ECB įpylė DAR 530 mlrd. EUR į ligotus eurozonos bankus

http://verslas.delfi.lt/business/bankai-pasiskolino-530-mlrd-euru-is-ecb.d?id=56115953

T.y. iš viso bankai ES pasiskolino apie 1 trilijoną, 3 metams (LTRO programa), labai pigiai (ko gero, iš esmės po 1% metinių, ne daugiau).
Taigi, EUROZONOJE dabar 1 trilijonu Eurų daugiau. Kaip tai paveiks pinigų kainą? Teigiamai, kainos sumažės, paskolų - daugės, užlinkstančių bankų - mažės. Sistema ir tarpbankinis pasitikėjimas - atsigaus.
Kaip tai paveiks infliaciją.... Aišku, infliacija augs. Spėju 2 kart greičiau, nei pernai, net ir atmetus Irano faktorių. O jei dar su Irano naftos faktoriumi, tai ir dar kur kas daugiau (net ir 5% laisvai gali būti kitų metų vasario... eeee... kovo 1 d. :)

Be to, suvešės spekuliacijos, ten kur įmanomas "carry trading" (t.y. kur galima uždirbti vien todėl, kad turi labai pigių pinigų, tarkim valiutų prekyboje, trumpalaikėse paskolose, įvairiuose trumpalaikiuose sandoriuose, kur palūkanų skirtumas, net ir labai mažas (takrim - 1 proc., bet per 1 savaitę, per metus gaunasi 1 proc. x 50 savaičių - 50 proc. pelno nuo LTRO paskolos per metus), atneša didžiuliu pelnus, aki turi labai daug pigių pinigų).

Spekuliantų rojus. Akcijos - brangs, neabejoju. O kur dar "saugiai" gali sukišti.... trilijoną? Į "blue-chip" akcijas, tipo Apple, Google, ir kitus "*****le".

Kas prisipirkot prieš 2 mėn. pigiai, po kelių savaičių, oi parduosit su pliusiuku. Bet geriau - parduokit. Vėliau situacija bus vis nestabilesnė, ir inlfiacija pradės viską graužti akyse.

Dar klausimas: ar Izraelio, ar Irano nervai netrūks anksčiau nei spėsit parduot? :)

Atominės elektros kainos

Kas būtų Lietuvoje, jei neliktų R. Kuodžio? Manau, reiktų mums visiems skirstytis. Išsivaikščioti. Aš galvoju, kad kai Kuodis nuspręs emigruoti (arba, tarkim, tai bus įvardyta šitaip: "išvažiuoti į ilgalaikį tęstinį projektą tolimosiose JAV ar Australijoje"), aš tai tikrai suprasiu, kaip ženklą, kad jau geriau "trauktis į Vakarus", negu likti čia su vaikais ir šeima... Taps pernelyg pavojinga be šito žmogaus elementarių pastebėjimų ir įžvalgų čia gyventi.
Rimtai.

Štai, kad ir jo elementarus pastebėjimas, iš ko paskaičiuota VAE elektros (savi)kaina (atseit, tie 7-10 ct). Savikaina yra viskas, ko reikia, kad sukurtum produktą. Paskolos - irgi. Atliekų laidojimas po uždarymo (ir jai dar veikiant - irgi) - įeina. Bet svarbiausias klausimas, ar Lietuva nori būti atomine valstybe ir prisiimti katastrofos riziką? Japonija tikrai neplanavo 35-45 m cunamio 2011 03 11. Bet dabar jo pasekmes jaučia ir jaus ilgai ilgai, daugybę metų, kaip ir Černobylio. Koks skirtumas, dėl kokių priežasčių pasklis radiacija? Dėl Baltarusijos KGB diversijos, dėl Irano nuklydusios nuo maršruto raketos (greičiausiai, taikytos į Londoną - iš kur tas Iranas gali žinoti, kad mes egzistuojam :)????, jei net belgai nežino?), dėl potvynio ar dėl žemės drebėjimo, ar dėl iš tiesų pasipūtusio ir itin kvailo operatoriaus?
Man - jokio.  Pasekmės bus tos pačios - ilgi ir skausmingi metai negyvenamų teritorijų, visiškai. Japonijai - tai skausminga, labai. O kaip skausminga mums? Kai mes tos teritorijos turim 6 kartus mažiau?
Kokie yra Atominės avarijos kaštai ir kiek kainuotų draudimas? Į 10 ct ir net į kur kas realesnę (su banko paskolų gražinimu) 30 ct kainą tai tikrai neįskaičiuota. Ir niekada nebus įskaičiuota. Tai - tiesiog rizika. Kurią mes arba prisiimam ir tampam elektriškai nepriklausomi, arba neprisiimam, ir liekam prie Ivano laido...

Tačiau, kas pasakys, kaip elektros energiją mes gaminsim (ir kiek jos išvis reikės?) po 30 metų - 2040 metais (kai šitos atominės paskolą tik baiginėsim grąžinti)?

Gal gaminsim iš skalūnų dujų, kurių turim ar ne 100-tui metų po savo kojomis? Ir ekologiškai.

Gal gaminsim kiekvienas savo būste tiek, kiek mums reikia, nes aparatūra bus labai taupi, būstai - labai gerai termoizoliuoti, o saulės baterijos pagamins kiekvienam būstui bent po 5 KW.
Kam mums tada išvis reikės elektrinių?
Taigi. Atominis sprendimas ir Kuodžio pastabos - išblaivina. Reikia sau atsakyti ne "ar apsimoka?", bet "ar mes pasiryžę dėl (labai santykinai, kai pridedi LESTO perdavimo kaštus) pigios elektros rizikuoti apie 30% savo teritorijos?"

Atominis sprendimas, atominiai kaštai, atominis ir klausimas :)

Graikija iš vidaus - siūlau pradėti nuo antros pusės..

Suprasit, kodėl Graikija negali iš savo problemų kapstytis pati. Jau nebegali...
Oi, smagūs tie graikai,
Kaip nebus smagūs, kai visa Europa jiems veža pinigus jau kiek? 50 metų? Nori nenori prie to pripranti anksčiau ar vėliau...
http://www.economonitor.com/analysts/2012/02/27/note-from-athens-feeling-on-the-ground-has-palpably-changed/?utm_source=contactology&utm_medium=email&utm_campaign=EconoMonitor%20Highlights%20-%20Eurozone%20Crisis%2C%20Oil%20Markets%2C%20China%27s%20Challenges

Superinis, apie 2012 nuo Ed Hugh, ROUBINIO komandos bloggerio

Kas netingit angliškai - labai rekomenduoju :) Štai linkutis :)

Apie esminius dalykus. PINIGAI II

Prisimenat, kalbėjau apie tai, kad pinigai - ne turtas. Tie, kas (VIS DAR) mano, kad - turtas, turėtų atsižvelgti į šį puikų įrašėlį iš ROUBINI'STŲ blogerių komandos.
Enjoy.

Laikui bėgant daug kas pasimiršta... Pasimiršta, kad visi mes tikrai mirsim (nors mokslininkai ir labai ardosi, kad atrastų nemirtingumą, bet dar ne faktas, kad jį gavę mes nerealiai netrokšim mirties :)) Pasimiršta, kad pinigai kažkada buvo supainioti su turtu, nes buvo labai tampriai (per auksą ir banko sistemos "kietą" pririšimą) susieti su turtu, o dabar jau 40 metų taip nebėra...
Pasimiršta, kad pinigai reikalingi apskaitai, aiškumui - kas ko vertas. O ne turtui.
Pasimiršta, kad mes kažkada išmokom blogai jaustis... O juk galim išmokti jaustis tiesiog gerai :) Ir pamiršti, kad kažkada buvom įpratę jaustis blogai :)
Pasimiršta ir tas faktas, kad pinigai TURI PRASMĘ TIK TADA, KAI JIE TEKA (kai kurie labiau mėgsta terminą "SUKASI"). Kai pinigai nustoja judėti prasideda ekonomikos koma...
Tai šitas blogo įrašas - vienas pačių, mano supratimu, įžvalgiausių ir tiksliausių, nes pirštu į akį - kur mūsų problema: mes pamiršom, kad pinigai - ne realus turtas ir ne reali vertė, o tik apskaitos vienetai, kaip ir elektros srovėje - judantys priešinga kryptimi elektronams, judantys priešinga kryptimi prekėms ir paslaugoms (na ir kapitalui - bet juk jis irgi realiai turiniu yra prekės ir paslaugos ar jų kombinacijos).

ECB prieš pat Naujuosius įpylė 500 mlrd. EUR į ligotus Eurozonos bankus. II dalis

Negaliu nesutikti su M. Draghi (italu, kuris rūpinasi  ir Italijos interesais, be kita ko), kai jis teigia, kad Euro zonoje tapo kur kas ramiau, nei buvo lapkritį. Dabar susidaro tokia situacija, kai, jei ne Irano karas ir naftos kainų neaiškus augimas (kad augs tai augs, bet klausimas - kiek???), ES ekonomika (ir mūsų) pirmą kartą per pastaruosius 4 metus atsistotų ant bent kiek prognozuojamų bėgių.
Taigi, įpilti milijardai, nors ir sukels infliaciją, bet padės atkabinti į prarają riedėjusio EURO traukinį ir pervesti jį į tylaus nuvertėjimo bėgius.
Dar kartą pasikartosiu (žr. mano paties įrašą sausio pradžioje): Eurozonos paskolų problema buvo centrinio banko pinigų kiekio mažinimo problema (ir labai nedaug trūko, kad būtų sukėlusi tikrą ES griuvimo katastrofą). Dabar, kai šis klausimas kažkokiu būdu teigiamai išsisprendė, kliūčių ES atsigavimui (kad ir infliaciniam, tiek to - nebaisu) nebelieka. Taip, Graikija galbūt vistiek sugebės tiesiog bankrutuoti (net ir su visais 70% skolų nurašymais ir visomis 130 mlrd. EUR Troikos pagalbos paketais), taip, greičiausiai Troika specialiai sugniuždys nepaklusniąją Graikiją, vien tam, kad pademonstruotų, kaip reikia elgtis kitiems (tarkim, kad ir Vengrijai, panorusiai kažkokių įtartinų "laisvių" ES).
Bet tai, kad iki ~3,5% nukrito palūkanos Italijai ir Ispanijai ir yra esminis siektinas rezultatas. Galima išpirkti net ir visą Graikiją (su visomis 350 Mlrd EUR jos skolomis), bet nei Italijos, nei net ir Ispanijos išpirkti nepavyktų niekaip.

Gaila tik, kad panašu, kad Euro kursas USD atžvilgiu dabar negailestingai pradės kilti... Mat, ECB mokamos palūkanos yra ~1 proc. o FED - tik apie 0,25. Kai abi valiutos kadaruoja ant infliacijos plauko, šis skirtumas ir grįžęs pasitikėjimas EURu paskatins euro brangimą... Kiek kils? Iki kitų emocijų ir "bankrotų" grėsmių? Ar kaip tik - dabar kamuoliukas JAV pusėje, ir dabar mus stebins JAV ekonomikos pablogėjimai ir krizės?
Sunku pasakyti tiksliai, bet faktas - kurį laiką atsipeikėję investuotojai pradės pirkti EUR ir jis pradės (jau pradėjo) brangti.

Žinutė visoms "laisvoms ir demokratiškoms" ES provincijoms

Žinutė paprasta: "Kieno vežime važiuoji, to ir dainą trauki..."

Įdomus Roubin'iečių blog'as apie Latvijos vidinę devalvaciją ir ar ji realiai suveikė, t.y. ar TVF buvo teisūs bent dėl Latvijos

Linkas į vieną įdomų blogą su įdomiais grafikais. Ši dama  ( Rebecca Wilder )senokai traukia dėmesį, nes labai pastebi kai kuriuos "pamirštus" dalykus.
Verta pasižiūrėti, ir, jei pavyks, čia prijungsiu ir Lietuvos Eksporto Importo balansą, iš kurio matysis, kad BENDRAS 2010-2011 m. pasaulio prekybos ir ekonomikos atsigavimas "kaltas" dėl Lietuvos BVP atsigavimo pastaruoju metu, ir kad (greičiausiai) visai ne vidinė devalvacija.  Greičiausiai.

Nes tokios pat išvados man kilo ir nagrinėjant labai jau keistą ir vienodą Latvijos ir Lietuvos atsigavimą, nors viena buvo valdoma TVF, o kita - ne.

Jei nebus paklausos (pasaulyje, ES) - kam tas mūsų eksportas bus reikalingas?

