Pasižiūrėjau aš bent 100 pasiūlytų idėjų, beveik iškart, kai tik projektas buvo paleistas. "Na, ir nuobodybė," - pagalvojau sau. (Beveik) nei viena niekam neįkvepia, nemobilizuoja, nekondensuoja valstybės pajėgų. Tokios (beveik) visos "marginalinės", skirtos geriausiu atveju kokiam nors šalies aspektui, o dažniausiai - smulkiai problemai spręsti.
Kas stebi mano blogą, FB profilį, pastebėjo, kad aš senokai kalbu apie poreikį Lietuvai (lietuviams, kurie gyvena čia... ne "ten", o čia, viduje, joje... vis dar gyvena, kažko iš jos tikisi) turėti apibendrinančią idėją. Tokį kaip prekės ženklą, kurį "pirktų" (kaip idėją - ne už pinigus, pabrėžiu. T.y. - patikėtų, sektų, norėtų prisidėti, norėtų kitiems skleisti, laikytų sava ir pan.) visa tauta. Mane iškart užsipuolė ir iškart sukritikavo dėl "prekės ženklo", kad naudoju tokį nuvalkiotą, komercializuotą, dvokiantį gudravimu ir teisybės nutylėjimu terminą... Ir, kaip būdinga mūsuose, tuo pagrindu ir nukilino mano taurias paskatas. Nesakau, kad mane tai atgrasė, bet privertė ilgam susimąstyti, kaip pateikti "konsoliduojančią idėją lietuviams" taip, kad ji būtų nenuvertinama, ir, kad neatrodytų, kaip gryna pigi komercija, bet realiai sutelktų tautą judesiui.
Kodėl apskritai tokia tema rašau čia, savo "makroekonomika-suprantamai" blog'e? Tik todėl, kad tai - mano blogas. Šiaip, ko gero, čia ši tema neturėtų būti. Sutinku...
Taigi, kokios idėjos Lietuvai reikia? Kadangi aš paskyriau tikrai nemažai laiko šio dalyko apmąstymui, manau, privalau pateikti savo įsivaizdavimą, kokius kriterijus tokia idėja turi atitikti, kad galėtų būti laikoma "idėja Lietuvai". Labiausiai man ir kliuvo pateikiamų idėjų neatitikimas mano išsikeltiems kriterijams. Kurie, tikiuosi, ir Jus, gerb. skaitytojau, įtikins ir paskatins prisijungti prie manojo vertinimo. Štai jie:
- Idėja Lietuvai (o aš ją matau visų pirma kaip "(prekės ženklo) idėją lietuviams, kurie gyvena čia (vis dar), kažko iš šios valstybės tikisi, ir kuri apibendrina ir sutelkia efektyvesnei bendrai veiklai, sukoncentruoja (visų lietuvių) pajėgas, padeda (beveik automatiškai) tobulėti šaliai, ir kiekvienam iš mūsų") turėtų būti tokia, kuri veikia nepaisant aplinkybių, ar net aplinkybėms veikiant priešingai, kenkiant ir stabdant. Netgi, dar daugiau: jei aplinkybės veikia priešingai, idėja turi veikti dar energingiau. Priešinis vėjas jai turi teikti energijos, o ne ją išblaškyti. Nei daug, nei mažai. PVZ: prieš gerus 10-15 metų Estija pradėjo save laikyti "e-šalimi". Kažin, ar bent viena pažangi Europos, Amerikos, Azijos šalis nori save laikyti "ne e-šalimi"? O JAV, kuri sukūrė kompiuterius, internetą, mobiliuosius telefonus, išmaniuosius telefonus, elektromobilius ir t.t. - ne "e-šalis"? Nori kam nors užleisti šią poziciją ir aktyviai padeda kitai šaliai tapti "e-šalimi" ;)? Pasvarstykim, broliai kurmiai.
