Ilgokai - net dvi dienas - svarsčiau, ar rašyti apie tai, ar ne. Ir ką. Buvo sunku. Bet pagaliau ryžausi. Šiaip apie internetą daugelis gali pasakyti tik arba gerai, arba... entuziastingai gerai. Ne, ne kaip apie mirusį :) Nes jis labai gyvas. Bet ir jis turi trūkumų.
Na, aš ne apie tas banalybes - seksas, pornografija, vaikų įtraukimas į internetą, kad jie net praranda bet kokį kontaktą su gyvenimu, pačių suaugusiųjų priklausomybę, mokslo kokybės kritimą dėl to, kad internete galima nesunkiai nusirašyti (legaliai, iš esmės), piratavimą, asmens duomenų vagystes, facebook'inį priekabiavimą ir t.t. Ne. Neįžeidinėkit. Man tai irgi banalu ir neįdomu.
Yra kur kas svarbesni internetiniai dalykai. Kur kas globalesni ir makroekonomiškesni. Vienas iš jų - "LONG -TAIL", pakeitęs verslą daugeliu būdų ir iš esmės (filmų, muzikos, knygų, žaidimų piratavimas - vienas iš šalutinių rezultatų). Tai - pozityvioji, "šviesioji" interneto pusė. Bet ji turi ir išvirkščiąją (o kas jos šiam pasauly neturi?). Ir ta išvirkščioji - ne kas kita, kaip to paties "Long-Tail" suteikiamo pranašumo pasekmė.
Čia - linkas į mano jau senokai stebimo Robert Reich bloggerio įrašą. Prieš kelis mėnesius aš prisimenu, kažkas dar gvildeno šitą temą: kaip internetas ir robotizacija-automatizacija paveikė darbo rinką ir kokias keistas ir netikėtas šalutines pasekmes tai sukelė.
Vat, įdomumo dėlei grafikėlis, kuris rodo, (šaltinis – Wikipedia), kad TOP 1% turtingųjų per laikotarpį nuo 1979 iki 2007 padidino savo pajamas daugiau nei 2 kartus. Tuo tarpu mažiausiai uždirbančių pajamos beveik nepasikeitė per visus tuos 18 metų!:
Natūralus tokioje situacijoje ir "Occupy Movement" ("99%", "Occupy Wall Street" ir t.t.) žmonių nepasitenkinimas: 99% dirba dirba - ir nieko (beveik), o 1% nieko nedirba, ir dar turtėja už kitus greičiau. Not fair, not fair at all...
Ir natūralu, kad krizė sukėlė dar daugiau klausimų: juk mažų pajamų žmonės paprastai pelnosi duoną darbu, dar daugiau, jie uždirba pakankamai kuklius atlyginimus, mažai taupo ir, kai netenka darbo, jų pajamos ne tik, kad smarkiai smunka, bet net ir tenka atiduoti namus (girdėtas terminas "foreclosure"? JAV gyventojui tai baisiau negu mūsų "netekau darbo"), jie ir visa šiema atsiduria gatvėje. O iš ten pakilti, net ir šiais laikais - labai ir labai sudėtinga.
Kadangi 85% JAV gyveno "nuo algos iki algos" ir dar sugebėdavo per tą laiką šiek tiek nueiti į minusą (iki 2008 m. krizės, dabar jau nelabai tokių atsiranda), natūralu, kad daugumą žmonių JAV labai sunervina tokie Wikipedia ir kitur vis šmėkščiojantys statistikos skaičiai.
Daug makroekonomistų (tarp jų ir tokie grandai, kaip Nobelio premijos laureatas Paul Krugman) bandė "talkovai" atsakyti į klausimą: KODĖL?
Jie taip pat vis dar bado atsakyti į klausimą: KAIP TAI PATAISYTI, KAD NEBESIKARTOTŲ?
Nes, pasirodo, dėl to labai daug kaltas ir internetas. Kaip minėjau, man pačiam ne kartą atrodė (aš net tuo klausimu esu parašęs ir straipsnių į A-ZET žurnalą, ir kitur, kiek pamenu), kad dėl 2008-ųjų kaltas būtent internetas... Gilumine prasme, ne paviršutiniškai. T.y. už bankų nugarų vyko procesai, kurių bankai arba nesuprato, arba nenorėjo suprasti, jie ilgai tuos procesus ignoravo, ir galų gale susikaupusi įtampa prasiveržė per paskolų ir būsto burbulų krizę.
