Top 7 tendencijos artimiausiems 10 metų, ir kokia nauda iš jų mums?

Tiesiog, kad ateity visi kartu galėtume pasižiūrėti, kiek mano įžvalgos prasiskverbė už ateities šydo, ir kiek ne (ir kartu iš kai ko smagiai pasijuokti), nutariau pafiksuoti pajaustas tendencijas, kad po kokių 7-10 metų galėtume kartu su jumis, skaitytojai, įvertinti. Kaip, pvz., dabar galime įvertinti šią. Anot Nassim Nicholas Taleb'o mes labai prastai prognozuojam ateitį. Visi labai prastai. Kelias dienas į priekį, mėnesį - dar dar, bet kelis metus, juolab 10 - visi labai sunkiai. Priežastis? Ateitis NĖRA praeities projekcija. Bent jau ne tiesinė projekcija. Mes labai tikėjomės 1980-aisiais, kad 2015-aisiais minimum reguliariais reisais skraidysim į Marsą (jei ne į kitas žvaigždes). Neskraidom, nors prošvaisčių atsirado (anot "Tesla" ir "SpaceX" įkūrėjo Elon'o Musk'o). Už tai per tą laiką atsirado ir sužydėjo kompiuteriai, internetas, išmanieji prietaisai, ir pagaliau gal jau turėsim ir elektromobilius (nors kol kas dar ir neskraidančius, bet..kiek čia liko). Tai galiu susidurti žiauriai. Dėl to šį įrašą rašau labai atsargiai ir ilgai - jau antra savaitė. Ir nesiryžtu paskelbti, nes vis sau turiu priekaištų. Kita vertus, štai smagus to paties Taleb'o pavyzdukas: įsivaizduokit, kad sutinkat nėščią moterį; jos būsimo kūdikio lytį gali atspėti su 50% tikimybe; bet jei Jūs esate daktaras, ką tik apžiūrėjęs šią moterį echoskopu, Jūsų tikimybė - 100%. Aš leidžiu sau turėti tą echoskopą, bent šiandien ;)

1. Deglobalizacija. Gamyba grįžta į Vakarus (iš outsource'o Tolimuosiuose Rytuose, Lotynų Amerikoje, Pakistane, Indijoje ir pan.). Priežastys?

• Robotizacija. Gamybai nebereikia darbo jėgos (tiek, kiek jos reikėdavo prieš 20-30 metų).
• Saugumas. Kinija yra pavojus jau pati savaime - kam su ja dalytis technologijomis? ir dar nemokamai (statant pas juos fabrikus)?
• Ekologija. Mažesni pervežimai - mažesnė tarša.
• Našumas. Mažiau pervežimų - mažiau kaštų, be to, produktas greičiau patenka į rinką (nei keliautų kelis mėnesius laivais iš Azijos)
• NAUDOS MUMS: dar daugiau gamybos vakariečiai perkels į Lietuvą, dėl to turėtų "natūraliai" augti mūsų užsienio investicijos, o kadangi Lietuva labiau linkusi į pramonę, mes turėtume laimėti iš to daugiau nei kaimynai (LV ir EE). Tačiau - darbo vietų tai juntamai nepadidins (žr. tendenciją šie tiek žemiau).

2. Elektrifikacija - automobilių, pirmiausia. Galbūt ir kitų transporto priemonių (nors traukiniai važiuoja elektros pagalba jau gan seniai, bet dar liko laivai, lėktuvai ir kažkas, kas Elon'o Musk'o vadinama "hyperloop"). Priežastys?

• Tarša. Įstatymai tiek griežtėja, kad net VW skandalų nebegali "patraukti". ;)
• Našumas. Elektros varikliai yra apie 3 kartus našesni, nes jie 70% energijos neišspinduliuoja per radiatorius.
• Energijos revoliucija. Naftą jau realiai keičia saulės energija, vėjas, kiti atsinaujinantys šaltiniai.  Ne paskutinėje vietoje ir skalūnų naftos/dujų revoliucijos poveikis.
• Energetikos decentralizacija: mes elektrą didžia dali gaminsimės patys sau, namuose, nuo stogo saulės baterijų atsivedę laidą į TESLA POWERWALL ar kažką panašaus.
• Saugumas. Kam priklausyti nuo kažkokios labai abejotinos arabų naftos, Rusijos naftos, kitų nestabilių Lotynų Amerikos regionų naftos? Kam? Jei gali apsieiti be to. Kam priklausyti nuo sunkiai prognozuojamos Kinijos paklausos (kainų pusėje)? Juk Kinija jau yra didžiausias naftos importuotojas, iš esmės ir lemiantis visuminę paklausą (ir kainas). O toliau bus tik dar blogiau. JAV jau senokai liko antroje vietoje, ir nežada iš ten kilti.
• NAUDOS MUMS? Nors po 10 metų elektromobiliai vis dar bus retenybė Lietuvoje, ir dauguma važinėsim vidaus degimo "šrotais", bet tai mažins priklausomybę nuo įvežamo kuro, mažins transporto kaštus, švarins miestus, didins gyvenimo lygį. PASTABA: pats laikas pirkti tokių kompanijų (kurios šioje rinkoje sužydės, kaip pvz. "TESLA Motors", "LG Chem" ir panašiai) akcijų.