- Dar vienas kriterijus: idėja Lietuvai turi kažkaip "komercializuotis". Kažkaip kelti mūsų (visų, pabrėžiu, ne atskiro socialinio, etninio, lytinio ir t.t. ir t.p. sluoksnio) gerovę, savivertę, pasitikėjimą savimi (+valstybe), norą investuoti į valstybę ir pan. PVZ: prieš gerus 10-15 metų Estija pradėjo save laikyti "e-šalimi". Per tą laiką pas estus atsirado: SKYPE, elektroninis balsavimas, tankiausias elektromobilių krovimo stotelių tinklas, ko gero, pasaulyje (lyginant tikras valstybes, ne su Kalifornija ;)), "est-coin'ai" (tai tokie grynai estiški "bicoin'ai", elektroninė kriptovaliuta... taip taip, šalia gerokai anksčiau už Lietuvą įsivesto euro jie kuria kriptovaliutą..., nes "e-šalis"), (ko gero geriausiai pasaulyje išvystyta) e-valdžia, e-rezidentai, e-balsavimas (nepaisant realaus ir tikro rusų (ir ne tik) hakerių kuriamo pavojaus) ir t.t., ir pan. Ką per tuos 15 metų veikėm mes? Ir kuria kryptimi? Estų verslas kūrė SKYPE. Estų valdžia kūrė "e-valdžią". Elektromobilių tinklą kūrė visi kartu, ir t.t..Sutelkia? Sutelkia. Nukreipia? Na, manding - taip.
- Būti unikali Lietuvai (lietuviams), neatkartojama. Skirtis. To reikalauja ne marketingas ar pigūs komercinio prekių ženklų pozicionavimo triukai. Ne-a. To reikalauja mūsų prigimtis. Tai, kokiu būdu mes mąstom. VISI pasaulio žmonės. O mes mastom asociacijų principu. Mes negalime patekti į lietuvių galvas su "e-šalies" idėja, nes ji jau ten yra. Ir ji jau priklauso ESTIJAI. Asociacijos atsiranda ne tuščiam plynam lauke. Jos atsiranda esamų asociacijų pagrindu. Estai nuo seno prastokai kalbasi su žmonėmis. Bet už tai nuo seno puikiai susikalba su mašinomis. Ar verta stebėtis, kad mums buvo lengva patikėti, kad jie - "e-šalis"?
Tie trys kriterijai - drakoniškai reiklūs. "Aš žinau", - kaip gardžiuodamasis pasakytų "5-tojo elemento" herojus blogietis Žanas Emanuelis Batista Zorg'as, geriečio apšauktas "labai blogu žmogumi".
Taip ir turi būti. Nes tai yra rimta problema. Pamėtyti šakines idėjas, tipo "mažinkim valdininkų skaičių", "kelkim ministerijas į Kauną (Panevėžį, Šiaulius, Plungę...), "reformuokim SODRĄ, kaip 16 metų siūlo R. Kuodis" ir pan. - nepadės. Nes jos neatitinka mano apibrėžtų kriterijų, todėl visiškai mūsų neužkabina. Užkabina tik tų ministerijų, kurias žada kažkur ten kelti, darbuotojus. Kurie svarsto, kaip jiems reiks vaiką nuvežti iš ryto nuo 8:00 į darželį/mokyklą, ir ką reiks daryti, kai vaikas ten susirgs ir reiks staigiai iš Kauno (Plungės?!) parlėkt savo vaikutį pasiimt...Ir dabar jau suprantat aiškiai, manau, ką jie apie tokias idėjas mano ;). Ir kaip jie visa širdimi (ir mūsų suneštais mokesčiais) pritaria "HyperLoop" idėjai sujungti Vilnių su Klaipėda (aišku, būtinai per Plungę) per 20 min? ;)
Ar Lietuva gali būti "krepšinio šalis"? Įspėju, kad žiūrėjau 3 Slovėnijos rungtynes: su Latvija, su Ispanija (+20 taškų, o dangau, kaip sunešiojo!) ir finalą su Serbija, kur atsilaikė netgi be (taip, taip, jau žinau, kas jis yra ir kaip toli nueis (nuskris?!), jei trauma finale nebuvo pragaištinga) Lukos Dončičiaus! Gal ir gali. Nes mūsų krepšinio tradicijos vis dar yra labai labai gilios ir ilgos. Bet kas iš to? Ar gali visi lietuviai būti krepšininkai (kai vidutinis ūgis, kaip bepasuksi, tėra tie patys statistiniai 1,80 m ir su gamta nepakovosi)? Ar iš to šalis gali daryti realų, apčiuopiamą biznį, kelti gerovę? Labai labai ribotai. Ir galų gale, ką daryti Marijonui, kuris iš tiesų myli futbolą ;)
Ar Lietuva gali būti dar viena "e-šalis"? Ne, jau yra Estija (jai net su pavadinimu čia "nuskilo" - "E-stija")... Kaip beje ir Slovėnijai šiemet - ir Dončičius, ir Dragičius, ir dar Prepeličius, ir dar akivaizdus slovėnas, pavarde A. Randolph'as, na ir šiaip - visa jų kariauna, kurią iškart praminė "bebaimiais").