Taigi, kaip perskaičiau Robert Reich mintis, negalėjau nesusižavėt ir nepasidalint su jumis (A-ZET'e kitam numery kaip tik bus mano feljetonas duotuoju klausimu, bet man to neužteko, ir aš dar papildomai išsilieju dar ir čia. Be to, žinau, kad dauguma jūsų žurnalo tikrai nepirksit, todėl ir rašau, kad skaitytumėt čia ;) ).
Mintys paprastos:
- Interneto paslaugos, bankomatai, GPS ir automatizacija, internetinė prekyba, internetinė globali paklausa ir pasiūla ("Long-tail") smarkiai padidino našumą.
- Mes (pasaulis, JAV... visi tie, kurie aktyviai dalyvavo ir tebedalyvauja internetinėje revoliucijoje), kaip visuomenė, pradėjome kurti daug daugiau gerybių, žiauriai pralobom.
- Bet tos gerybės pasiskirstė - NE VIENODAI. O kodėl?
- Robert Reich manymu, dėl to, kad kompiuteriai, internetas, bankomatai ir besikeičianti vartojimo kultūra į "savitarnos" kultūrą (interneto banke juk patys save apsitarnaujam, tiesa? ir dar už tai - kas kaip - nuo 0,8 Lt iki 1,4 Lt bankui kaskart paliekam. Absurdas, ane? Juk tai bankas mums už darbą turėtų mokėti, o čia - dar jam 0,8 Lt.... O su bankomatais tai išvis viskas aišku, ane?).
- "Savitarnos" kultūra sukėlė vidurinės grandies darbuotojų nykimo bangą. Tai ir banko klerkai ir buhalteriai-apskaitininkai ir tarpiniai vadybininkai (užsakymų vadybininkus pasiglemžė automatizuotos internetizuotos užsakymų generavimo posistemės, sujungtos su apskaitos vadybos ir kokybės vadybos subsistemomis kur nors "debesyje"...).
- Vietoj 1000 klerkų lieka tik kokie 50, visi kiti 950 - out.
- Taip susiformuoja, Robert Reich žodžiais, toks kaip ir tarpinių karjeros grandžių vakuumas.
- Realiai ten - ne vakuumas. Ne. Ten - internetas, kompiuteriai ir "debesys". Jie daug našesni, pigesni, lengviau valdomi, negauna išeitinių, atostoginių, tryliktų atlyginimų, jų nereikia motyvuoti, jie neserga, jie neturi motinystės/tėvystės atostogų ir.... jie NAŠESNI.
- Dingsta esminė "American dream" sudedamoji dalis - galimybė sąžiningu darbu pasidaryti karjerą, pasiekti aukštumų.
- NES: darai darai karjerą žemiausiuose laipteliuose, o aukštesniame laiptelyje randi ką? Kompiuterio užpakalinę dalį... ir karjera ilgam nutrūksta, arba... netgi pasibaigia.
- Robert Reich labai pagrįstu teigimu, automatizacija "pateko ne į tą segmentą": vietoje to, kad, kaip 1960-ųjų fantastiniuose romanuose, pakeistų paprastus ir "juodus" (nešvarioje aplinkoje, prie krosnių, tualetuose, požemiuose, šachtose ir pan.) darbus dirbančius žmones, jie pakeitė...baltarankogalininkus (white colar) low-end'ą.
- T.y. - internetizacija ir kompiuterizacija labai pakėlė našumą, eliminuodama ne menkai apmokamus darbus, o apmokamus VIDUTINIŠKAI, taip pat ir eleminuodama pakankamai išsilavinusius (bent "su koledžu") darbuotojus, bei užkirsdama kelią žemesniems rangams kilti (natūraliai, pagal pastangas, patirtį ir išsilavinimą) aukštyn karjeros laiptais.
- Ir čia mes turime natūralų paaiškinimą, kas nutiko "internetinės revoliucijos" pasekoje:
- Jei XIX-XX amžių industrinė revoliucija sukūrė proletariatą (dėl ko galų gale kilo baisios revoliucijos ir netgi, galbūt, jos apoteozėje 1929-ųjų Depresija);
- tai XXI amžiaus internetinė revoliucija sugriovė viduriniąją klasę, sunaikindama tokio pobūdžio (neblogos išsilavinimo ir šiek tiek patirties reikalaujančius, klerkinio-biurinio tipo) darbus.