3. Darbo vietų masinis nykimas, įskaitant ir "proto fabrikus" (tai, ką mes Lietuvoje oriai vadiname "paslaugų centrais", kur dažniausiai dirba programuotojai, bet taip pat ir žemesnės kvalifikacijos paslaugų telefonu/internetu protiniai/klaviatūriniai darbininkai). Piežastys?

• Robotizacija. Tai, kas perkelia gamybą iš Kinijos ir kitur, lygiai taip pat naikina darbo vietas ir čia. Robotai, dronai, dirbtinio intelekto (ar artėjantys į tokį) sprendimai susidoroja su mažai kvalifikuotos darbo jėgos perėmimu. Dabar ne tik buhalteriai kenčia nuo kompiuterių, dabar ir kurjeriai, taksistai, aptarnavimo sferos darbuotojai bus šienaujami. T.y. "paslaugų" sferos darbuotojai pajus tai, ką fabrikai pajuto prieš 20-30 metų - robotų nagučius.
• NAUDOS MUMS? Reikia nebesvajoti apie darbo vietas ateityje. Arba kurti savo verslą, arba įsigyti akcijų kompanijų, kurios moka (ir mokės) reguliarius dividendus.
• Verta pagalvoti (jei turite bent kokį nors talentą) apie kūrybinę profesiją: muzikantai, dailininkai, mokslininkai (tyrėjai, ypač gamtos mokslų, bet taip pat bet kokie inovatoriai, naujų verslų kūrėjai) bus reikalingi kurį laiką, nebent naujasis dirbtinis intelektas, atėjęs į valdžią nuspręs mus visus sumesti į konclagerius "galutiniam klausimo išsprendimui". Hmm.. Tada dainavimas, dizainas bus tiek pat vertingi, kaip ir kitos profesijos.

4. Turtingųjų turtėjimas ir skurdžių tolesnis skurdimas. Atskirtis.

• Dėl robotizacijos - algos nebekyla jau 7 metai. Dėl to, darbo pajamos tampa vis mažiau reikšmingos, o kapitalo - vis labiau reikšmingos. Kadangi "algininkai" savo ribotas pajamas pravalgo, o "kapitalistai" - suvartoja tik mažą jų dalį, kapitalas vis sparčiau kaupiasi pas "1%". 99% vis labiau atsilieka.
• Dėl šios nenumaldomos tendencijos bent  2 valstybės jau rimtai diskutuoja apie "minimalias bazines pajamas" kiekvienam savo šalies gyventojui. Mano žiniomis tai yra Suomija ir Šveicarija, galbūt ir Nyderlandai ar Norvegija netrukus svarstys šį klausimą. Pagalvokite apie tai, kas vyksta Lietuvoje? Šiuo metu priimamas "socialinis modelis" Seime, kurio esmė - dar lengviau atleisti darbuotojus, nei yra dabar (net kūdikius auginančias mamas ir nėščias moteris), sumažinti bedarbystės išmokas, arba išvis palikti be jų :) Super. Tam fone, kai pasaulio pažangiausios valstybės puikiai suvokia, kad darbo - nebebus. Ir imasi "minimalių bazinių pajamų", kad tai spręsti.
• Ta pati tendencija turtins Vakarų pasaulį (galbūt tame sudalyvaus ir Kinija, ar Indija, bent prielaidos šiuo metu - juntamai realios) ir skurdins visą likusį, nes jie nespėjo į technologijų lūžio (dirbtinio intelekto (gamybos be žmonių dalyvavimo), taupios energetikos ir švaraus/saugaus transporto) traukinį. Jų našumas (kadangi jame įpinti gyvi žmonės, darbuotojai) nė iš tolo neprilygs robotų gamybos našumui ir tobulėjimo spartai. Kūrį laiką Vakarai atitrūks nuo pasaulio (netgi - atsiribos nuo arabų, Afrikos, Lotynų Amerikos, Viduriniųjų Rytų, Tolimųjų Rytų, ką beje, ir matome jau vykstant), panašiai, kaip Kinija, kai buvo turtingiausia planetoje valstybė 16 - 17 amžiuje. Prasidė gyvenimas "regionuose". Didysis imigrantų antplūdis į ES pastaruoju metu gali būti paskutinis toks įvykis iki atskirties ir izoliacionizmo staigaus padidėjimo artimiausius 10 metų.
• NAUDOS MUMS? Nelikite algininku! ;) Pasirūpinkite kapitalo sankaupomis, bandykite investuoti į akcijas, NT, kuris generuoja pajamas, galbūt, savo verslą ir t.t. T.y. taip vadinamus aktyvus reikia kaupti, nes atlyginimai ar jų realus didėjimas - nesišviečia. NENAUDA LIETUVIAMS: jei mūsų valdžia labiau rūpinasi, kaip mus greičiau atleisti (t.y., mažinti darbo vietų skaičių), ar Jūs galite iš jos tikėtis kažko panašaus į "minimalias bazines pajamas"?