Ar Lietuva gali būti "bio-šalis"? Manau, gal ir gali: būtent lietuvis (Lietuvoje! Ne kokiam ten CAT, MIT, ar Harvarde) sukūrė genų karpymo technologiją CRISPR CS9. Kur bėda? Kad labai sunku padaryti tokį dalyką visuotinai prieinamu tautai. Kaip ir su krepšiniu: gali turėti puikų krepšinį, bet visa nauda - didesnis europinis, retais atvejais - pasaulinis, žinomumas ir kelios arenos su šiokiom tokiom dotacijom iš ES, FIBA... ir viskas. Malonu, bet... smulku. Ir sunku save su tuo asocijuoti. Juk "e-balsavime" (mažoje šalyje prie pat Rusijos, kuri sugebėjo pasiekti net Clinton rinkimus Amerikoje!!!! Ir juose aktyviai sudalyvauti ;)) dalyvauja visi balsuojantys estai. Ir nebijo. Bebaimiai (arba labai drąsūs, arba labai kvaili)....
Lietuva "bio-šalimi" gali būti dėl kitko: dėl to, ką neseniai "atrado" eurokratai - pasirodo (o dangau, ir kaip mes to anksčiau nepastebėjom, juk tai trunka... eeee, visus 20 metų, kiek tik yra ES ir Rytų Europos šalys joje, vaje, vaje...;) ) mūsų maistas yra kur kas prastesnis, nei Vakarų Europoje. Bet lietuvių Lietuvoje pasigamintas gal ir ne toks jau blogas? "Bio-šalis" gali pradėti augti nuo CRISPR CS9 baltymo (kaip estai - pradėjo nuo "SKYPE"), iki visiškai ekologiškų ūkių visoje Lietuvoje (ir jokių kitokių - tik eko-bio, švarūs - pirmieji (?) pasaulyje). "Bio" gali simbolizuoti pagarbą gyvybei. Natūraliai. Nemodifikuotai. "Bio-etikos" šalį, kuri labiausiai domisi, kaip nenusimodifikuoti iki bevaisiškumo ir vėžio. Bet kas čia man patinka? Kad "BIO" aktualu mums visiems. Ir, kad tai - dar viena pasaulinė tendencija. Šalia ir lygiagrečiai "e-" tendencijai. Ar sunku patikėti, kad mes "bio-šalis", kai matai, kiek pas mus miškų, kaip mažai gamybos (taršos) ir žmonių (dėl ko mes galim sau leisti "bio", nes turim žemės, kad ir šaltoj šaly?)? Bet net ir visus šiuos niuansus aptarus, kaip tas "bio" veiks "esant priešiniam vėjui"? Kai valdžia trukdo, arba tiesiog neskuba daryti? Kaip ji veiks, kai Izraelis, Pietų Korėja, JAV, Kanada, ta pati Švedija ar Suomija irgi nori tokiomis būti/likti/tapti "bio-šalimi"? Kaip ji veiks, kai mūsų CRISPR CS9 kaip tik ir sukurtas tam, kad genus..."koreguotume", o ne gyventume "pagal gamtą"? Klausimėlis. Nenuoseklu, kažkaip.
Apie itin "žalius" "valstiečius" Seime, kurių lyderis ką tik parsivarė, ko gero, "žaliausią" "Cadilac Escalade" su 6 L varikliu pasaulyje, nekalbėsiu.... Kaip su tokia valstybės galva kas nors gali kur nors nuvažiuoti? Na, nebent, jei biotualetus laikytume "bio-"...