Ekonomika - tai 70% (kartais ir 90%) lūkesčiai, ir tik 30% - faktai

Įdomi statistika apie Lietuvos gyventojų lūkesčius: http://verslas.delfi.lt/business/daugiau-gyventoju-tiki-kad-nebus-blogiau.d?id=55776217 

Savaime suprantama - kai metus gyventi baimėje, bet matai, kad situacija per tuos metus ne taip ir smarkiai pasikeitė (nepablogėjo, o gal net truputį ir pagerėjo), darbą vis dar turiu, algą vis dar gaunu, skolos - neauga, tampa aišku, kad bijoti ateities - nebereikia. "Blogiau jau nebus. Gąsdino su Graikija, gąsdino su Italija, su Iranu, bet kaip nieko katastrofiško nenutiko, taip nenutiko. Išeina - nieko ir nenutiks. Reikia gyventi "normaliomis" sąlygomis, taip, kaip ir anksčiau gyvenau, tik nebesiskolint - bet aš ir tai buvau konservatyvus ir ne taip jau daug ir skolinaus, taigi, net ir čia problemos nėra. :)"

Taip laikas ir užgydo mūsų žaizdas ir... mūsų atmintį. Kiek daug dalykų mes nebedarytume, jei tik atmintis būtų kiek "ilgesnė" :)

Šita ataskaita apie lūkesčius - labai logiška:

1. Jau metai tie kas dirba - tie dirba, ir atleidimų bangos tikrai yra sumenkę;
2. Jau metai algos bent jau nekarpomos;
3. Jau metai (ar daugiau) skolos nebeauga - žmonės jau išmoko elgtis su skolomis (išskyrus vargšus bedarbius);
4. Bedarbiai - ir toliau nelaimingi, bet didžioji dalis jau emigravo, taigi jie apklausų "nebegadina", skaičiai jau vien dėl to "šviesėja"... :
5. Esant teigiamiems lūkesčiams, didėja ir vartojimas, o tai jau didina kai kurių firmų apyvartas, jau didina netgi darbuotojų skaičių, ir "pranašystė pradeda pildyti pati save": "Juk sakiau, kad bus geriau - va, ir yra jau"

Reziumuojant galiu tik pasakyti, kad abejoju ar bus daug geriau, kai naftos kaina vėl pasiekė 2008 metų lygį ir karas su Iranu jau atrodo nebeišvengiamas visiškai...

Pauzė

Buvo toks SONY reklaminis TV klipas. Jo esmė tokia: gyvena Antarktidoje mokslininkas, šalta, lauke pūga ir tik bėgioja lauke keli pingvinai. Mokslininkas veda video dienoraštį. Kiekvieną dieną jis vis įsijungia kamera ir tarsteli, kiekvieną dieną vis liūdnesnis: "Nothing to report". Palieka kamerą kuriam laikui, paskui išjungia.

Tai ir aš kelias savaites pastebiu, kad "nothing to report", nes Graikijos klausimas lyg ir sprendžiasi (70% skolos privatininkams elementariai nurašoma, 100 mlrd. EUR, nei daug nei mažai :) - įsivaizduokit, jei jums nuėjus į banką tarnautojas staiga pasakytų, kad atiduos tik 70proc. sumos, ir tai - ne iškart, o obligacijomis, per 10 metų? Kokia būtų jūsų reakcija? tai vat kaip tik tai ir "susitarė" privatūs bankai ir Graikija), Iranas ir Sirija jau pasiekė mėlynos ugnies įtampos būklę, po kurios.... naftos kaina bus tokia, kurios mes neesam regėję. Be to, kadangi labai daug Irano naftos perka Italija (žiūrėkite šito straipsnio pačioje pabaigoje esanti grafika - "blynukus" tuos: http://www.bbc.co.uk/news/business-17094275), jos ekonomikos atsigavimas tampa dar labiau komplikuotas ir abejotinas....
Taigi, iš Irano klausimo (be to kiek vėl pas mus kainuos benzinas ir dyzelis) mes netrukus grįšim ir vėl prie Pietų Europos klausimo.

O kol kas aš tokį projektelį vykdau, tai kurį laiką atsijugęs būsiu :)

2012-ųjų metinė Lietuvos ekonomikos konferencija. Ataskaituoju

Buvau vakar konferencijoje. Visą dieną buvau. Kai ėjau, buvau ryžtingai nusiteikęs parašyti kelias žinutes būdamas ten. Pasiėmiau ir kompiuterį tam tikslui (vilkau per sniegą ir vėją :)). Buvau labai ryžtingai nusteikęs "paraportuot". Bet jau po Kubiliaus kalbos priėjau išvadą, kad to nedarysiu, visgi. O priežastis štai kokia:

2011-taisiais po konferencijos, prisimenu, buvo labai pakylėtas jausmas, toks "atsigavimo", nuopolio pabaigos, "geresnio gyvenimo" vilties, krizės dugno ir pabaigos, aiškaus kilimo (kuris, beje, bent jau Lietuvoje tikrai ir materializavosi, tuo nustebindamas netgi gan optimistiškus prognozuotojus, kaip minėjau aname savo įraše ta pačia tema). Visi, ir investuotoja,i ir valdininkai, ir žurnalistai (tuo metu buvau radijo stoties "Laisvoji banga" direktorius), ir šiaip dalyvavę verslininkai, ir NT rinkos žaidėjai išsiskirstė su užduotimi "nepaleisti savo laimės paukštės": įgyvendinti naujus projektus, naujas idėjas, investuoti, statyti, pirkti, didinti, SAMDYTI....

2012-taisiais po konferencijos - visai kitoks jausmas. Pirma, buvo Kubilius ir pasakė valandinę kalbą. Kas pakylėjo konferenciją į dar laipteliu aukštėlesnį lygį. Antra, jis neužkrėtė tikrumu, ir pasistengė visus likusius nemalonius savo kadencijos rezultatus nurašyti Iranui ir Graikijai (dabar, pasirodo, kur kas pavojingesni mūsų priešai - ne Rusijoje, o Graikijoje, na ir Irane. Va kaip per metus pasikeitė pasaulis :)). Trečia, jis turėjo pripažinti, kad mes tikrai niekaip nebegalime nulemti savo likimo šioje krizėje (tą ir aš sakiau prieš 3 metus, dar 2009-taisiais), nes esame... priklausomi. Nuo ES, nuo Graikijos, nuo "Arabų pavasario" (kuris šiaip jau gali būti pervadintas "Arabų metais", nes niekaip nesibaigia, o tik gilėja, su Sirija priešaky), nuo eksporto, nuo Rusijos irgi (Putino pavasaris arba Putino prasidėjęs ruduo ir neramumai, nepasitenkinimas jo valdžia) ir nuo... Kinijos (Kinija juk: A. Gali neduoti pinigų ES gelbėti; B. Gali pirkti naftą iš Irano ir tokiu būdu Vakarų blokada jo niekaip nepaveiks, o Kinija susiderės nerealiai mažas kainas su Iranu, ir pus ir juoksis iš mūsų - tikėtiniausias variantas). Ketvirta: Kubilius vis dar spekuliuoja idėjomis, kad būtent jis ir TS-LKD vėl vadovaus po rinkimų, nes TS-LKD galų gale laimės nemažai balsų. Kad ir kaip keistai kam atrodytų, bet jau geriau: A. Kubilius, o ne Romanovas ar Upaskich'as ar netgi Butkevičius, kuris konferencijoje įvardijo Energetikos ministrę Vėsaitę ir Užsienio reikalų ministrą Linkevičių, o švietimo - Juodką (kitaip tariant- neturinčiu jokių idėjų praeities demagogus, todėl mes kristume į Mubarako tipo Egiptą tokį, ramų, bet be vilties judėti pirmyn); B. Kubilius, nes jis bent kiek susigaudo ekonomikoje, kai jį palygini su Butkevičiaus akivaizdžiai padrikusiomis kalbomis apie ekonomiką, ir kai suvoki, kad būtent Butkevičius susprogdino auksinį šansą "nusipirkti" šios specifinės, ekonomistų ir analitikų bendruomenės simpatijas ar bent pagarbą vakar... Butkevičius patyrė vakar fiasko, ir parodė, kad negali vesti ekonomikos į priekį, kad nesuvokia naujausių tendencijų pasaulyje, mokslo įtakos, aukštų technologijų, atvirų universitetų realybės, na ir apskritai, jo pasiūlyti "kandidatai- profesionalai", deja, smarkiai smirda naftalinu, ko dabar Lietuvoje reikia mažiausiai - nes reikia nepaprasto lankstumo ir valdžios guvumo.

2012-ųjų konferencija, mano supratimu, sukėlė 2 sensacijas (mažiausiai):  pagaliau Energetikos ministras pateikė "ATOMINIUS skaičius"!!!! Ir pamatėme mes OHOHO kokius stebuklingus ir mielus akiai skaičius, iki pat 2080-ųjų metų. Tai jau sensacija pati savaime - apskritai atskleisti SKAIČIAI: būsima elektros gamybos kaina neva bus apie 7-10 ct, o kapitalo kaštai (paskola) - dar apie 10-15 ct pirmus 20 metų. Bet pats faktas, kurio taip laukta ir praeitoje ir užpraeitoje konferencijoje, jau sensacija, ar ne? Dabar jau bent kiek nors galima įvertinti, ar verta statyti ATOMINĘ Lietuvoje. Ar ne? Bet užvis įdomiausias ir  labiausiai akis atveriantis buvo Suomijos energetikos ministerijos berods atominio departamento vadovo pristatymas. Mano supratimu - tai dar didesnė sensacija buvo. Žinot, ką mes sužinojom iš jo - žmogaus tiesiogiai atsakingo už atominės energetikos vystymą Suomijoje? Vėlgi, OHOHO, kokie Suomijos planai toje srityje. Ekologijos citadelės planai, beje. Jie jau turi 4 veikiančius blokus ir paleisti planuoja dar 3 blokus, ir 2020 (maždaug apie tą laiką, kai ir mes turėtume turėti savo atominę, nors tuo labai labai labai sunku kol kas patikėti, nors akivaizdus judėjimas pirmyn - yra) apie 60 proc. elektros energijos gaminti atominėmis, o dar 40 proc. - iš atsinaujinančių šaltinių (vėjas, saulė, biokuras).

Apskritai, gal labiausiai dėl to nepaprasto ateities neapibrėžtumo ir dėl didelės koncentracijos naujienų iš energetikos srities, konferencijoje dominavo energetikos tema.  Mes sužinojome, kad jau 2015  turės ir buitiniai vartotojai pirkti elektrą pas "nepriklausomus tiekėjus" konkurenciniu būdu (viena tiekėjas priklauso "Lietuvos energijai", kitas "Latvenergo"  ir dar yra apie 14 smulkių žuvyčių, bet vis - pasirinkimas). Sužinojome, kad elektros jungtis su Lenkija bus (sunkiai tikiu), dujų su Lenkija bus kiek vėliau (dar sunkiau tikiu), jungtis su Švedija bus 2015-taisiais (tikiu 100%, švedai pasakė - padarė), Dujų terminalas - 2014 (gal ir bus, veiksmo daug, sprendimas - gana paprastas - paprasčiausiai didelis laivas tam bus naudojamas, o ne koks požeminis pastatas, kurį pastatyti reikia labai daug laiko, technikos, ir... Lietuvos. Laivą statys norvegai, berods, todėl ir tikiu, kad ji reikiamą dieną bus atplukdytas ir pastatytas), Atominė - 2020 (nu, gal, bet jei sekantis premjeras USPASKICH'as, tai tikrai nieko iš viso to nebus). Žodžiu naujienos apie energetiką (nors ir propagandinės, ir nors vėluoja jau 3 metus mažiausiai), užgožė itin nemalonią prognostinę temą apie ekonomikos ateitį.

Todėl konferencijos pabaigoje Eduardas Eigirdas iš visų jėgų vairavo laivą ir stengėsi kažkaip sugrįžti prie temos: "Tai kaip vis tik, kokie bus tie 2012-ieji? Ar bus augimas, ar bus koks nors progresas, ar laukiamas stuporas, kaip 2009-taisiais?". Reikia pasakyti, kad vairuodamas baigiamąją diskusiją, kurioje tebuvo likę gal 1/3 klausytojų (kaip visada), Eduardas užvažiavo smarkiai ant Kuodžio ir neleido jam pabaigti. Tie, kas yra matę Kuodį gyvai, pastebėjo, kad jam išdėstyti mintis reikia laiko - jis kalba sudėtingomis temomis ir pats nėra labai jau cholerikas, taigi, jis kalba lėtai ir dėsto viską labai aiškiai. Bet lėtai. Eigirdo kantrybė trūko ir jis kažkaip nuvylė mane - neleido įdomiausiam pranešėjui normaliai atsiskleist. Užtat labai nustebino Petras Masiulis ("Tele2" vadovas), kurio pasisakymas tikrai pažėrė malonių faktų bent jau apie esamą ekonomikos padėtį bei buvo retas atsakymas "į temą" (tai, ko klausė renginio vedėjas): "Tele2" duomenys rodo, kad 2009 m. 90% žmonių pradėjo staigiai rinktis neterminuotas sutartis (kurias bet kada be sankcijų galima nutraukti) ir nebeėmė telefonų už 1 Lt, kas buvo itin būdinga 2008-ųjų pavasariui, pvz. Bet šiais metais žmonės apie 60-70% VĖL ima telefonus už 1 Lt ir terminuotas sutartis. Tai rodo, kad žmonės jau gerokai labiau pasitiki ateitimi, net nepaisant nuolatinių grasinimų, jog euras žlugs, ir viskas nueis pragaran :) "Tele2" pateikti faktai rodo akivaizdų dalyką:
A. Įpratom gyventi baimėje ir nebenorim savęs ir toliau riboti ir bauginti (be to, 2 metų senumo telefonai, kuriuos dar galima buvo naudoti 2009-2010 m., dabar jau grynai fiziškai paseno ir juos reikia pakeisti).
B. Žmonės tikrai taip baisiai nebebijo ateities, kaip tai buvo 2009-taisiais, nes, pirma - smukimo juk (bent kol kas) nėra, arba jis labai nežymus (ką ir aš ne sykį sakiau - tarp 0 ir -5 ne daugiau), antra - tie kas dabar dar liko ir gyvena Lietuvoje (vis dar neemigravo) vėl kažkaip susirado nišą ir kažkaip išgyvena jau visiškai naujomis sąlygomis. Taigi, ko gero turi santykinai stabilias pajamas ir yra tikri, kad jas bent kelis metus pajėgs užsitikrinti.