5. Energetikos decentralizacija. Tai taip svarbu, kad nusipelno atskiros tendencijos nominacijos, nors yra sudėtinė elektrifikacijos dalis.

• Paverskite savo namus (butą, namą, garažą) maža saulės elektrine. Saulės elektrinės labai atpigo, dabar jos gali tapti įperkamos net privačiam būstui ir netgi atsipirkti. Juolab, krauti elektromobilį kasdien po 20-100kWh energijos bus beveik nemokamas malonumas. Perteklių bus galima parduoti arba naudoti namų reikmėms, šildymui, gal net kokiam šiltnamiui.
• Nepriklausymas tinklui sumažins naftos/dujų eksportuotojų hegemoniją, sumažins taršą, sumažins arabų pasaulio įtaką (ir turtus), Rusijos įtaką (ir galią), sumažins komunalinių kompanijų įtaką (ypač, jei pavyktų šildyti žiemą, tik kad tos saulės pas mus gruodį visai nėr. Net balandį ne itin...)
• Decentralizacija plius galimybė kaupti baterijose perteklinę energiją iš vėjo, saulės, gali labai sustiprinti atsinaujinančią energetiką: dabar vėjo/saulės energetikos trūkumas - netolygi gamyba. Tą problemą išsprendus per baterijas, bus galima beveik nebegaminti elektros iš naftos, dujų, atominio kuro.
• NAUDOS MUMS? Švara, turtingesnė visuomenė (nes nereikia atiduoti daug resursų naftos/dujų pirkimui, galima skirti kitam vartojimui), mes - kaip maži verslininkai/energetikai savo namuose. Galimai labiau nepriklausomi Vakarai. Kas turėtų dar labiau sustiprinti ir taip gana aiškią deglobalizacijos tendenciją: kam mums tie arabai, rusai, venesueliečiai, jei turim savo energiją? Tokiu būdu mes turėsim tik dar daugiau paskatų izoliuotis.

6. Dirbtinio intelekto sprendimai. Priežastys, kodėl manau, kad tai tendencija?

• Autopilotai automobiliuose. Kalbos atpažinimas. Veidų atpažinimas. Realaus laiko gyvos kalbos vertėjai.
• NAUDOS MUMS? Galbūt lietuviai, kaip tikrai neprasti programuotojai, inžinieriai, gamintojai, galės sudalyvauti upstart'uose tame segmente ir turėti iš to apčiuopiamos finansinės naudos. Jei esat programuotojas, ar kokių nors jutiklių dronams gamintojams, pats laikas įsivelti į savo verslą šioje srityje. Lietuvoje internetas labai greitas ir labai pigus, todėl yra visos sąlygos sudalyvauti tokių sprendimų vystyme.
• GALIMAS TOTALUS MŪSŲ, kaip rūšies, sunaikinimas? Neabejotinai galimas. Elon'as Musk'as, sukūręs elektromobilizacijos revoliuciją, ne kartą išreiškė mintį, kad tai - mūsų, kaip rūšies, realiausias susinaikinimo scenarijus: sukurti atskirą mašininę sąmonę ir tuo būdu būti išnaikintiems.

7. "Dalijimosi" ekonomika (sharing economy). Čia aš suabejojau visų pirma, ar ji tokia jau nauja? Juk "AirBnB", ar "City Bee", ar "Uber", "Lyft" ne tokie jau ir nauji verslai - kai kuriems jau 8-9 metai. Taigi, tai nėra toks jau naujas dalykas. Klausimas, ar jis turės poveikį artimiausiu metu? Na, dėl automobilių "dalijimosi" didmiesčiuose - sutinku, didžioji aušra dar aušta, dar nesibaigė diena. Piežastys?