Skandinavija yra = "gerovės valstybė". Turtingos, tingios, atsipūtę, laimingos. JAV - "American dream", "susikūriau save", privačios iniciatyvos, inovacijų šalis. Estija jau "e-šalis". Kiekviena nauja žinutė susijusi su Estija kala paskutinius vinis į šį pozicionavimą (tiesiog, kitų žinių iš Estijos mes jau turim tendenciją nebegirdėti):
- pirmieji (greičiausiai) pasaulyje autonominiai autobusai? Estijoje
- pirmieji pasaulyje rimtai iškėlę idėją patrumpinti "Google" ir "Facebook" monopolijas? Estija
- pirmoji šalis pasaulyje sumaniusi išleisti savo kriptovaliutą, "est-coin'us"? Estija. Tai iš esmės - nelogiška nesąmonė, nes kaip tik tuo kriptovaliutos ir skiriasi nuo įprastų, kad jos - ne valstybinės, bet... mes nebelinkę girdėti to, kas prie Estijos nesiderina...O "est-coin'ai" - derinasi. Period.
Ar gali Lietuva tokią idėją turėti sau (svarbiausia!) ir pasauliui? Tarkim "bio-šalis"? Gali. Tik turim atsiremti nuo to, kas jau galvose yra. Man iš tiesų patiko Mariaus Jovaišos (= "Neregėta Lietuva") tikrai taikliai pakabintas būdas pristatyti Lietuvą užsieniečiams, kurie nieko apie mūsų šalį nėra girdėję (o tokių yra, buvo ir bus milijonai): "...Tiesa, Lietuvą dažniausiai M. Jovaiša apibūdina kaip šalį prie Baltijos jūros ir vardija Šiaurėje esančias kaimynes. „Pradedu nuo to, kad Šiaurės Europoje yra tokia Baltijos jūra. Ją daug kas būna girdėję. Jei ne, sakau, kad aplink tą jūrą yra Švedija, Suomija. Tada, po šio „inkaro“, lengviau pasakoti, jog esame..."
Negali nupasakoti kažko, kas dar neturi jokių asociacijų. Jokių. O kas turi? Kas yra nesunkiai patikrinama (net Nepale) ir yra akivaizdu? Ką mes kasdien vartojame (bet jau beveik 500 metų, nuo Liublino unijos, nesuvokiam, kokia ji vertinga)?
Mūsų kalbai (nors mano vaikai, iš tiesų, jau nesuprasi kokia kalba mąsto (ir turiu labai pagrįstų įtarimų, kad anglų), bet su manim vis dar kalba lietuviškai) - 5000 metų. Ar net daugiau. Kaip mes vertiname piramides, kurioms panašiai tiek pat? Kaip Pasaulio paveldą. Važiuoja minios pažiūrėt, prisiliest. Kaip vertinam Bibliją, kuriai tik 3500 m.? Kaip svarbiausią knygą planetoje (vis dar). Kas nutiko Kudirkai, kai jis išmoko be baimės kalbėti LIETUVIŠKAI? Tautiška giesmė, mūsų himnas. Kas nutiko Slovėnijai, kai ji bebaimiškai kovojo su Ispanija (realiai - su bet kuo) ir ją sutriuškino? Raktinis žodis yra be baimės kelti 5000 metų išbandymų vėliavą - savo kalbą, o ne slėptis "praktiškoje" anglų kalboje (kaip neseniai buvome verčiami slėptis rusų kalboje).
Tai pareziumuokim: M. Jovaiša pristato Lietuvą, kaip kažką, kas yra šalia Švedijos ir Suomijos (gaublio požiūriu - mes ir esam šalia). Kas pasikeičia nuo to momento? Mes tampam šalimi, ko gero, labai panašia į Švediją. Ir tame yra tiesos. Nemažai. Beigi nepaprastai lengvai patikrinama gaublyje. Aš sakau, kad "bebaimiškumas" yra raktinis žodis bet kokiai pergalei (pažiūrėkit "Slovėnija-Ispanija" ir tai pajusit iškart). Dar sakau, kad lietuvių kalbos vertės mes iki galo nesuvokiame: 5000 metų, 5 kartus ilgiau, nei pati Lietuva, 5 kartus ilgiau, nei egzistuoja anglų kalba (kokia ironija!). Senesnė už piramides, sanskrito sesuo. Tą nesunkiai patikrina nepaliečiai. Ką jau kalbėti apie viso pasaulio lingvistus. Kas pasikeičia nuo to momento? Kudirkai - pasikeitė. O mums? Beje, ir pabaigai - kalba yra labai gyva ir labai turtinga (milijonai žodžių). Kaip ir gyvybė - labai turtinga ir įvairi, labai "bio-". Ir bebaimė.
