilavinimo ir šiek tiek patirties reikalaujančius, klerkinio-biurinio tipo) darbus.
• Dabar mes nebeturime viduriniosios klasės, nes ji nebegauna darbų, todėl tie, kas uždirba mažai, lieka prie suskilusios geldos, nes netgi motyvo siekti perlipti aukščiau galų gale per savo "tarnystės" metus jie nebemato realių galimybių (ir visi OCCUPY nariai tą ir sako, statistika tą sako, apie statistiką aš jau minėjau ne kartą, kokia ji galinga ir kaip keistai ji mus įtakoja, kartais visai per kitą galą, nei mes tikimės).
• Turtingieji, kadangi jie valdo kapitalą, susirenka visus padidėjusio našumo vaisius (nes jiems nereikia įveikinėti karjeros laiptelių, mat jie arba paveldi turtą, arba paveldi talentą, todėl iškart "peršoka" robotizuotus laiptelius), todėl lobsta nerealiai greitai. 
• Skurdžiai - lieka dar skurdesni nei buvo.
• Robotai pakeičia ne pigiausius ir bjauriausius darbus, nea. Pakeičia baltarankius ofisistus....TRIUMFUOKIT, proletarai, JŪSŲ VALANDA ATĖJO, visi "lengvo darbo" kantorščikai neteko darbo, HA HA HA.
• Tačiau. Štai kur problema: nebeliko motyvacijos ir noro siekti karjeros.

• Robert Reich teigia, kad toks reikalų susidėliojimas žudo AMERICAN DREAM!!
• O kas amerikiečiui gali būti baisiau už American dream žlugimą? 

Pravalas. Bet toks pat vaizdelis dėliojasi ir čia,  Lietuvoje, jei rimčiau įsižiūrėtume...O kur tie mūsų emigrantai masiškai bėga? Pasigilinkim, kas su jais nutinka ten, za kordonom?

Ogi vieni, praradę čia Lietuvoje mokytojų, inžinierių, cechų vadovų, na, žodžiu, normalų, klerkišką darbą, ten dirba... na, mes jau žinom kuo. Aš turiu giminių JAV, jie valo viešbučių kambarius. Aš turiu klasiokų - jie Londone statybininkai, turiu kitų pažįstamų - jie braškes Norvegijoje renka ir t.t.

O kiti? Žinau programuotoją, kuris čia gaudavo gerą algą (apie 4000 Lt į rankas 1997 m.), bet pas "Microsoft" Silikono slėnyje tais pačiais 1997 metais jam iškart (startinę) pasiūlė apie 5000 USD. Kitas programuotojas išvyko vos 2007 ar panašiai į Londoną. Čia jis gaudavo gerą kaunietišką apie 4000 Lt+. Ten jis iškart pradėjo nuo 4000 Svarų...

T. y. arba esi "virš robotų" (kaip programuotojai, sutiksit, kaip tik tokie, visokie aktoriai, muzikantai ir pan., celebrities), arba amžinai esi "po jais", t.y. vienintelis skirtumas, kad čia "po robotais" gali max max gauti 2000-3000 Lt, ten - apie 2000 GBP arba USD (iš to bent jau yra šansų kažką gyvenime susitaupyti, galų gale). O jei esi "virš robotų", tai ten apskritai - kosmonautika prasideda. :)

Taigi, manau tai retas atvejis, kada Robert Reich ir aš užmynėm ir išgvildenom labai rimtą, naują temą, kuri labai rimtai privers pasaulį susimąstyti "ką darom toliau?".

Matot, kaip: Arabų pavasaris yra iš dalies šito proceso pasekmė irgi. "Occupy Movement" - tiesioginė šito proceso pasekmė. Masinė ir nevaldoma emigracija iš Lietuvos - kitas to proceso elementas. Ir t.t.

Prie ko visa tai veda? Prie to, kad industrinė revoliucija sukūrė proletariatą, revoliucijas ir komunizmus Rusijoje ir Kinijoje ir Vakaruose sukūrė "welfare state" koncepciją. O dabartinė internetinė našumo revoliucija" sukūrė demotyvacijos skylę visuomenėje, dėl ko visi pagrįstai klausia - KODĖL taip netolygiai pasiskirsto gerybės, kurias atnešė automatizacija? 

Ir jeigu šito nepasitenkinimo skylės skubiai kaip nors neužlopysime, sukurdami kažką panašaus į "welfare state 2.0", mūsų laukia rimtos problemos. Visų pirma, kaip pasekmė, kad problemos nesprendžiam, šita "krizė" ar miniDepresija tęsis ir tęsis labai ilgai...

Robert Reich siūlo kelis sprendimus, bet jau čia taip įsijaučiau, kad patys nueikit ir paskaitykit, ką jis siūlo, o prie temos, akivaizdu, dar grįšiu, juolab, kad po diagnozės man jau formuojasi ir keli tikrai saviti ir naudingi sprendimai.... ;)