Apie tai, kas yra atsakymas totaliai ne į temą, siūlau pažiūrėti čia (interviu per LTV su partijos įkūrėju V. Romanovu - pakentėkit, kraunasi ko tai ilgokai, bet verta, turėsit bent 10 min. super emocijų :) :) )

Apie tai, kas laukia bent jau euro, geriausiai pasisakė Lars'as Christensen'as is "Danske" banko (taip taip, tas pats atžagarus, nesimpatiškas ir kiek pasikėlęs pankas. Bet visa tai nereiškia, kad jam trūksta ekonomisto įžvalgos - gal net atvirkščiai :) ). Pasisakė jis labai trumpai (buvo nepasiruošęs prezentacijai, dėl to buvo dar smagiau - nes tiek Lars'as, tiek ir Zabulis - kurio benefisas koncentravosi į vieną žinutę: "Kodėl visus Omnitel valstybinius klientus pasiėmė TELE2? Juk kaina - ne vienintelis kriterijus, yra ir ekonominės NAUDOS kriterijus? Aš labai dėl to piktas!!!" - abu yra super šoumenai ir dėl to konferencija iškart nusidažė kitomis, pramoginėmis spalvomis ir iškart joje padaugėjo smagaus marketingo. Nepaisant savo įsižeidimo ant valdžios ir "Tele2" - Zabulis buvo žavus, jo pranešimas, kaip visada, puikiai paruoštas, "seksualus", smagus, bet, gerb. Zabuli, deja deja, KAINA svarbiau, nei NAUDA, kai ta nauda didesnė 0,5% (realiai pats išbandęs esu visus 3 operatorius po keletą metų kiekvieną, ir... dėl kainos lieku TELE2), o kaina 2-3 kartus skiriasi, KAINA svarbiau). Taip trumpai, kad galima suvesti į vieną sakinį - tą patį, kurį pasakiau dar prieš 2 mėnesius vienam savo pirmųjų blog'ų (pasitikrinimui - linkuoju): "ECB seniai turėjo "atlaisvinti" pinigų politiką - leisti pinigus. Kai tik ECB tai padarė, 2011-ųjų Kalėdoms numatytas euro žlugimas iškart nutolo. Gal jos išvis bus išvengta, labai gali būti, jei tik ECB tęs savo naująją, 180 laipsnių apsuktą politiką."
Prie Lars'o aš prisidedu - infliacija geriau, nei defliacija, nes atsiranda bent jau koks nors stimulas leisti pinigus, keistis prekėmis, be to, tai gali išspręsti ir valstybių skolų problemas, nes skolos nuvertėtų, bent jau nominaliai. Aišku, tai - krizė, aišku, tai - blogai, tai santaupū nuvertėjimas, ir eilinis darbo jėgos nupiginimas (bet kai kuriose šalyse, nevardinsim - tai nepakenks). Bet tai vis tiek geriau, nei toks scenarijus, kuris dėl nesibaigiančio susitraukimo dabar vyksta kad ir Graikijoje ar netgi ir pas mus (defliacijos poveikis, pinigų trūkumo ekonomikoje poveikis).

Summa Summarum:

• Politika - liberalai viens kita labai atvirai pasisiūlė jungtis (Čaplikas siūlė, Masiulis kaip ir visada - nutylėjo atsakymą). Čaplikas atsiribojo nuo kažkada buvusio partijos vado Artūro Zuoko (dėl to, kad jį tiesiogiai susiejo su RUBIKON). Butkevičius ir jo planuojama komanda ne nuvilia, o stačiai gąsdina. Sutinku su Nausėda, kad pirmą kartą artėjantys rinkimai kelia labi didelį nerimą, nes visiškai neaišku, kas ateis į valdžią ir ką ten planuos padaryti... Nėra net menkiausio supratimo, ką planuoja meistras Romanovas, ką Uspaskich'as, na gal su Zuoku aiškiau - aviakompaniją iš Vilniaus jis planuoja, jo Vengrijos valstybinių linijų bankrotas, "Fly-LAL" ir nesenas "Star1" bankrotai nei kiek neįtikina, ot pozityvus vaikinas, tikrai... tik, kad ne mums jis nauda ruošia, ne mums...
• Ekonomika. Ežiukas net ne rūke. Jis dar ir užrištom akim. Ir gal net surištom rankom. Ir gal net ne diena, o naktis. Bet ECB eurą išgelbėt gali, jei tik politikai jo nesužlugdys savo kasdien pasikartojančiais reguliavimais ir "naujomis iniciatyvomis" (ypač - Lietuvos ekonomikos atveju, kur ateinantis Seimas kelia daugybę klausimų dėl "profesionalų komandos").
• Energetika. Sensacija po sensacija, darbas po darbo, projektas po projekto...bet ar pavyks? Labai priklausys nuo komponento "politika", komponento "Lenkija", ir komponento "kapitalo kaštai" (VAE atominės finansavimo atveju). O visi šie trys komponentai pastaruoju metu pakibę ant plauko.
• PROGNOZĖ. Ironiška, bet, jei ne graikai ir ne iranai, visai neblogi metai lauktų. Atsigavimas būtų geras, stabilus ir garantuotas. Dabar gi, dėl tų nesibaigiančių SIRIJOS, Rusijos, Kinijos, Irano įtakų, atmetus Graikiją, sunku pasakyti, kas čia ir kodėl čia bus... Bet Petras Masiulis sako, kad ne tik bus - jau yra gerai :) Ko ir visiems jums linkiu :)

Manau, šitą būtina pasižiūrėti. Kinija stoja. T.y. beveik kaip mes 2009-taisiais

Roubinio interviu su tokiu Kinijos super meistru Patrick Chovanec (Associate professor at Tsinghua University’s School of Economics and Management in Beijing, China).

Primygtinai visiems rekomenduoju peržiūrėt apie tai, kas KINIJOJE VYKSTA DABAR.
Dar ir šitas link'as labai pravers (blogeris makroekonomikos, vienad tokių krūtesnių): http://twitter.com/#!/zerohedge/status/169442916727664640

Be to, kyla klausimas, kaip Kinija suvaldys kritimą (nors ir turi labai labai daug pinigų - 2 trilijonus USD rezervų), nes tik 30% KINIJOS BVP sudaro vartojimas! O tai beveik tas pat, kaip ir Lietuvoje, kurioje apie 70% ekonomikos - priklauso nuo eksporto.

Žodžiu, pamirškit Graikiją, jos problemos dar visai mažutės, palyginus su tuo, kad vyksta ten... :)

Rytoj aš - konferencijoje http://www.ekonomikoskonferencija.lt/, tai gal iš ten ką įdomaus ir parašysiu :)

Puiki demonstracija, kaip statistika sukelia mums stereotipus ir kaip jie paskui dėl tos pačios statistikos - griūva

http://auto.delfi.lt/autonews/pirkejai-vis-dazniau-renkasi-mazesnius-automobilius.d?id=55484647
Atkreipkit dėmesį, kad dabar vairuoja FORD FIESTA ir kas prieš 10-15 metų vairavo.

2011-ųjų ir 2012-ųjų Lietuvos prognozės. Kiek jos pasiteisino?

Pacituosiu be leidimo tokį N. Mačiulio iš "Svedbank", į kurio pasisakymus visada įsiklausau, nes jis, ne taip kaip dauguma analitikų turi labai sveiką jumoro jausmą, o dėl to smagu jo klausyti, ypač, prezentacijų:
"Praėjusieji metai nustebino nemalonių įvykių lavina. 2011-ieji prasidėjo neramumais Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose – sukilimai iš Tuniso greitai išplito į Egiptą, Libiją bei kitas šalis. Didžiausią poveikį pasaulio ekonomikai turėjo sutrikęs naftos tiekimas iš Libijos (kuri tiekia apie 2 proc. visos pasaulio naftos) bei baimė, kad „Arabų pavasario“ neramumai gali išplisti į daug svarbesnes naftą išgaunančias šio regiono šalis. Dėl to naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 20 proc. ir vis dar išlieka aukšta."

Primenu dar papildomai, kad Grybauskaitė 2011 pradžioje ne kartą paminėjo "išorinio šoko pavojų". Ji išsireikšdavo daugmaž taip: jei niekas išorėje nebekliudys Lietuvos ekonomikai, Lietuva augs ir žydės. Bet jei kas nors baisaus ir blogo nutiks užsienyje, deja, mes būsim taip pat smarkiai paveikti ir čia viduje, nes perdaug su tuo užsieniu dabar esam susiję.

Tai p. Mačiulis pavardijo keletą nemalonių istorijų, nuo kurių vos prasidėjo 2011-tieji. Po to sekė Fukušima, po to JAV reitingų sumažinimas, Europos reitingų sumažinimas (įskaitant, bet ne tik Prancūzijos ir Austrijos), Graikijos istorijos (ne)sprendimas politikoje, ir galų gale Irano konflikto paaštrėjimas pabaigoje.

Ir visame tame fone Lietuva pasiekė... apie 6% augimą ir tikrai visus visus nustebino. Smarkiai. Mus pačius, sutikim. Niekas ir Lietuvoje neprognozavo tokio spartaus augimo. Kalba ėjo apie labai sveikus 4,2%, kaip matyti iš to paties Mačiulio prognozių apačioje jo slaide, sukurtame 2011-04-13, bet net ir jis anuomet atrodė gan ambicingas:

Kokia gi išvada? Lietuva per 2009-2011 tapo konkurencina ir tapo labai patraukli ES šalių tiekėja. Eskportas eksportas ir dar kartą eskportas (LONG-TAIL, prisimenat) traukė mus. Bet sąskaita mažėjančių atlyginimų (kuriuos ir toliau rijo infliacija, iš dalies - dėl neramumų pas tuos pačius Arabus) ir sąskaita tragiškos bedarbystės ir tragiškos emigracijos.

Ar 2012 taip nustebins, ir kiek siurprizų mums jie pateiks dar? Žemiau cituoju tą patį Mačiulį, su kurio prognozėmis irgi gana stipriai sutinku (dėl tikimybių irgi):
"Dabartinė ES situacija panaši į viena virve susirišusius 27 alpinistus, kurie eina aukšto kalno viršukalnėje nusidriekusiu siauru ir slidžiu takeliu. Vienoje keteros pusėje matosi status, akmenimis nusėtas šlaitas, kitoje – bedugnė. Būtent tokioje būklėje esanti ES ekonomika ir šiemet išliks pagrindiniu pasaulio neramumų židiniu. Vis tik didžiausia tikimybė (55 proc.) [mano paryškinimas], kad ES šalims pavyks klumpant pamažu judėti į priekį ir išvengti daug pavojingesnių scenarijų.
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas per paskutinius trejus ypač padidėjo, todėl prognozuojame, kad šiemet ji augs 3,3 procento – nors beveik dvigubai lėčiau nei pernai, tačiau sparčiausiai ES. Visgi viena ar kelios valstybės gali ne tik suklupti, bet ir nuslysti nuo stataus šlaito, o paskui save nutempti ir kitas šalis. Todėl išlieka ir nemaža tikimybė (40 proc.), kad situacija ir šiemet euro zonoje blogės, įtampa finansų rinkose augs, o įmonių ir gyventojų pasitikėjimas mažės. Šiuo atveju recesijos nepavyktų išvengti ir Lietuvai, tačiau, tikėtina, kad ji būtų trumpalaikė ir nepanaši į tą, kurią matėme 2009 metais. Euro zonos žlugimas ir grįžimas prie nacionalinių valiutų būtų ne žingsnis atgal, o kritimas nuo vertikalios uolos į bedugnę. Tačiau tokio įvykio žalą Europos politikai puikiai suvokia, todėl šio scenarijaus tikimybė yra itin maža."

Taigi, bent jau prasideda šie metai nuo vienos geros gaidos: ECB "nebesilaužo" ir pinigus springstantiems bankams dalija jau kitu masteliu, nei 2011-taisiais, kai viskas ką galima buvo apie jį pasakyti: "Neduosiu!" ir taip iki pat paskutinės akimirkos, 2011 gruodžio 21 dienos, kai vos prieš Kalėdas pavyko išgelbėti ES nuo Lehman 2. :)

2011-ųjų ir 2012-ųjų metinė Lietuvos ekonomikos konferencija

Dar gerai prisimenu, koks emocinis tonas sklandė 2011 vasario vidury, kai rinkomės į Lietuvos ekonomikos konferenciją. Kiek emocijų, kiek pozityvumo, kiek tikėjimo, kad "viskas jau pasibaigė", kad "NT atsigauna", kad akcijos jau nebekris kirviu į dugną. Kad prognozuojamumo ekonomikoje daugėja, kad Lietuva - augs, ir labai sparčiai, bent 4% per metus, kad visi mes gyvensime gražiai ir laimingai... jei tik jokių daugiau sukrėtimų nebebus...