- Dabar mes nebeturime viduriniosios klasės, nes ji nebegauna darbų, todėl tie, kas uždirba mažai, lieka prie suskilusios geldos, nes netgi motyvo siekti perlipti aukščiau galų gale per savo "tarnystės" metus jie nebemato realių galimybių (ir visi OCCUPY nariai tą ir sako, statistika tą sako, apie statistiką aš jau minėjau ne kartą, kokia ji galinga ir kaip keistai ji mus įtakoja, kartais visai per kitą galą, nei mes tikimės).
- Turtingieji, kadangi jie valdo kapitalą, susirenka visus padidėjusio našumo vaisius (nes jiems nereikia įveikinėti karjeros laiptelių, mat jie arba paveldi turtą, arba paveldi talentą, todėl iškart "peršoka" robotizuotus laiptelius), todėl lobsta nerealiai greitai.
- Skurdžiai - lieka dar skurdesni nei buvo.
- Robotai pakeičia ne pigiausius ir bjauriausius darbus, nea. Pakeičia baltarankius ofisistus....TRIUMFUOKIT, proletarai, JŪSŲ VALANDA ATĖJO, visi "lengvo darbo" kantorščikai neteko darbo, HA HA HA.
- Tačiau. Štai kur problema: nebeliko motyvacijos ir noro siekti karjeros.
- Robert Reich teigia, kad toks reikalų susidėliojimas žudo AMERICAN DREAM!!
- O kas amerikiečiui gali būti baisiau už American dream žlugimą?
Ogi vieni, praradę čia Lietuvoje mokytojų, inžinierių, cechų vadovų, na, žodžiu, normalų, klerkišką darbą, ten dirba... na, mes jau žinom kuo. Aš turiu giminių JAV, jie valo viešbučių kambarius. Aš turiu klasiokų - jie Londone statybininkai, turiu kitų pažįstamų - jie braškes Norvegijoje renka ir t.t.
O kiti? Žinau programuotoją, kuris čia gaudavo gerą algą (apie 4000 Lt į rankas 1997 m.), bet pas "Microsoft" Silikono slėnyje tais pačiais 1997 metais jam iškart (startinę) pasiūlė apie 5000 USD. Kitas programuotojas išvyko vos 2007 ar panašiai į Londoną. Čia jis gaudavo gerą kaunietišką apie 4000 Lt+. Ten jis iškart pradėjo nuo 4000 Svarų...
T. y. arba esi "virš robotų" (kaip programuotojai, sutiksit, kaip tik tokie, visokie aktoriai, muzikantai ir pan., celebrities), arba amžinai esi "po jais", t.y. vienintelis skirtumas, kad čia "po robotais" gali max max gauti 2000-3000 Lt, ten - apie 2000 GBP arba USD (iš to bent jau yra šansų kažką gyvenime susitaupyti, galų gale). O jei esi "virš robotų", tai ten apskritai - kosmonautika prasideda. :)
Taigi, manau tai retas atvejis, kada Robert Reich ir aš užmynėm ir išgvildenom labai rimtą, naują temą, kuri labai rimtai privers pasaulį susimąstyti "ką darom toliau?".
Matot, kaip: Arabų pavasaris yra iš dalies šito proceso pasekmė irgi. "Occupy Movement" - tiesioginė šito proceso pasekmė. Masinė ir nevaldoma emigracija iš Lietuvos - kitas to proceso elementas. Ir t.t.
Prie ko visa tai veda? Prie to, kad industrinė revoliucija sukūrė proletariatą, revoliucijas ir komunizmus Rusijoje ir Kinijoje ir Vakaruose sukūrė "welfare state" koncepciją. O dabartinė internetinė našumo revoliucija" sukūrė demotyvacijos skylę visuomenėje, dėl ko visi pagrįstai klausia - KODĖL taip netolygiai pasiskirsto gerybės, kurias atnešė automatizacija?
Ir jeigu šito nepasitenkinimo skylės skubiai kaip nors neužlopysime, sukurdami kažką panašaus į "welfare state 2.0", mūsų laukia rimtos problemos. Visų pirma, kaip pasekmė, kad problemos nesprendžiam, šita "krizė" ar miniDepresija tęsis ir tęsis labai ilgai...
Robert Reich siūlo kelis sprendimus, bet jau čia taip įsijaučiau, kad patys nueikit ir paskaitykit, ką jis siūlo, o prie temos, akivaizdu, dar grįšiu, juolab, kad po diagnozės man jau formuojasi ir keli tikrai saviti ir naudingi sprendimai.... ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą