Klausimas #1: ar po Brexit seks NyderlandųExit, o taip pat Danexit, bei, galbūt, AustroExit? Ar ES pradės byrėti su pagreičiu, ar lėtėjančiai, ar ties Britanija viskas ir baigsis (O Škotija dar ir prisijungs atgal ;))?
- Atsakymas iš politologijos srities. Čia aš labai tvirtai nesijaučiu.
- Bet kelias labai drąsias prielaidas padarysiu. Pirmas ir svarbiausias klausimas: kam naudinga, kad subyrėtų ES? Labiausiai iš to laimi Rusija ir jos interesai - mes čia maigysimės dėl BREXIT, o tuo tarpu patyliukais briuseliniai junkeriai nuims sankcijas Rusijai, bematant. O Britanija net negalės balsuoti! Absoliučiai nepatrauklu mums. Toliau "laimėtojų" sąraše - seni euroskeptikai danai, olandai (dėl imigracijos problemų), austrai, vokiečiai, belgai... na visi tie, kurie įmoka daugiau, negu gauna iš ES biudžeto.
- Kam labiausiai nenaudinga? Prancūzams. Gera idėja, leidusi gan ilgą laiką apsaugoti Europą (pirmiausia - ją pačią) nuo karo, staiga pradeda byrėti. Visai Centrinei Europai, Lietuvai - mums tikrai neaišku, kas užtikrins ES saugumą. Mat, prancūzai tolydžio yra Rusijos sąjungininkai, o ne oponentai... Be to, tik britai ir turi rimtą armiją, atomines raketas ir kitus atbaidymo elementus (prancūzai neva irgi, bet kad jie niekada neskubėjo mus patikinti, kad parems reikiamu metu, o istoriškai būdavo kaip tik priešingai - buvome jų mainoma korta). Ir nuosekliai laikėsi Rusijos sulaikymo politikos - britai neturi jokių iliuzijų tuo klausimu. Ir neturėjo. Ne taip, kaip Graikija, Vokietija, ta pati Prancūzija... Kuriuos Putinas kaip "naivuolius" vedžioja už nosies. Ar tai didina įtampą ES rytų pasienyje - be abejo. Tuo pačiu didėja politinė rizika, mažėja investicinis regiono patrauklumas. Mažės ir BVP. Gyventojai vėl smarkiau pasvarstys apie emigraciją ten, kur dar galima (Arijon, Norvegijon, Ispanijon, Vokietijon, galbūt ir Prancūzijon). Lietuvos gyventojai, neabejoju, dar šį pusmetį pradės aktyviau "balsuoti kojomis": emigracija dėl Seimo ką tik priimto asocialinio darbo kodekso, ir taip bus linkusi augti, o dar prisidės ir Brexit pavojai.
- Dar nenaudinga Airijai (ji tampa staiga Britanijos atskirta nuo ES (paradoksalu, bet prekybai, investicijoms tai trukdys; atskirta ir nuo didžiausio prekybinio partnerio - Britanijos), matyt, Škotijai. Spėju, kad ir inkščiančiai Graikijai, kuri yra neto pinigų gavėjas, nors yra ES narė nuo pat 1981-ųjų (!!!) Tai - viena seniausių ES narių. Dėl Italijos, Ispanijos, Portugalijos... Primenu, aiškumui, kad jos buvo gelbėjamos per ES valstybių skolų krizę.
- Ar subyrės ES? Sunku pasakyti. Mano spėjimas, kad... ne. Aš ir toliau, naiviai, esu optimistas - Europos dezintegracija labai pavojinga, ypač saugumui, taip pat ir regioninei ekonomikai. Kad ir kokia Vokietija didi (didelė) palyginti su mumis, šiuolaikinio pasaulio mastu (kur žaidėjai yra JAV su 330 mln., Kinija su 1,3 mlrd., Indija su 1,3 mlrd. ir pan.) tai - maža valstybėlė. Gyventojų skaičiumi jau atsiliekanti ir nuo Egipto (90 milijonų), ir nuo Turkijos (apie 80 milijonų), ką jau kalbėti apie Tolimųjų Rytų gyventojais lobstančias tautas... Savo prognozę aš grindžiu ta pačia - paradoksalu - deglobalizacijos tendencija: mat, ES su savo 500 + milijonų gyventojų rinka ir BVP - pakankamas gravitacinis vienetas, kuris gali regiono viduje augti, mainytis prekėmis, ir iš esmės toliau izoliuotis nuo likusio pasaulio. Tokia idėja ateina ne man vienam į galvą - skaitykite čia. Taip sakant, pasaulis skyla į regionus, kurie technologijų dėka nepriklauso nuo išorės, todėl vis labiau užsisklendžia savyje. Kinija, Indija, Šiaurė Amerika, ES - pakankamo dydžio regionai, kad robotizacijos eroje gyventu nepriklausomai, ir, deja, varžytųsi. O pasaulinė prekyba, dėl to, žinoma, nukentės. Pax Americana (JAV dominavimo užtikrinta santykinė pasaulinė taika), deja, eina į pabaigą...