Tada Kovo 11 dieną Japonijoje cunamis ir atominė katastrofa Fukušimoje, kurioje ir šiandien reikia milijardų, kad vykdytų iš esmės - konservavimą ir izoliavimą. Apie jokią tolesnę veiklą nėra net kalbos.

Tada gudručiai amerikiečiai nusprendė nebedidinti valstybės skolos lubų, dėl ko JAV iškilo bankroto tikimybė. Tada krito vėl biržos, krito pasitikėjimas. Pirmą kartą istorijoje S&P suažino reitingą JAV, o jei jau JAV galima sumažinti, tai galima ir Austijai, Prancūzijai, Italijai, Ispanijai, tada - visiems galima. Kas vėliau ir buvo padaryta. Bet JAV prabalsavo parlamentai paskutinę akimirką ir šiaip taip katastrofos su JAV bankrotu pavyko išvengti. Nors jaudulio sukilo oi kaip nemenkai, ir kaip vėl susiūbavo prognozuojamumas, augimas, tikėjimas, kad viskas tik atsigauna.

Tada paaiškėjo, kad JAV pirmą ketvirtį visai nepaaugo, nors pradžioje lyg ir registruotas net 2%  augimas. Kažkaip paaiškėjo (po 1/2 metų), kad tas augimas - vos 0,4 ar mažiau, o tai reiškia, kad JAV neatsigauna ir kad dvo skolų greičiausiai net ir lubas pakėlus nepavyks išmokėti...

Tada, apie rugpjūtį-rugsėjį prasidėjo Graikijos ir Italijos gelbėjimo marazmas, nuo kurio tolydžio darėsi vis blogiau, nes vis neįtikinamiau atrodė ES priimami sprendimai ir priemonės, kuriomis ES bandė visą šią problemą apvaldyti, sumažinti nerimą ir įtampą. Vėl akcijų kursai patraukė ne aukštyn, o jau žemyn.

Vėl pradėjo strigti NT pardavimas Lietuvoje (kainos - mažėti, nors ir ne drastiškai). Vėl ekonomika prarado pagreitį ir visus metus 6%+ išlaikytas augimas paskutinį ketvirtį jau pavirto 4%, ir toliau nesimatė nieko labai įspūdingai šviesaus. Dėl ko FINMIN staiga sumažino savo prognozę 2012-tiems, ir dėl ko įvyko "naktinė mokesčių reforma 2" (beje, visa tai labai primena Graikiją, tik tiek, kad mūsiškiai tiesiog užsisako bilietus į vieną pusę masiškai, o ne Molotovo kokteilius...)

Metams baigiantis jau visiems buvo aišku, kad Graikijos "gelbėjimas" yra daugiau jos pasmaugimas galutinis. Visiems jau tapo aišku, kad 2011 m. - netapo krizės pabaigos metais (bet juk ir negalėjo tapti - žr. 1929-1933 krizę, kuri truko beveik 10 m., vien pirmasis etapas - 4 m., taigi, geriausiu atveju pabaigos galim tikėtis šiemet). Visiems jau tapo aišku, kad metų pradžia - kelis kartus nervingesnė, nei 2011-ųjų. Problemos niekur nedingę, beveik visa ES vėl recesijoje, mūsų eksportas auga jau labai nežymiai (aš ir prognozavau, kad max augimas bus 0-10%, bet ne +20-30%, kad buvo būdinga 2010 ir 2011 - "atšokimo" metams).

Įdomu būtų dar parankioti, kokios tada buvo išsakomos prognozės (nausėdistiškos), kokie skaičiukai ir kodėl. Ir būtinai parankiosiu ir įdėsiu, kad smagiai pasijuoktume iš savo nesuvaldomo optimizmo, ir dar kartą įsiklausytume į tuos, kurie entuziazmu gal ir nebujoja, bet pataiko į realybė gan dažnai :)

Apie esminius dalykus. STATISTIKA

Žinau, žinau, žinau: "statistika - melo parėmimo priemonė", "Politikų įrankis", "pasakyk, kas užsakė tyrimą, pasakysiu kokie jo rezultatai" ir t.t. Daugumai tai - blogis, akių dūmimas ir pan.

Bet, realiai, verslas - tai vien tik statistika. Valstybės valdymas - tai vien tik statistika ir nieko daugiau.
Statistika būtina tada, kai veikėjų - labai daug, jie turi savo nepriklausomą (ar bent iš dalies nepriklausomą) valią, ir kada jiems visiems galioja beveik tokios pačios tarpusavio santykių taisyklės (sakykime - dėsniai). Jūs pasakysit (remdamiesi nesena (šaukšto) Degučio istorija), kad vieniems galioja - kitiems ne. Ir būsit teisūs, bet tik iš dalies. Kad ir koks būtų tvirtas "stogas", kad ir kokia sistema būtų išpuvusi ir korumpuota, net joje nejučia, dėl statistikos, pradeda formuotis naujos, savitos taisyklės.
Juk ne veltui ekonomikoje, kurioje visur imamam otkatas galų gale atsiranda net ir otkatologija - otkato davimo ir ėmimo dėsniai ir taisyklės. Kodėl taip nutinka? Nes otkatą pradeda veikti statistika.
Geriausias, mano supratimu statistikos galios ir akivaizdumo pavyzdys - "Long-tail", apie kurį ne kartą čia kalbėjau. Statistika lemia, kad fiziniai knygynai negali konkuruoti su internetiniais, nes jie tiesiog fiziškai, dėl statistikos dėsnių, negali talpinti savo knygyne daugiau knygų, be to ir paklausa negali/nebenori jų daugiau vartoti. Atsiradus internetui ir atsiradus globaliai paklausai atsiranda ir reali galimybė pasiūlyti milijonus pavadinimų, ir reali galimybė norėti tiek skirtingų knygų pavadinimų, ir tai tampa rentabilu, be kita ko.
Tas pats ir su kitomis sritimis. Tarkim, vanduo. Man daug kas turbūt užprotestuos ir pasakys, kad vanduo ir žmonės - neturi nieko bendro, kaip juos galima čia lyginti: vienas yra negyvas, neturintis sąmonės, o kitas - sąmoninga ir sugebanti pati nuspręsti būtybė....
Pakalbėkim apie sugebėjimą nuspręsti: štai jums "Costa Concordia" evakuacija, pavyzdžiui. Kiek buvo racionalių sprendimų, o kiek chaoso, panikos ir mindymo, silpnesnių ignoravimo ir palikimo likimo valiai?

Pakalbėkim apie sąmoningumą: kiek sąmoningumas įtakoja tą faktą, kad mes perkam ir parduodam kasdien dešimtis ir tūkstančius įvairių prekių ir paslaugų? Ar mes galime nepirkti (nesimainyti)? Ar mes kaip nors sąmoningai (ir realiai, ne eksperimento "kelionė į Marsą" metu) galime to išvengti ir visiškai nesimainydami išgyventi šiuolaikinėje visuomenėje?
Vandens molekulės arba viena kitą traukia (ir virsta ledu), arba viena kita stumia (ir virsta vandeniu), arba viena kitą stumia labai greitai ir stipriai (ir virsta garais/dujomis). Žmonės, gi, arba sutinka pirkti, arba nesutinka pirkti, arba svarsto (atideda pirkinį kuriam laikui - dažniausiai - neapibrėžtam). Nuo to ir priklauso žmonių sukurtos ekonominės sistemos būklė. O ne nuo pasiūlos ir paklausos, kaip tvirtina liberalai. Tai, paklausa ir pasiūla - svarbios, ir jos arba stimuliuoja arba demotyvuoja, viskas taip. Bet pirmiausia reikia nutarti pirkti, apsispręsti apskritai leisti pinigus, kad atsirastų galimybė ieškoti pigesnių alternatyvų ar brangesnių (kokybiškesnių).

Ir kas pastaruoju metu pasauly vyksta? Tie, kas turi sukaupę pinigus vis atidėlioja pirkinius. T.y. 99% kiek uždirba, tiek ir išleidžia (ar net daugiau ir prasiskolina kaip mes ir graikai). Bet yra tas "auksinis" 1%, kuris turi apie 90% visų santaupų pasaulyje ir viso turto. Esant normalioms sąlygoms tie, kad turi pinigų nebijo jų leisti: nusprendžia pirkti (investuoti, vartoti, dotuoti, dovanoti ir pan.) Esant tokios kaip dabar, labai neapibrėžtoms sąlygoms, turtingieji linkę delsti: nusprendžia atidėti pirkinį (neperka vartojimo prekių, neinvestuoja - tuo būdu nekuria ar net mažina darbo vietų skaičių, nedovanoja, neremia labdaros ir pan.) Taigi, 90% pinigų papuola į savotiškus gniaužtus - baimės juos leisti gniaužtus. Todėl ekonomika ir stoja, stoja labai staigiai, ir visame pasaulyje. Nes tvyro netikrumas: "kas bus, jei išleisiu? Gal bankrutuos Graikija ir nuneš mano pinigėlius, geriau palauksiu... Kas bus, jei investuosiu - tauta (99 proc.) nepirks, ir mano investicija nuplauks. Geriau palauksiu..." Tokiu būdu tai, kas turėjo būti perkama 2009-2011 ir net šiais metais - vis atidedama, nes ekonomika yra neprognozuojama, nerimo ir netikrumo būsenoje.
O kadangi tik 1% žmonių sprendžia ekonomikų likimus visame pasaulyje, be to, tas vienas procentas labai bijo juos prarasti ir yra, iš esmės, bailys, isterijos priepuolis taip sukabina visas "rinkas", kad jos tik "patvirtina pranašystes": "aha, sakiau, kad užsilenks, žiūrėk - užsilenkė!". Nors užsilenkė tai kaip tik todėl, kad toks bailys kaip tu atsisakei investuoti, atsisakei pirkti, ir įgyvendinai savo paties baimes...

Štai, kaip veikia krizė: pradžioje būna nemotyvuotas 99% optimizmas (perkam perkam, toliau bus tik geriau! Žiūrėk, kaip pernai viskas augo, šiemet - dar geriau auga, tai tu primesk, kaip bus rytoj!), o po to būna nemotyvuota 1% baimė ("Aha, sakiau, kad tų pinigų nėra, kad jie netikri, prikurti. Va, dabar tai reikia sugniaužti pinigus/turtą ir laikyti, svarbiausia išlaikyti, neprarasti, cykiai cykiai pralaukti šitas bangas o jau po jų (3-5 metų) ir žiūrėsim, investuot, neinvestuot...").


Keynes'as pastebėjo (jau pakankamai anksti), kad laisvoji rinka nesugeba susireguliuoti pati. Nors paklausos ir pasiūlos dėsnis kaip ir sakytų, kad, jei tik darbininkai bus lankstūs dėl savo atlyginimo, viskas anksčiau ar vėliau normalizuosis ir visi bus įdarbinti. Keynes'as pasakė, kad ne - nesvarbu, ar bedarbiai sutiks dirbti tik už maistą ar ne - vistiek ekonomika neatsigaus, nes bendra paklausa, STATISTIŠKAI mažėjant vidutinei algai, bus kritusi, todėl ne tik negalima kalbėti apie atsigavimą, bet netgi apie ilgalaikį gilų stagnavimą ar depresiją. Jis vienas pirmųjų pastebėjo, KODĖL neatsigauna šoką patyrusios ekonomikos: todėl, kad 1% turtingųjų užgniaužia pinigų apyvartą. Tada jau kelio atgal nebėra, nes 99% nebegauna išvis jokių pajamų, ir labi smunka ir jų vartojimas, nors jie to vartojimo mažinti nė neketino. O smunka todėl, kad bedarbių skaičius pasiekia 30%+. Kaip tik taip nutiko JAV 1930 metais. Bedarbiai JAV (bent iki Ruzvelto "New Deal") negaudavo JOKIŲ pajamų. taigi, statistiškai paklausa smuko apie 30%, nes būtent tiek sumažėjo dirbančiųjų. Esant tokiam katastrofiškam nedarbui apie kokį algų kėlimą gali būti kalba? Algos smuko. Taip prasidėjo dar vienas paklausos mažėjimo ratas. Dėl smukusios paklausos dar dalį žmonių teko atleisti ir t.t.