• Internetas (ypač mobilusis, tai pat - geri/patikimi žemėlapiai, apps'ai, labai pigūs pinigų pervedimai internetu) sudarė sąlygas tokiems mainams. Internetas sąlyginai - nemokamas. Taigi, informacijos apsimainymo (pasiūlymo pateikimo - nuotraukos, video, instrukcijos ir t.t., radimo/išsirinkimo pagal poreikius ir skonį, apmokėjimo kaštai ir kontrolė) labai atpigo. Daugybė verslų, kurių transakcijos kaštai viršydavo uždarbį negalėjai daryti iki internetinėje epochoje. Dabar - gali. Labai daug dalykų dabar įmanoma, nes labai nukrito kaštai: arba informaciją surinkti ir atsirinkti pasidarė daug pigiau (ir pateikti visam pasauliui, ne šiaip - regiono laikraštuky), arba apmokėti/įsigyti pasidarė daug paprasčiau, arba netgi išmokti naudotis pasidarė paprasčiau dėl videoinstrukcijų, supaprastintų procedūrų, kurios didžioje dalis įvyksta internete, o ne realiame gyvenime (kaip "CITY BEE" ar "VOLVO" atrakinimas mobiliuoju telefonu).
• NAUDOS MUMS: Jei turite "lyšną" butuką, galite ji realiai panuomoti emigrantams arba užsieniečiams kelioms dienoms per "AirBnB". Ir tokiu būdu susikurti pajamų. Bedarbystės didėjimo tendencijos akivaizdoje.
• Kol kas, kol dar robotai nevairuoja automobilių, dar galite užkalti kelis eurus su "Uber".
• Bet tuo pačiu iškyla klausimai: ar tinka sąvoka "dalijimosi ekonomika"? Juk realiai čia tiesiog - apmokestinama paslauga. T.y. jokio dalijimosi nėra, tiesiog yra nuomojimas pigiau, nes turimas įvairiausias mūsų turtas - tiesiog nėra išnaudojamas.
• Klasikinis pavyzdys - mūsų automobiliai. Juk, kai turime šeimoje 2 automobilius (ar net daugiau), važiuojame jais tik apie 5% viso laiko. 95% jie stovi parkinge.
• Kitas pavyzdys - būstai, ypač antrieji, pramoginiai/kurortiniai ir pan. Yra dvi alternatyvos: nuomoti ilgalaikei nuomai (bet tada gauti gerokai mažiau pajamų per mėn., pvz.: trumpalaikėje nuomoje galite uždirbti apie 1100 EUR, ilgalaikėje turbut tik pusę tiek. O iš 1100 EUR per men. gal ir galima pragyventi), arba per "platformas" kelioms dienoms už daug didesnę kainą (Booking.com, AirBnB.com ir t.t.).
• Kitas pavyzdys: tarpusavio skolinimosi "platformos". Lietuvojes mes čia lyg ir kokie lyderiai netgi visoje Europoje. Vietoje "greitukų", kurie siautėja rinkoje jau 10 metų, atsirado alternatyva - galimybė per platformas, labai panašias į "Uber" ar "AirBnB" savo koncepcija, pasiskolinti už maždaug 20-30% palūkanas. Skamba žiauriai? Bet "greitukai" prašo apie 100-200% per metus ;) t.y. 6 kartus daugiau. O su palūkanom, patys suprantat, ne juokai. Šioms platformoms Lietuvoje - vos metai, du. Taigi, jei jos - nauja tendencija, kuri, galbūt, išvaduos apie 200 000 lietuvių iš "greitukų" pančių (!!!!!!) ir netgi galbūt juos išstums iš rinkos (didžiąja dalimi, bet vis tiek liks menkai pamąstančių individų, kurie tas 200% paskolas ir toliau ims, tik atsiras kažkokios ribos. Gal.).
• Kodėl "dalijimosi" ekonomika turi aiškias ribas? Todėl, kad tai - antrinis pavartojimas to turto, kuris mums arba perteklinis, arba mes jo neišnaudojame net dalies. Ir dėl to, kad nuomos/paslaugos kaina pakankamai didelė, kad motyvuotų mus veiksmui (ir tai - ne visus).
• "City Bee" sąlyginė sėkmė yra tame, kad jos steigėjas - automobilių dileris - turėjo sąlyginai pigų resursą: automobilius, kurie nėra itin paklausūs. Be to, kartu jam tai papildoma proga pareklamuoti tuos modelius, kurie turi ateities perspektyvą, tarkime BMW i3. T.y. kas turi besivoliojančius sąlyginai pigius resursus (butą, namą, automobilį, šiokią tokią sumą sąlyginai kol kas nereikalingų santaupų), tas gali veltis į šį žaidimą. Kas neturi - tas negali.