- Britanijos saitai su Kinija (per Honkongą, Singapūrą ir kitais senais būdais) seniai žinomi. Kinija ieškojo ryšių su ES per Britaniją. Tai akivaizdu. Juk Kinijoje mokomasi visų pirma anglų (amerikiečių ;)) kalbos, ne prancūzų ar vokiečių. Ką jau kalbėti apie Britanijos - Indijos ryšius.
- ES nukentės, nes bus sunkiau rasti ryšių Kinijoje, Indijoje. Pasaulio prekybai bus suduotas (kad ir nesmarkus) - šioks toks smūgis. O toji prekyba ir toliau ne itin sveikai kvėpuoja...
- Britanija yra #3 pagal neto sumokamas sumas į ES biudžetą (kasmet įneša 4,8 miljardo EUR daugiau, nei pati panaudoja). Kam tie pinigai atitenka? Kas gauna išmokas, fondus investiciniams (kelių, renovacijų, statybų, plėtros...) projektams? Lietuva (ir kitos ES atsilikėlės, žinoma). Mes per metus gaunam iš ES apie 1,5-2 mlrd. eurų į savo biudžetą. Taigi, fondai, kurie liks 2017 metais gali sumažėti Britanijos dalimi (daugiau apie tai rasite čia), t.y. - apie 11%. Po Brexit ir kitos šalys gali susimąstyti dėl savo įmokų dydžio (tie patys olandai, belgai, vokiečiai, danai, austrai...), todėl gali gautis, kad ji dar labiau sumažės. Ką tai reikš mūsų biudžetui? Galimai 5-3% mažesnį biudžetą, arba tiek pat mažesnes valstybės išlaidas investicijoms, keliams, ES projektams, atitinkamai, apie minus 1% nuo BVP. Taigi, gali paveikti ir kai kurių sektorių gerovę (ypač kelių statybos, renovacijų) ir visos šalies BVP augimą. Neigiamai. Jei nebus kitų, "persiliejimo", "grįžtamojo ryšio" efektų, kurie stipriai integruotoje ekonomikoje (kokia dabar yra ES + Britanija) sunkiai prognozuojami.
- Į Lietuvą? Nepykit, bet neturiu menkiausio supratimo, kuo gali baigtis įsisiautėjęs britų kerštas emigrantams... Nuo, iki. Gali išsiųsti namo beveik visus, bet gali išsiųsti tik kriminalinius elementus (kas mums būtų tikra tragedija...). Be to, aš pasikliauju tautiečių išradingumu, bandant pasislėpti ir likti. Visų nesugaudys, lietuviai tikrai neskubės grįžti...
- Ar padidės emigracija iš Lietuvos (nepaisant naujų britų apribojimų ES piliečiams, suprask - užsieniečiams)? Manau, kad taip. Asocialinis "vienų vartų" darbo kodeksas (labiau pavadinčiau jį amerikietišku, nei socialiniu) plius nerimas dėl vietinės ekonomikos ateities, apskritai - ES ateities, tik dar labiau skatins emigruoti "kol tik dar galima" (pirmiausia į ES: Airiją, Norvegiją, Ispaniją, Vokietiją, Švediją, Daniją; bet galų gale ir į pačią Britaniją). Jei kas ir nesusimąstė to daryti iki šiol, dabar stimulas sukils ypatingai stipriai ir ryškiai. Mano spėjimas - be abejo, ir labai smarkiai vėl paaugs emigracija, kai tik išradingieji lietuviai suras tinkamas kryptis. Gal 2016 ir nebus rekordų metai, bet spėju, kad pagreitis augs 2017 ir 2018.