Pažiūrėkim į statistiką iš 99% pusės: kas jiems iš to, kad ekonomika smunka, jei statistika rodo, kad tokie gyventojai išleidžia praktiškai viską, ką uždirba, ir netgi dažnu atveju - daugiau nei uždirba. Atėjus nuosmukiui jie kaip turėjo valgyti, taip ir valgo. Prieš krizę jie valgė taupiai, pirko "Norfoje", atėjus krizei jie kaip pirko "Norfoje" taip ir perka, tik dar truputėlį mažiau ir truputį dar pigesnius produktus. Kas nutinka, jei tokiems uždedi mokesčius? Labai didelė tikimybė, kad juos susirinksi, nes: vartojimas nors ir smuks truputį, bet nedaug, žmonės tiesiog dar labiau pataupys ir dar mažiau pavalgys, apsirengs, benzino nesipils tiek daug. Taip, vartojimas kris, bet ne drastiškai. Nes ir taip vidutinis gyventojas praktiškai viską ką uždirba - suvartoja tą patį mėnesį.
Taigi, kokiu keliu vyriausybės dažniausiai eina, kai nori susirinkt daugiau mokesčių (tą patį daro ir Graikijoje Troika, ir Lietuvoje....): kelia mokesčius vidutiniokams, nes jie tiesiog perskirsto išlaidas, vartojimą pamažindami, kadangi iš jų atima mokesčius.
Bet, kaip sakoma, viskam yra ribos. JAV 1930 m. bedarbiai negaudavo pašalpų, arba jos buvo juokingai mažos ir trumpai dalinamos. Baigėsi tuo, kad žmonės pradėjo žudytis, arba tiesiog mirė badu. JAV, (potencialiai jau) turtingiausioje pasaulio valstybėje. Badu. Negerai, ane? Ypač, jei problema yra ne tame, kad trūksta maisto, bet tame, kad sutriko mainų - gerybių apsimainymo - mechanizmas.
"NEW DEAL", paremtas Keynes'o ekonominėmis idėjomis kaip tik ir atnaujinimo šitą perdalinimo mechanizmą: buvo padaryta paprasta išvada (kurios nepavyksta padaryti mūsų fundamentalistiškiems konservatoriams ir liberalams), kad 1 iš 3 žmonių JAV negali būti tinginys ir specialiai vengti darbo vien tam, kad numirtų iš bado. Lietuvoje prie tokios pat išvados (netekus 300.000 emigrantais ir dar tiek pat darbo biržoje) padaryti nepavyksta jau 4 metai iš eilės.... Po šios išvados sekė normali sekanti išvada: reikia kažkaip suteikti šansą išsikapstyti doriems, NE DĖL SAVO KALTĖS darbą praradusiems žmonėms. Jiems buvo duodami visokie viešieji darbai (dambos, autostrados, geležinkeliai, tiltai) ir jiems buvo mokami pakankamai padorūs atlyginimai (daug didesni, nei leistų garsusis "faktinis našumas"). Tam, kad jie galėtų oriai gyventi, tam kad padidėtų agreguota  (STATISTINĖ) paklausa.

Pažiūrėkim į statistiką iš 1% pusės: tuo metu (1930 m.) pinigai buvo dengti auksu. Tai reiškė, kad auksas visada gali būti iškeistas į dolerį, o doleris į auksą. Todėl, kuo mažesnė prekių apyvarta vyko, tuo brangesni darėsi pinigai (nes juk aukso kiekis nesipūtė taip greitai, praktiškai buvo stabilus). Taigi, prasidėjo labai staigi defliacija. Brango pinigai. Įsivaizduokit milijonierių, kuris turi kad ir 1 mln. USD. Praėjus metams jis vis dar tebeturi tuos pačius 1 mln. USD, nieko su jais nedarė, niekur neinvestavo - tik laikė banke ir "pralaukė". Per metus defliacija sudarė, tarkim 5% (o buvo metų, kai jis siekė daugiau nei 10%). Aplink - krizė. Žlunga vienas fabrikas po kito, užsidaro gamyklos, paslaugų įmonės, bankininkai šokinėja nuo dangoraižių stačia galva į grindinį... Jūs investuotumėt? Jums nebūtų baisu? Tai va. 95% nuo to auksinio 1% užsikasa apkasuose ir laukia: metus laukia (turtas paauga 5%), antrus laukia (turtas paauga apie 10-11%), pralaukia ir trečius (turtas jau 16% didesnis). Likusieji 5% tokie turtingi ir tokie įžvalgūs, kad.... tiesiog daro dar geresnį biznį (Lietuvoje tai -LESTO, Šilumos tinklai ir pan., JAV - APPLE ir pan.). Bet jų jau tiek mažai, ir jų projektai tokie išskirtiniai, kad, nori nenori, jie jau negali pastumti agreguotos paklausos aukštyn.

Rusijoje, kai ARIEL pradėjo pardavinėti skalbiamuosius miltelius (apie 1990-1992), jie paklausė Rusijos moterų, kokio kvapo jos norėtų iš savo išskalbtų rūbų. Moterys atsakė: "žinot, tas kvapas, kai parneši išdžiovintus žiemą, lauke, stingdant šalčiui (tokiam kaip šiandien panašiai, apie -20 C)". "Procter and Gamble" (ARIEL gamintojas) menedžeriai sukluso: "Kaip kaip? jūs džiovinat skalbinius lauke? Žiemą? Lauke? Ir Parnešus iš minus 20C rūbai dar kažkuo kvepia? Šalčiu, sniegu?" Moterys atsakė: "Aha, mes taip džiovinam žiemą, išnešam, po kelių dienų atsinešam namo ir pasklinda tas labai malonus kvapas... tas kvapas, šaltyje džiūvusių skalbinių! Ach, mes kaip tik tokio ir norim, jis toks švarus, toks grynas..." "Procter and Gamble" menedžeriai pagūžčiojo pečiais, pasiklausė... ir pagamino specialiai Rusijos rinkai skirtą "Ariel" su "sniego šviežumo" kvapu. Ot!
"Procter and Gamble" -puikūs marketingistai, jie niekada nesiginčija su vartotoju: rinka prašo sniego šviežumo - "ateini čia, technologas kvapistas, padarai sniego šviežumo kvapą per savaitę!". Ir štai jums - kvapas yra rinkoje.

Prie ko čia "ARIEL", prie ko ta Rusija, ir tas šaltis? Tuoj, kolegos, tuoj. Kame yra reikalas: net ir labai žemoje temperatūroje įmanoma, kad ledas - garuotų. Kodėl taip įvyksta? Todėl, kad audinio paviršiuje sustingęs ledas (jei oro santykinė drėgmė labai maža (o mes patys gerai žinom, kaip Sibire sausa), susiliečia su oro molekulėmis (O2, CO2, N2, ir pan.), dalis vandens molekulių įgauna pakankamai energijos, kad paprasčiausiai ištirpsta ore, t.y. realiai išgaruoja. Ir nenusėda atgal, nes, kaip jau minėjau - oras žiemą Rusijoje - pakankamai sausas. Aš pats patikrinau - labai šaltu oru skalbiniai puikiai per kelias dienas išdžiūsta ir Lietuvoje. Nes tas šaltas oras juk - importas iš Sibiro ;)

"Bet tai vis tiek", - sakysit jūs, - "prie ko čia dabar tas džiūstantis ledas, skalbiniai, Sibiras?" O atsakymas banalus: juk net ir krizės metu atsiranda milijonierių. Faktiškai jie atsiranda bent kartą per mėnesį, "Teleloto"  garantuoja, ir kepa juos kas 3-5 savaites, vis pralaimėdama aukso puodą. Krizės metu žaisti dar labiau norisi - nes juk taip sunku duoną pelnyt, o kaip faina būtų, tik bac, ir....milijonierius!
Tai vienas milijonierių šaltinis krizės metu. Bet jis - ne vienintelis. Tarkim, APPLE - rekordiniai pardavimai, rekordiniai pelnai 2011, brangiausia kompanija pasaulyje. Tuo tarpu, kieno sąskaita? Ogi, NOKIA - nuostolis, prarasta rinkos dalis, 4000 darbuotojų atleidžiama, uždaromos gamyklos Vengrijoje, Rumunijoje, Suomijoje. Va.

Šiais labai neordinariais pavyzdžiais aš noriu parodyti, kad, net giliausios krizės atveju atsiranda vienas kitas "atomas" kuris susiranda, na, jau tokią siaurą nišą, tokią siaurą, bet jos pakanka, kad pasiektų milijonines ir milijardines apyvartas. O "Long-Tail" epocha tam tik padeda: visas galimybes surasti tą menką nišą tik pastiprina, ir dar labiau sutelkia pajamas į nišas. Taigi, net giliausios krizės atveju mes pamatysime labai sėkmingus verslus, labai pelningus ir greitai augančius. Bet tai bus kaip "džiovinti baltinius speige": jie džius, tikrai taip bus, bet truks savaitę, gal ir 10 dienų... T.y. net giliausios krizės atveju, smunkant 90% rinkų atsiras vienas kitas verslininkas pasipūtusiu veiduku, ir rėš mums iš tribūnos: "Tik tinginiai nesusiranda darbo, o aš, va, kaip pavariau, savo pirmą milijardą užkaliau kaip tik ant tos vadinamosios krizės dugno. Dirbt reikia ir galvot [durneliai- red. papildymas], o ne inkšti, kad "va, 25% bedarbių, ką daryti?".

Kodėl mus tokie tipeliai nervina? Todėl, kad jie neteisingai priskiria nuopelnus dėl savo praturtėjimo sau, o ne aplinkybėms. Juk žmogų baisiai sugniuždytų faktas, kad jis praturtėjo ne savo begalinės įžvalgos ir begalinio sugebėjimo būti tinkamoje vietoje tinkamu metu dėka, o tik dėl paprasto atsitiktinumo - teleloto version 2.0, sėkmingai ir laiku įminta labai reta niša, kurios kiti nespėjo pastebėti.

Kitas panašus dalykas, kuris nervina tautą (ir - neabejoju - ir jus, ir dabar kaip tik ruošiuosi ir šį mitą nuvainikuoti), kad "VALDININKAI, rupūžės, visus mokesčius prašvaisto ir pravalgo." Deja, skaudi realybė yra ta, kad viską pravalgo ir "prašvaisto" mokytojai (nes gauna iš biudžeto algas - apie 15% viso biudžeto nuteka švietimui apmokėti), pensininkai (apie 40% viso biudžeto išlaidų) ir dar gabalą gydytojai (beveik 13%), o valdininkams išlaikyti skiriama vos apie 2,9% biudžeto. PAMATYKIT SAVO AKIMIS ČIA.
T.y. FINMIN statistika rodo paprastą dalyką: mūsų jau kelis metus auganti valstybės skola yra ne dėl to, kad mes "švaistomės" ir kad "valdininkai punta", o todėl, kad turim labai sunkią ir vis sunkėjančią naštą po kaklu - pensininkus, bedarbius, emigraciją (mažėjantį mokesčių mokėtojų skaičių). Valdininkai suvalgo savo dalelę, taip, bet ji tokia mikroninė, kad juos ten kapok nekapojęs, mažink nemažinės, milijardinių minuso problemų tai nesprendžia.
Kitas FINMIN grafikas labai aiškiai parodo, kad mūsų išlaidos - nedidėja. Faktiškai jos kasmet išlieka tokios pačios jau nuo pat 2008-ųjų. T.y. mes nuo 2008-ųjų metų išleidžiam kasmet po tiek pat - po 25 milijardus, bet deficitas atsiranda todėl, kad išlaidos jau buvo užaugintos iki 2008-ųjų. Grafike aiškiai kaip ant delno matyti, kad jos augo nuo 2002-ųjų iki pat 2008-ųjų imtinai, ir dar sugebėdavom kasmet turėt po mažutį deficitą (dar ir pasiskolindavom, t.y. kaupėm, kad ir lėtai, valstybės skolą). Problema su išlaidomis ta, kad jos priaugo dėl indeksuotų algų mokytojams, policininkams, gydytojams ir taip, bet paskutinėje vietoje - valdininkams, nes jie nesudaro visos masės išlaidų, o tik mažiau, nei 3%!!! Taip pat buvo indeksuojamos ir pensijos. Pensijos irgi augo, nors kur kas lėčiau, bet irgi - negali būti mažinamos, nes:
A. Jos yra tiesiog klaikiai mažos;
B. Daugėja pačių pensininkų, ir net mokant tas pačias pensijas, tenka vis daugiau biudžeto pinigų skirti jiems.