Čia verta stabtelėti: atidžiai apsidairykite, gal jūs turite tokį resursą, kuris jums beveik nemokamas, bet kažkam jis gali būti net labai vertingas, ir juo galima dalintis, jo neparduodant ir neatiduodant - išsaugant, kaip kapitalą? Čia toli gražu ne nauja mintis: visas verslas atsiranda įžvelgus tokią galimybę. Tai labai rimtai ir moksliškai išnagrinėjo Nassim Nicholas Taleb savo knygose (kad ir "Antifragility", visiems rekomenduoju, knyga, kuri uždirba pinigus. Bent jau man šiam momentui ne mažiau, kaip kelis tūkstančius EUR). Jis tai vadina "optionality". Nuostabus dalykas. Verta pasigilinti ;)
3D spausdinimas nepateko į šį sąrašą, nors galėjo. Kodėl?

• Tai "gamyba", o gamyba mums, vartotojams - svetima. Nors ką gali žinoti, jei mes jau gaminsimės sau elektrą elektromobiliams, gal vertės gaminti sau ir 3D gaminius.
• Mano spėjimas: 3D spausdinimas (arba "pridedamoji gamyba") darys labai rimtą įtaką verslo sektoriuje, nes čia atsiveria daug visokių logistikos, bandomųjų produktų kaštų taupymo, patekimo į rinką greičio galimybių ir t.t. Privačiame sektoriuje aš didelės įtakos vis dar nematau. Net parašiau į "A-ZET" tuo klausimu specialų straipsnį, kurio pagrindinė idėja tokia ir yra: 3D neateina į namus, nes mes namuose nieko seniai nebegaminam - vienas pagrindinių mūsų civilizacijos pasiekimų - siaura specializacija ir darbo pasidalijimas, dėl ko viską mes linkę pirkti, o parduoti savo darbo laiką, išsilavinimą, įgūdžius. Visa kita - pirkti.

Yra daug dalykų, kurie gali būti laikomi tendencijomis, kaip antai - žmogaus kiborgizacija, kad ir pagaminant labai tobulus, beveik idealiai atitinkančius originalius organus, protezus. Arba - net pranokstančius originalą. T.y. turėti protezą greitai bus pranašumas, o ne trūkumas. Tarkim - super akis, super ausis, ar dar daugiau - super smegenis. Aš nesivėliau į šį reikalą. Man jis šiek tiek panašus į tas reguliarias keliones į Marsą 1980-aisiais. Gal bus, gal ne. Mane domino tendencijos, kurios turėtų paliesti jei ne kiekvienus namus, tai bent 2/3 per artimiausius 7-10-15 metų.
Dar viena sąlyga patekimui į sąrašą: mano įžiūrėtos galimybės iš to realiai pasipelnyti. Ten kur mano siauros smegenėlės aiškiai įžiūrėjo tokias galimybes - dėjau, kur ne, nedėjau.

Kiekviena iš šių tendencijų, jei ja pasinaudosite šiandien, gali būti verta labai rimtų pinigų po 7-10 metų. Iliustracija: prieš 5 metus "Tesla" akcijos kainavo apie 20-30 USD, šiandien - apie 250 USD. Galima buvo uždirbti nuo 6 iki 10 kartų, laiku investavus. Bet ir šiandien dar ne vėlu, nes 2023 m. tos pačios akcijos gali būti vertos jau ir 750-1000 USD, panašiai, kaip nutiko su "Apple" po "iPhone". Per 7 metus 3-4 kartus uždirbti jums per kuklu? Tada pasvarstykite, kaip įsivelti į robotų gamybą (tarkim, dronų, kurių lyderis šiandien kompanija "DJI"), arba "dalijimosi ekonomiką", arba kaip namus paversti elektrine, ir pardavinėti elektrą kaimynams, kurie neužilgo visi turės elektromobilius (o jiems vienai dienai reikia apie 20-100 kWh kiekvienam). Yra dar ir tokių galimybių, kurias kaip tik atrasit Jūs, apsidairęs po šio blog'o aplink save ir pradėjęs savo nedidelę vertės inovaciją (revoliuciją?) ;)