Na, šita tema man miela. Galėčiau (ir noriu) dar daug kalbėti čia ir pasakoti, bet, laikas reziumuoti. Tai keliais žodžiais dabar:

• A. Statistika yra negailestinga. Dėl statistikos mes paprastai ir pametam galvas: kiek kartų spaudoje jūs girdėjot, kad "Lietuva praskolinta, paliekam skolas ainiams, kiek dar galima skolintis" ir kiek kartų joje jūs matėt šiuos du grafikus (Realių biudžeto išlaidų ir skolos ir Realios biudžeto išlaidų Struktūros - dėl ko ta skola atsiranda ir jos jau nebeįmanoma mažinti, kad ir ką bepjautum)?
• B. Dėl statistikos nutinka toks keistas fenomenas, apie kurį aš privalau papasakot, nes kai galvojau apie šį straipsnį, juokiausi nuoširdžiai,  kai apie jį prisiminiau. Vieną kartą viena pažįstama multi-milijonierė ima manęs ir klausia (kokiais 2006-taisiais): "Klausyk, o kodėl žmonės perka tą "šlapianką", tą baisią dešrą? Juk gali imti normalią už kokius 30-45 Lt, arba iš ūkininko, nu už kokius 25 Lt max? Kodėl jie taip sveikatą savo gadina?" Kaip manot, kodėl ji manęs to paklausė? Beje - tikrai visai nuoširdžiai, be jokios ironijos ar patoso. ji nuoširdžiai nesugebėjo suprasti, kad žmonės negali jos įpirkti, nes jų alga - vos 800 Lt, o už tiek dar ir batų reikia, benzino, automobilio, vaikus į mokyklą, galų gale ir normalų maistą kasdien pavalgyt. Ji jau 15 metų buvo milijonierė, todėl niekaip negalėjo suvokti, kad pasaulis - visai kitoks, nei jai atrodo. Viskas ką čia dabar pasakoju - GRYNA tiesa, aš asmeniškai buvau tas klausiamasis. Neturėjau ką jai pasakyti. Po to mes su ja susipykom ir aš palikau tą (Lietuviško kapitalo) firmą. Susipykom mes dėl kitų dalykų, bet labiausiai dėl to, kad ji gyvena "kitame pasaulyje". Štai, dėl ko aš pritariu Zuokulos idėjai apriboti Seimo nario kadencijas. Įsivaizduokit, ten Seime kai kurie fruktai sėdi jau 17-20 metų.... Ką jie supranta apie realybę kitapus sienų? Jie gi bendrauja tik tarpusavy, nes mano, kad mes - bydlo - neverti jų bendrijos....
• C. Kitas statistikos sukeltas fenomenas, kurį aš vadinu "laiko teorija". Prisimenat, ką aš pasakojau apie šaltyje džiūstančius rūbus? Ten vanduo iš tiesų ne garuoja, o tiesiog tirpsta lėtai ore. Tai įsivaizduokit advokatą: su kuo dažniausiai bendrauja advokatai? Su sukčiais, nusikaltėliais, žudikais, mokesčių vengėjais ir slėpėjais, įžeistos savimeilės ekscentrikais, kurių orumą ana vėl kažkas beįžeidžiąs... Na, jo akimis žiūrint, visuomenė yra tiesiog prietrankų ir vagių krūva. Įsivaizduokit daktarą, kuris kasdien vis ką nors išpjauna, kokį pūlinį ar organą, ar ir tą ir tą, mato apsigimusius, nusivalkiojusius, nušalusius, prasigėrusius, persivalgiusius ir nutukusius... Nenuostabu, kad jo akimis žiūrint, žmogus, ir ypač žmogaus kūnas - šlykštus ir labai cinizmą keliantis objektas. Nenuostabu, kad (beveik) kiekvienam policininkui mes visi - pažeidėjai, (beveik) kiekvienam advokatui mes visi - vagys, (beveik) kiekvienam medikui mes visi - organai, o (beveik) kiekvienam politikui mes visi - bydlo. Taip nutinka dėl statistikos: politikai bendrauja su į save panašiais. O tie "į juos panašūs" paprastai yra arba pataikūnai (kurie bando prastumti eilinį sau naudingą įstatymūkštį ir išimtėlę), arba klaikūs rėksniai (beveik bepročiai - patikėkit, aš Seime pabuvau metus - tikrai ten kreipiasi paprastai labai nestabilūs žmonės), arba kiti seimūnai (atitrūkę nuo realybės konkrečiai, nematę realus gyvenimo ir gyventojų jau kokius 10-15 metų mažiausiai). Ką tokie asmenys gali suvokti apie tai, kaip gyvena 99%? 
• EKONOMINIU požiūriu statistika yra neįveikiamas rodiklis: jei statistika rodo, kad smunka agreguota (sumarinė) paklausa - neaugs ekonomika. Jei ji smunka, nes Troijka verčia pjaustyti algas, pensijas, darbuotojus, tai ji smuks tik dar labiau. Jei ji smunka, nes "reikia biudžetą subalansuoti", tai ji, tikėtina, kris dar labiau, tol, kol Lietuviai išsivaikščios galutinai, nes nebegalės pragyventi už jiems oligarchų ir kitų "laiko teorijos" paveiktų tipelių algas.
• Statistika rodo, kaip mes veikiam, kaip vientisa, sudėtinga sistema. Ta sistema gali būti labai sudėtinga, bet ji susideda viso labo iš 2 transakcijos dalyvių: pirkėjo ir pardavėjo. Taip pat ji susideda iš santykio tarp jų: ar perka, ar atideda, ar neperka.
• Ekonominė sistema gali griūti, papulti į stuporą ilgam (10 metų ir ilgiau) jei: 
• A. Agreguota paklausa taip nukrenta, kad dalis žmonių paprasčiausiai nebeturi jokių pajamų ir miršta badu (arba, jei yra kur ir kaip - pabėga). Natūralu, kad mažėjant gyventojų skaičiui BVP neauga, o toliau smunka. Ratas užsidaro.
• B. 1% turtingųjų, kurie, dėl mūsų kapitalistinės visuomenės struktūros, turi apie 90% viso turto, pradeda neadekvačiai taupyti (ne tik neperka mano minėtų dešrų po 45 Lt/kg, bet ir neinvestuoja į naujus automobilius, vilas, fabrikus, kavines, grožio salonus, lėktuvus ir t.t.)
• C. Visa tai nutinka netgi nepaisant to (ar kaip DĖL TO), kad atskiri individai priima labai racionalius sprendimus: jei yra rizika, tai reikia saugotis, tiesa? Ir atidėti pirkinius, tiesa? Logiška? Nu, labai. Taigi, paklausos-pasiūlos dėsniai, deja, bet nebeveikia. T.y. jie veikia, bet ne augimo, ne gerovės, ne visuomenės naudai, o jos griovimui, netgi tiesioginiam visuomenės žudymui (per badą ir depresiją). Kas tolygu karui, karui prieš savo naciją. :)

Tai tiek apie tą beribę ir, matau, akivaizdžiai dar neišsemtą temą :)

Na, nebūtų graikai DRAMOS išradėjai!!!

Kokia drama, koks suspense'as, koks įtaigumas, koks sugebėjimas parinkti tinkamą "taiming'ą"... uch, net šiurpuliukai nubėgo: ne, šįkart nebus "tiesiog eurozonos nario bankroto".
Bus kitas veiksmas, kurio su įtampa visi vėl lauksim. :) O jei nelauksim, tai graikai būtinai mums vėl sukurs dramą, neabejoju :)

Tiesiog, reikia priimti ir sutikti, kad tik paties įvykio pavadinimas iš "purvino ir netvarkingo" taps kiek tvarkingesniu "susitarimu nurašyti apie 60-70% skolos sumos", bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tai - ne defoltas.

Laukiame tęsinio, aš irgi. Jau senokai, tiesą pasakius, net ir nebaisu darosi, o įdomu :) Azartas, drama, tragedija, komedija - ach, specialistai graikai, specialistai, visgi 3000 metų treniruočių šio amato šį tą duoda...

LONG-TAIL Lietuvoje. Šlovės alėja (cool ir inspiring): FOVAE

Jau esu rašęs apie brolius Dailides (PIXELMATOR), kurie sugebėjo tapti milijonieriais....per savaitę.
Esu pasiruošęs ir toliau savo ištikimiausių skaitytojų dėmesį traukti prie LIETUVOS LONG-TAIL ŠLOVĖS ALĖJOS.

Šiandien - tik trumpas linkas apie įmonės FOVAE įkūrėją ir pačią naujo verslo (kuris turi potencialą per kelis metus tapti tikrai pasauliniu - laisvai) idėją.

Kartu ir noriu atkreipti dėmesį, kad "Skype" tai sukūrė estai. Vargu ar iš tų milijardų, kurie dabar naudojasi Skype'u apie tai ką nors žino. O gaila. Geriau būtų, kad ir Estai turėtų savo supersėkmės istoriją.

Aš sau išsikėliau užduotį jūsų akyse pademonstruoti Long-Tail - kad tai gali ir turi suteikti globalių rinkų (skaitytojų), globalių pajamų (reiks pereit prie anglų kalbos ir jau turiu kelias mintis, kaip tai darysiu) ir globalaus poveikio. Na, mažų mažiausiai - poveikio idėjinio, tokio, "kurio negalima atremti" kaip sakė Hugo. Hugo konkrečiai pasakė taip: "Galima atremti priešo armijas, įsiveržusias į jūsų teritoriją, ir net jas išstumti. Idėjų - ne."

Vieno labai įdomaus ir man asmeniškai poveikį padariusio globalaus žmogaus blogą siūlau ir jums aplankyti ir paskaitinėti - irgi "inspiring".  Bet pastebėsit, kad visiškai kitaip, nei PIXELMATOR, ar FOVAE, ar ta kultinė Aliaskos baldų gamintoja, kas mėnesį sulaukianti 3 milijonų vizitų į savo svetainę.

Ne viską žemėje sprendžia Long-tail, kaip ne viską žemėje sprendžia statistika. be visur, kur dalyvių (sąlyginai nepriklausomų ir veikiančių nuosava valia) yra labai daug (ar tai būtų vandens atomų, ar milijonai potencialių pirkėjų, ar pirkimo-pardavimo transakcijų - nesvarbu) pradeda veikti tam tikri dėsniai, apie kuriuos plačiau - kitame įraše. Pažadu, jis bus smagus, nes jau dabar turiu smagių idėjų jam - apie STATISTIKĄ, vieną iš ESMINIŲ DALYKŲ makroekonomikoje.

Malaizijos ex-Premjero žinia Europai

Mano sesuo buvo labai daug kur: visose ES valstybėse (po daugybę kartų, neskaitant Briuselio, kuriame net savaitėmis gyvendavo), Ukrainoje, Rusijoje, Turkijoje, Uzbekijoje, Kinijoje (Pekine), P. Korėjoje (Seule), Vietname (sostinėje, bet vis nepamenu kaip jis ten HO Shi Min' berods?) ir.... MALAIZIJOJE.

Ji kasmet važiuoja į Aziją. Ten kažkokia mainų programa tarp Europos ir Azijos mokslininkų yra, kuria finansuoja.... Azija :) MHMMM. Taigi, ji kasmet lapkricio mėnesį važiuoja vis į kitą tolimųjų rytų valstybę. Prasidėjo nuo Seulo, Kinijos, paskui buvo Malaizija.

Grįžta ji čia vienais metais (prieš 2-3 metus) ir sako: "buvau pasakų šaly - žmonės - laimingi, atsipalaidavę, linksmi, niekur nestresuoja, visi gražūs, darbštūs, gerovė - tiesiog akivaizdi. Universitete, kur aš buvau - 60 000 studentų. Išvažiuoja į Europą, pasimoko, ir 95% grįžta atgal į tėvynę dirbti. norėčiau ten gyventi... nors ir labai tvanku ir karšta ten."

Aš klausiau, ir karpiau ausim. Hmmm. Ką mes žinome apie Malaiziją? Buvusi Olandų, Britų ir dar ten kažin ko kolonija? Pusiaujas, tropinis klimatas? 2004 cunamis. Aha. kas dar? BVP/gyv. - maždaug toks, kaip... Lietuvos (!!!! taigi, ne kažin kas, ar ne?): Malaizijos - apie 16000 USD/metus/gyventojui, Lietuvos - apie 18000 USD/metus/gyventojui.
Na, gyventojų, kaip ir visos Azijos šalys jie turi pakankamai, nors regione, kuriame jie gyvena - jie visiški nykštukai (kai Kinijoje - 1,4 mlrd., o Vietname - 90 milijonų): tik 28 milijonai. Niekis. Kaip Lietuva (imant Azijos mastelį, ta prasme). Teritorija - kiek daugiau nei 300 000 kv. km, kaip Prancūzijos, panašiai. T.y. gyvenama gana retai (vos 2 kart tankiau, nei Lietuvoje).

Religija.... Oooo, čia jūsų laukia dar vienas nustebimas. Nes esu tikras, daug kas mano, kad Malaizija - kokia nors budistų ar Dao šalis. NE. Ji - musulmoniška. Bet moterys - nenešioja ten čadrų, nesimūturiuoja savo kūno, o gražiai dengiasi skarelėmis plaukus ir nešioja praktiškai sarius, nes yra klaikiai drėgna ir karštai, kaip jūs puikiai suprantat (ekvatorius, gi).

Ir, pabaigai, kodėl mano sesuo, mačiusi Pekiną, Londoną, Seulą, Briuselį (cha cha cha :)), Palma de Maljorką, Stambulą (musulmoniška šalis, irgi, beje), Uzbekiją (nesuprantu, ko ji ten važiavo - neklauskit, sorry :)), Vilnių... rinktųsi būtent Kuala Lampūrą?

O, vat, štai kodėl: ji niekur tokios mielos bendruomenės, tokios taikios visuomenės nėra mačiusi (bent kol kas). Ir nesugadino to nei musulmonų religija, nei karštis, nei sąlyginis neturtingumas (juk pagal skaičius - jie gyvena blogiau nei mes :)

Ir nesistebiu. Pažiūrėkit, kokį sveiką protą ir tiesumą turi jų ex-Premjeras, šalį valdęs 20 metų ir pakėlęs iš kolonijinės provincijos į vieną didžiausių Azijos tigrų: paskaitykit, na, tikrai nenusivilsit, ir suprasit dar ir mano nuolat tvirtinamą požiūrį į Vakarų pinigus, kiek toli jie nuo realių verčių jau :).
Angliškai - bet paprastai ir aiškiai ir suprantamai.
Aš gal nenoriu iškart į tropikus, pas vorus nuodingus ir gyvates, gal ne... Bet kaip aš noriu tokio premjero! :)

Kas nutiko Vengrijoje? 2 Dalis. Sankcijų poveikis.

Pamenat, minėjau, kad labai šaunu kur nors žiniasklaidoje surasti ne vengrų kalba pateiktus punktus, su kuriais kategoriškai nesutinka ES priežiūros "sarginiai šunys". Tai štai, kai Vengrija paknopstom (per kelias savaites) pradeda atsitraukinėti (kaip ir minėjau savo pirmam post'e - ant Vengrijos bus užvažiuota piktuoju būdu, labai žiauriai ir negailestingai, be jokių derybų, be jokių diskusijų, tam, kad aiškiai visi (t.y. - Čekai, Lietuviai, ir t.t.) suprastų, jog ES gali tik "reikšti savo nuomonę", bet jokiu būdu negali daryti, ką liepia širdis):
http://www.delfi.lt/news/daily/world/vengrija-rengiasi-nusileisti-es.d?id=55175445

ir atkreipkit dėmesį, kaip smarkiai padaugėjo konkretaus turinio: kas buvo negerai - dabar labai konkrečiai pateikiama, su konkrečiais skaičiais (2 mln. forintų, oho, čia daug ar mažai? Atrodo įspūdingai, kaip mėnesio alga), pacitavimais, detalėmis..
Įdomus tikslumas, tiesa :)?

"Gerokai" geresni JAV naujų darbo vietų duomenys ir milžiniškas akcijų kursų šuolis aukštyn. Pagrįsta? ir Kuo?

Pradėkim nuo ko pradėjau šiuos metus:
ECB įmetė 500 mlrd. EUR bankams gelbėti (žinoma, a nejaugi mus kas kada gelbėjo? :))
Tada aš teoretizavau, kad gal vistik EUR'as dar turi mažulytį paskutinytį šansą išsikrapštyti iš ten, kur jis pastaruoju metu (kartu su visais mumis, žinoma) dabar yra.

Kas turi nutikti, kad EUR'as išgyventų?
A. Graikija turi būti atskirta - vienaip ar kitaip, "tvarkingo bankroto" ar "messy bankrupcy" keliu, bet turi būti atskirta. Vien tam, kad nuo EUR'o nuimtų baisų nepasitikėjimo šešėlį;
B. Bankai turi nežlugti. Bankų sistema turi ir toliau sutikti priimti EUR'us, kad ir kur jie būtų atspausdinti (net Graikijoje, iki tos paskutinės jos Eurodienos);
C. Visi likusieji turi aiškiai sutarti, kad "rinkos" turi palaukti, kol stabilizuosis ir pradės augti dauguma PIIS šalių (nebe PIIGS, nes G tai nebebus jau...)
D. Kai BVP PIIS (galų gale, neaišku - kada) pradės augti, teks galutinai arba įtvirtinti Eurofederaciją, prie ko iš dalies ir veda naujasis ES/EZ stabilumo PAKTAS, arba nuspręsti, kaip vienos (stipresnės) šalys nuolat dotuos kitas (silpnesnes) ir kaip ten toliau su ta savivalda bus. JAV yra valstijų, kurios nuolat dotuojamos. Yra ir tokių, kurios nuolat dotuoja kitas...Bet kokiu atveju, jau niekas negalės sau leisti skolintis taip pigiai, kaip Vokietija, net jei ir bus Eurozonoje. Teks mokėti priedą už riziką, kaip ir bet kurioje normalioje ekonomikoje.

Iš A, B, C, D punktų, mano supratimu, vienas rimčiausių yra "atjungti" nuo Euro vežimo tuos, kurie jo paprasčiausia nepatraukia. Dar daugiau, dabar jau yra to vežimo tiesiog velkami, kaip nudvėsęs šuo... Ir dar paspardomi Merkozy ir Troik'os (TVF, ES ir ECB) kart nuo karto. T.y. atjungti Graikiją.

ECB įmesti 0,5 trilijono gelbsti bankus (punktas "B"), ir tuo pačiu rinkoms parodo, kur jų vieta (punktas "C"). Taigi, pusė darbo (beveik) padaryta.
Dar lieka punktas "A". Jo niekas nenori daryti. Bet aš manau, kad teks. Koks skirtumas - ar defliacija EUR'o zonoje (t.y. vėl "taupymas ir karpymas", kai ir taip ekonomika smunka apie 7% palyginti net su minusiniais 2011-taisiais?), ar infliacija be euro, drachmos nuvertėjimas ir t.t.? Skirtumas - politinis. Bet aš manau, kad verčiau infliacija drachmomis, negu defliacija eurais (žr. mano išdėstytą poziciją ten pat).
Mano supratimu, Graikijos išmetimas (ką Roubini teigia jau turbut metai ar daugiau) yra būtinas, būtina chirurgija, siekiant pradėti sveikti mums visiems, įskaitant ir pačius graikus. Juolab, kad pagrindo juo pastatyti į kampą, kaip žinia, yra: mes taip statistikos padirbinėti nesugebėjom niekad, nei Kirkilo, nei kitais laikais... :)

Del punkto "D" (integracija, arba aiškus sutarimas, kas ir kaip moka baudas, jei nesilaiko susitarimų)... Merkozy diktatūros primetama integracija manęs nežavi. BET: ar mes turim alternatyvų daug? Galima palikti Europą tokią, kokia ji buvo, tarkim, prieš II Pasaulinį, susikaldžiusią, padalytą, besivaidijančią dėl niekų ir net kraugeriškai kariaujančią...Bet kažkaip atrodo, kad tai jau turėtų būti praeitas etapas? To norėtųsi bent, ar ne? Vadinasi, dar didesnė integracija - reikalinga. Jei reikalinga, tai kokiu pagrindu? Merkozy ar kažkokiu liberalesniu, konsensuso, vienodų balsų, daugiau mažiau, europietišku? Čia, deja, bus priimtas "politinis sprendimas", kaip mus jau informavo Lietuvos nuolatinis atstovas ES (žr. čia jo pasisakymą Delfi)

Tai kaip dėl tų "ypatingai gerų" JAV darbo rinkos duomenų ir akcijų šuolio (aukščiausias, nuo 2011 birželio!)
Įdėsiu citatą iš BBC straipsnio (kam įdomu, pasigilinkit plačiau, bet, manau užteks ir šito sakinio):
"I know the market wants to rally on this number but remember we need a minimum of 250,000 just to cover demographic change."
Taigi, JAV darbo vietų padaugėjo. Padaugėjo tiek, kad visi dėl senatvės ar mirties palikę darbo rinką buvo kompensuoti. T.y. bedarbių sumažėjo... šiek tiek. Kas irgi yra puikumėlis, kai žinai, kad Europoje mes ir tuo pasigirti negalime.
Vis dar gajos legendos Lietuvoje (jau pasenę, deja, nes tai tik istoriniai stereotipai), kad "kai tik JAV pasitaisys reikalai, ir pas mus iškart bus geriau". Deja, taip nebus. Dabar mes priklausomi labiau ne nuo JAV, o nuo ES, Kinijos, Indijos, netgi Rusijos, ir netgi Arabų pavasario ir Sirijos ar Irano, bet nebe nuo JAV.
Ir tai dar ne viskas: darbo vietų padaugėjo, bet... kokia kaina??!

• JAV biudžeto deficitas ir vėl - trilijonas.
• JAV FED'o palūkanų norma ir vėl - 0,25% t.y. pinigai dalinami iš esmės už dyką (tiesa, bankams, na, bet, juk mes tradiciškai vis dar linkę pasitikėti bankais, tiesa [mirkt mirkt naiviai akutėmis :) ]). Įdėsiu į perspektyvą šį skaičių, kad ji geriau suvoktumėt - prieš krizę jis buvo 4,25% (ir tada buvo pakankamai guvus augimas, na, toks ne itin pagrįstas, daugiau kirkilo tipo, bet - augimas).
• Ir netgi esant tokioms sąlygoms augimas geriausiu atveju yra vidutinis. O bedarbystė tebėra didelė, viena aukščiausių per 40 metų.

Taigi, geroji žinia - JAV ekonomika sugeba kažkaip (na, gi, dėl baisių centrinės valdžios ir centrinio banko išlaidų ir nuolaidų ir skatinimo, o ne "kažkaip") augti. Kartu sugeba didinti darbo vietų skaičių, bet kol kas - tik nedidėja naujų bedarbių, ne daugiau. Kartu sugeba (bent jau maža dalimi) traukti ir merdėjančią Europą (mus irgi).

Blogoji žinia: JAV būsto kainos tebekrenta. JAV biudžeto deficitą TEKS mažinti, ir jis bus karpomas skaudžiuoju būdu, taigi, lėtės ir taip lėtas BVP augimas. Ar mažinimas bus jau 2012 pabaigoje ar tik 2013 pradžioje? Juk tai nedaug ką keičia.

Dėl akcijų šuolio: natūralu, kad 3-4 paskutinius mėnesius kursai nekilo. Baimės - didžiulės, o kažkokių objektyvesnių duomenų - nėr, ti nuogirdos ir gandai. Visgi, ką mes turime jau kaip 2011 faktą? Buvo kompanijų, kurios labai gerai padirbėjo tais metais (Apple, HTC, SAMSUNG, VW, ar lietuviška APRANGA). Bet buvo ir NOKIA nuostoliai, KODAK bankrotas, Olympus vidinio grobstymo skandalai, TOYOTA problemos dėl žemės drebėjimo ir Tailando potvynių, ir mūsų OMNITEL kur kas mažesnis pelnas, nei 2010-taisiais... Taigi, metai buvo permainingi ir summa summarum dar neaišku, kaip viskas pasisuks šiais, kurie, beje, irgi prasideda permainingai.
Aš esu tikras, kad užteks Euro problemų, ir visas šis "šuolis" pavirs į gilų krytį. Ir vis dar pagrįstai manau, kad akcijų rinkose žaidžia žmonės su per didele doze azarto ir per maža doze sveiko apmąstymo :)

O apie pasaulio ekonomikos būklę dar labai rekomenduoju permesti šitą Roubini bendruomenės blogerio irašą: Pasaulio ekonomika vis dar neaišku, ar auga, ir augs, kaip rašo puikus ekonomistas Edward Hugh iš Roubini komandos.

Laimės ekonomika, Kuodžio pastebėjimai

Gaila, kad apie tai aš nespėjau parašyti savo bloge. Bet esmė ta, kad čia labai akivaizdžiai matyti, kaip veikia "Laimės ekonomika" ir kaip veikia "BVP" ekonomika:
http://verslas.delfi.lt/business/rkuodis-zmogus-sutiktu-uzdirbti-maziau-jeigu-visi-kiti-uzdirbtu-dar-maziau.d?id=55115531

T.y. BVP ekonomika - tai ta, kurią apskaičiuojame susumavę visų įmonių ir žmonių pardavimus ir faktūras. Gauname skaičių. Skaičius - malonus akiai. Augantis (arba liūdnas  - smunkantis (kaip Lietuvoje, Graikijoje, Latvijoje ar Italijoje dabar). Bet be to skaičiaus yra dar krūva reikšmingų parametrų, kurių BVP nerodo.
Mūsų valstybėje, bent jau iš pažiūros, matyti, kad yra BVP kultas. Gal Vyriausybė ir Seimas mąsto apie tai, kad ne tik BVP ir skolos santykis svarbu, ne tik BVP augimas bet kokia (net šimtatūkstantinių emigrantų armijos) kaina, ne tik BVP "teisinga" "struktūra" (t.y. produkcijos eksportas svarbiau, nei importas; paslaugų sektoriaus augimas svarbiau, nei gamyba; aukštos pridėtinės vertės produkcija svarbiau, nei paprastos paslaugos (viešbučiai, restoranai) ar gamyba (statyba, gamyba, apdirbimas)). Bet kol kas to nesimato.

Aš linkęs tikėti, kad valdžios vyrai labai blaiviai mąsto, ir daug ką supranta: supranta ir tai, kad, jei nėra teisingumo, tai nebus ir laimės, nebus ir noro čia gyventi ir šią šalį kurti. Supranta ir tai, kad nelygybė (neteisinga, ne pagal nuopelnus, ne pagal sumanumą, ar verslumą, ar protą, o dėl sukčiavimo, grobstymo iš biudžeto ir nepotizmo) - atbaido ir numuša ūpą stengtis, tuo pačiu - ir laimę sunaikina. Tik tiek, kad jie nesiryžta normaliai to priimti į savo "politinį žodyną". Keistoka, kad p. Navaitis (psichologas, Seimo narys ir garsusis porceliano servizo pirkėjas už "parlamentinės veiklos pinigus") jau pašnekėjo ta tema per TV laidą (berods, Rūtos Janutienės/Grinevičiūtės). Greičiausiai, iš jo lūpų tai tampa visiška demagogija... Kita vertus, o juk ir jis pats - žmogus, jam irgi reikia laimės. O kas, jei ne servizas galėjo jam sukelti nepaprastą laimės jausmą? Gal jam to tik ir trūko, kad pajustų laimę, ir tada galėtų jau visiems viešai ir TV, ir Seime apie tai prabilti? :)

Bet kokiu atveju - "laimės ekonomika" - tai rimta. Rimta dėl kelių priežasčių: A. Neaišku, ar nuolatinis BVP augimas apskritai kažkuo pagrįstas, juk pvz. valstybėje nuolat mažėjant gyventojų (kaip ir yra LT jau 20 metų), kažkada tas BVP jau vien dėl žmonių skaičiaus ims mažėti staigiai; ką jau kalbėti apie niokojamą gamtą, apie visokius ten atšilimus ir kitus su vartojimo augimu susijusius sunkumus; B. Materialinė gerovė nustoja motyvuoti - va, kad ir ES pavyzdys: turtinga yra Vakarų Europa, tokia turtinga, kad visi į ją nori, plūsta miniomis, bet, nors ir paradoksalu, patys europiečiai tiek, kiek kinai dirbti jau nebenori seniai, todėl, kad ir tiek tedirbdami jie puikiai pasitenkina savo materinius poreikius; beje, tai galbūt viena iš reikšmingų post-modernizmo krizės priežasčių - visi Vakaruose tikėjosi, kad gerovė kartu atneš ir laimę, o išėjo, kad ne, laimės ne padaugėjo, o sumažėjo. Išvada - kam ardytis?

Taigi, "BVP" nėra "Laimės" antonimas, bet, kaip ir visi reiškiniai šioje žemėje, priklauso nuo to, į kieno (purvinas ar švarias) rankas šis reiškinys papuolė... :)

Demokratijos saulėlydis? arba ES viršūnių susitikimas - svarbu ar ne? III dalis.

2009 metais pavasarį (kovas buvo, irgi šalta dar buvo, pamenu, kaip ir dabar), kalbėdamas su labai rimtų valstybės vyrų - ekonomistų, politikos viršūnėje - kompanija, pasakiau paprastą tiesą: pajamoms kritus apie 15-20% didžiulės masės žmonių atsidurs, kaip aš pavadinau tada, "po išgyvenimo riba".
Iliustruoti galima taip:

• pensininkas (primenu - dar prieš pensijų sumažinimą!) gaudavo apie 600 Lt pajamas į rankas (po kažkokių dar mistinių nuskaičiuotų mokesčių - koie gali būti mokesčiai asmeniui, kurio pajamos - 170 EUR/mėn.?).
• Jis vien už šildymą gauna sąskaitą apie 400 Lt. Tuo metu kainos šildymo kaip tik buvo šoktelėjusios, nes galiojo senesnė kainų nustatymo sistema - pusmečiai, o paskutinis kainos nustatymas vyko kaip tik 2008-ųjų vasarą, kai apie krizę Lietuvoje žinojom tik mudu su S. Jakeliūnu (Kuodis, aišku irgi žinojo, bet jam būdingai oriai - kiek patylėjo :)). Dėl infliacijos ir "gerų laikų", bei dėl to, kad Lietuviai puikiai susiderėjo su rusais, dujų kaina 2008-ųjų vasarą buvo labai šoktelėjusi, todėl krizės apimtai, agonijoje besivaduojančiai Lietuvai staiga dar teko ir šildymo kainų šokas...
• Kiek lieka? 200 Lt. Pensininkai paprastai turi pirkti daug vaistų. Dar minus 100 Lt minimum. Kiek lieka? 100 Lt.
• Bet, kad ir koks pensininkas būtų taupus, jam tai valgyt reikia? Kiek reikia maistui per mėnesį? Vienas asmeniui? Na, po 10 Lt per dieną reikia? Sakykim. Taigi, dar 300 Lt. Taigi išeitų mūsų pensininkas jau turi minus 200 Lt kiekvieną šildymo sezono mėnesį.

Kas tokiais atvejais paprastai nutinka? Paprastai didėja skolos šilumininkam, ir jas paskui per vasarą vargais negalais pensininkai padenginėja (arba jų vaikai, giminaičiai). Bet nesunku suprasti, kad yra riba, už kurios net ir vasarą kompensuoti nieko nebepavyks - tiesiog pensininkui per visus metus pritrūks pinigų, jis tiek negauna tiesiog.
Ir ne tik pensininkas. Ir jaunos vienišos mamos kartais, ir jauni bedarbiai vyrai ir t.t.
T.y. aš pasakiau, kad krizė šimtus tūkstančių (apie 15-20%, gal ir daugiau) gyventojų pavers ne skurdžiais, o neto skolų augintojais. T.y. nėra prasmės jiems duoti pinigus, nes jiems galai vis tiek - nesueis. Skaičiuok kaip nori.
Geriau juos tiesiog sukelti į bendruomenių namus, apgyvendinti ne atskiruose 40-60 kv. m. butuose, o po kelis i 20 kv. m. kambarį ir tiesiog - maitinti, ir leisti nestresuoti, pabendrauti. Fašizmas? Panašu į tai. Jumoras? Žinoma, daug tame ironijos.
Bet ką mes galų gale turime dabar?

• Merkozy siūlo valdyti Graikiją, suverenią valstybę tiesiogiai. ignoruojant kokias tai ten asmenines laisves, suverenitetus, tautos apsisprendimą ir pan. Ar čia ne tas pats, kad ignoruoti vargšus ir pensininkus, jų teises į turtą kažkokias ir tiesiog masiškai sukelti į bendruomenes ir jas šiltai laikyti ir maitinti, neduodant jiems be reikalo pinigų, kurių davimas galų gale vis tiek susiveda į skolų augimą? Dar daugiau, pinigus susižeria komunalininkai (RUBIKOOOONNNN! Gėda! Gėda! Gėda! Žvėrys!), o vargšai net pavalgyt normaliai neturi už ką, o dažnai ir vis tiek šąla, nes šildo tai - prastai?

2009 m. buvo ir dar vienas iškilus valstybės veikėjas, kuris tiesiai pasakė - reikės dalinti maisto kuponus, nes žmonės neįpirks net maisto. Jį ignoravo, jį laikė panikuotoju, ir galų gale pareiškė, kad, girdi, "va, žiūrėk, krizę įveikėm, jau va augimas prasidėjo, kokios problemos? Kur tie neturintys valgyt?" Ir Lietuvoje tikrai - atrodo, kad labai viskas gerai, jokių problemų nėra: niekas nestreikuoja (biškutį langus padaužė, ir tai - kažkokie pusiau kriminaliniai elementai - ir gana), riaušių nekelia, nepradeda atvirai agituoti revoliucijai, nesiginkluoja, kaip pas arabus... Ar kaip Graikijoje. Ar Britanijoje.
Praėjo 3 metai. Beveik baigėsi "krizės įveikėjų" kadencija. Už krizės įveikimą jiems rinkėjai ne padėkos, o nubaus. Bet kokie rezultatai galų gale:

• tie keli šimtai tūkstančių (200? 300?), kurie neturėjo ko valgyti (ir negavo jokios pašalpos, nes jo buvo tik sumažintos, o ne padidintos ar prailgintos krizės akivaizdoje - ko gero čia mes, be latvių, esame ko ne vieninteliai pasaulyje?) - paprasčiausiai pabėgo. Čia ir yra privalumas, kam reikalinga ta ES=yra kur pabėgti, vo..
• Perfrazuoju, kad būtų suprantamiau: vietinė valdžia atsisakė spręsti socialines problemas, išvis, bet kokia forma. Ir užkrovė tą naštą Britanijai, Airijai, Vokietijai, Norvegijai, Švedijai, Ispanijai ir visoms kitoms, bent kiek atsakingesnėms tuo klausimu valstybėms. Nes juk jie puikiai žinojo - neturėdami JOKIŲ pajamų, žmonės bus priversti bėgti. Kur jie bėgs? nejau į skurdžius ir šaltus rytus? Ne, į prabangius ir šiltus - Vakarus. Į ES, nes ten net vizų, net darbo leidimų (net į Vokietiją!) nebereikia. Paėmei, ir išvažiavai. Va, kam valdžiai Lietuvoje jau 20 metų reikalinga ES.
• Dar keli šimtai tūkstančių tebėra bedarbiai (250?). Sudėkim viską į kruvą - apie pusė milijono tautiečių galo su galu nesuduria, vos gyvi, arba pabėgo. Apie pensininkų būklę išvis sunku kalbėti, nes jiems dar ir pensijas sumažino. Nu, jo, būtent nuo jų ir reikėjo pradėti, tiksliai...

Aš jau nekalbu, kaip staigiai Vengrija švystelėjo autoritarizmo link, nekalbu, kad siūloma Graikiją valdyti tiesiogiai, nekalbu apie "Paktą" (beje, Ribentropo-Molotovo irgi, berods, "paktas" buvo? Ir Miuncheno?) ...
Krizė sukelia nestabilumą, nestabilumas - reikalauja kažkuo jį atsverti, sistema ieško susibalansavimo. Tada ir iššoka visokie autoritariniai rėžimai, ir pradeda "legalizuotis" pamažėl, nes niekas jų nebevaržo, realiai, netgi priešingai, pospas aktyviai ir energingai palaiko: "Juk reikia užtikrinti sistemos stabilumą? Reikia. Na, tai ir turim griežčiau truputėlį, po to dar griežčiau truputėlį, po to dar griežčiau, o po to jau - tiesiog griežtai! Ką čia diskutuot? Kad stabilu būtų, reikia visiems, kitaip mąstantiems, tiesiog galvas nukapot ir viskas, einam dirbt, o ne politikuot čia: kas kur ką buvo pasidėjęs, kodėl vienam užskaitė, kitam ne. Kam tos diskusijos? Kam tos skirtingos nuomonės? Yra gi TIK VIENAS kelias: taupymas, mažinimas. O jei ne, tada ateis TVF, BOOOOOO, ir vistiek taupys, bet jau SVETIMI, o ne mes, savomis rankomis savo tautą išvaikysim.."

2008-ųjų rudenį, kai žlugo Lehman, aš potencialiai tuoj rinkimus laimėsiančios partijos smagiame ir pertekliuje paplūdusiame vakarėlyje restorane paklausiau (aišku, adresatai dabar stos mūru-siena, kad to nebuvo ir aš nieko neklausiau, jie nieko negirdėjo): "O yra planas B, ne taupymas, o kažkas kita? Arba planas C, kas bus iškart po taupymo, iškart po krizės? Arba planas D - jei pasidarys taip blogai, taip blogai, kad maisto kortelių vistik reikės?" Į mane pažiūrėdavo kaip į, nu, visišką, nu, ne tik nesusipratėlį - tiesiog - kaip į nemąstantį.

Įdomi ir dar viena išvada peršasi: kiekvienas toks jaunų žmonių "trėmimas" mažina realią politinę opoziciją balsavimuose Lietuvoje (kaip žinia, internetu neleidžiama balsuoti. O nekilo tokia mintis, kad visų pirma - dėl galimo netikėto ir neprognozuojamo emigrantų - piliečių, nes jie tebėra piliečiai - smūgio šitai sistemai?). Taip laimi valdžia, kuriai čia gyventi gera ir čia žmonių nereikia. Pasileidžia dar vienas trėmimo ciklas ir dar vienas opozicijos "išstūmimas". Taip sistema užsidaro į uždarą ratą, ir vis daugėja pritariančių, šiaudadūšių, arba tų kurie (jau) visai nemąsto ir nebegali pabėgt: pensininkų masė, kurie ar taip ar taip, su 600 Lt pensija gali tik čia išgyvent  (Vokietijoje tai - negalės) ir kelionės į užsienį net nesuvokia, kaip galimybės. Taigi, kiekvienas sekantis ciklas tokias nuostatas visuomenėje tik stiprina, nes joje lieka (balsuotojų) vis daugiau tik tokių, kuriems toks nykstantis gyvenimas - patinka :)

Primenu, kad maždaug po 4 metų nuo 1929 metų krizės pradžios Vokietijoje (KOKS SUTAPIMAS????!!!!) į valdžią visiškai demokratiškų rinkimų būdu atėjo toks... Hitleris. Dabar kaip tik 4 metai nuo 2008-ųjų baigia praeit..

Taip, krizės sukelia demokratijos saulėlydį. Ir - TAIP! - kol kas, deja, nelabai aišku, kaip tam užkirsti kelią. Dėl to visi, įskaitant ir mūsų valdžią (prezidentę konkrečiai) net nenori pareikšti jokių prieštaravimų tam, kas vyksta...
O vyksta lėtas, bet užtikrintas dreifas "tvarkos" link. Žinoma, mūsų prezidentei tai beveik natūrali būsena, taigi, ji net nepastebi ir negali pastebėti, kad čia kažkas šiaip - labai negerai... Kad ta "tvarka" kažkur labai jau girdėta, ir kad iš jos vos prieš 22 metus (kokia simbolika? 1918-1940 - irgi, lygiai 22 metai buvo) kažkaip sugebėjom išsilupti....