Kaip prisimenat, ECB įmetė į bankus apie 0,5 trilijono EUR, kad prieš pat Kalėdas užtikrintų dūstančių bankų likvidumą ir pratemptų jų egzistavimą bent kiek ilgiau. Apie tai jau kalbėjau viename pirmųjų savo įrašų.
Ir tai suveikė: Kalėdas pergyvenome be finansų sistemos komos. :) Tai - neabejotinai privalumas.
Bet štai kokia buvo Kanclerės Merkel, ir Vokietijos FINMIN Schäuble reakcija į S&P reitingų sumažinimą net ir Prancūzijai, ir Austrijai: "Reikia dar greičiau ir griežčiau [kiekvienoje iš nepatikimų, nureitinguotų šalių] įtvirtinti biudžeto disciplinos politiką - mažinti išlaidas, mažinti deficitus [geriausia - išvis iki nulio]."
Vienas, mano supratimu, racionaliausių ir įžvalgiausių Vokietijos analitikų Wolfgang Münchau sausio 18 d. parašė, kad jį labiausiai nustebino būtent Vokietijos vadovų reakcija. Kitaip sakant, jis mano, kad kovojama kaip tik ne ten, kur reikia, kur turėtume kovoti su krize. Jo supratimu (ir mano, be abejo) problemos prasidėjo ne viešam sektoriuje, o būtent privačiam, kur dauguma namų ūkių smarkiai prasiskolinę, verslai - taip pat, todėl visi tik taupo ir stengiasi kaip nors nenugarmėt į bankrotą. Kaip tik tai, kad privatus sektorius buvo priverstas taip staigiai sumažinti vartojimą, ir atvėrė milžiniškas skolų žaizdas viešuosiuose valstybių finansuose. BET! Jei valstybės pradės staiga taupyti, kas nutiks toliau? Tiesiog pinigų bus dar mažiau, vartojimas dar labiau smuks. Tada net ir tie privatūs verslai, kurie dar gyvi, smuks ir taps išlaikytiniais, be to, nebemokės į tą patį sumažintą biudžetą mokesčių ir tokiu būdu tik dar greičiau didės valstybių skolos ir BVP santykis...
Kaip žinia, sklinda kalbos, kad vasarį ECB ketina vėl įmesti į bankus "likvidumo". Eina kalbos, kad suma jau bus apie 1 trilijoną EUR ar net daugiau. Ką tai duos? Tai tik atidės bankų žlugimą, bet vargu ar atidės smunkančio BVP valstybių bankrotą.
Graikija - viena mažiausių Eurozonos narių, kai ją lyginam su Italija ar Vokietija. Ir net jos bankrotas jau beveik metus kelia tiek nerimo ir nestabilumo finansų sistemoje, kad apie jokį atsigavimą negalima net kalbėti Europoje. Tai veikia, beje, ir mus - Lietuvos augimas tiesiogiai priklauso nuo eksporto į ES, o jis staigiai sustojo, ir mes irgi priversti klampoti skolose, negalime kelti algų, negalime grąžinti net tų juokingų pensijų, kurias gauna dauguma senukų...
Bet įsivaizduokit, kas bus(būtų), jei bankrutuotų Italija? Arba Ispanija. O jos visos? Tai ilgas ir skausmingas paralyžius, euro pabaiga, ilgi metai be ES fondų finansavimo (iš kur gaunam apie 30% savo biudžeto, ir finansuojam beveik visas valstybines investicijas pastaruosius 7 metus), daugybės ekportuojančių verslų žlugimas, siurrealistinė bedarbystė (35% būtų kaip ir norma), na ir, pats paskutinis ir galutinis išsivaikščiojimas.
Pastaruoju metu dauguma "rinkos fundamentalizmu" indoktrinuotų vadovų visai pamiršo, kad jų funkcija yra rinkodara (ne "marketingas", kaip dauguma galvoja dėl supernesėkmingo Lietuvos lingvistų įsikišimo į šį žodį ir jo prasmę).
Rinkodara, mano supratimu, yra stabilių ir prognozuojamų taisyklių užtikrinimas visiems tiems, kurie veikia rinkoje (t.y. rinkodaros valdytojų nustatytų taisyklių viduje). Reikia pavyzdžių? Kada sužydėdavo Pasaulio ekonomika? Tada, kada kažkas užtikrindavo rinkos taisyklių stabilumą, prognozuojamumą: PAX ROMANA, PAX BRITANNICA, PAX AMERICANA... Reikia dar pavyzdžių apie ką kalbu? "Bretton Woods" sistema po karo reguliavo valiutų kursus - pasaulio valiutų kursai nuo 1945 iki 1971 m. buvo fiksuoti. Kaži kokia jūsų reakcija į šią naujieną, karta, išauginta rinkos fundamentalizme? Augimą užtikrina du dalykai: aiškios taisyklės ir prognozuojamumas, stabilus kitimas ir nuoseklus prisitaikymas, jei situacija keičiasi, ir galimybė realiai konkuruoti (monopolijų galios ribojimas, konkurencijos skatinimas). Stabilumą užtikrina rinkodarininkai (ne marketingistai :)): JAV - PAX AMERICANA atveju, Roma - PAX ROMANA atveju. "Laisvą rinką" irgi užtikrina rinkodarininkai: kas [dar] turi galią suvaldyti mafiją, kad neužliptų paprastiems darbuotojams ant galvų, jei ne stipri viešoji valdžia su stipriais moraliniais ir teisiniais saugikliais?
O jau tai, kas vyksta rinkoje, dažniausiai užtikrina marketingistai :): iPhone ir kitų naujų produktų kūrėjai ir "stūmėjai".
Bet tam reikia bent šiokio tokio laiko horizonto, bent kažkokio prognozuojamumo ir nuoseklios, statybinio tipo plėtros: mokinių išugdymo, profesionalų paruošimo, studentų išmokslinimo, struktūrų (verslo - irgi) sukūrimo ir ištobulinimo. Kaip visa tai padaryti, kai prognozuojamumo garantas - rinkodarininkas - pats tampa (kaip Merkel) neprognozuojamas? Kai valdžia sugalvoja - bac! - še jums ne 18, o 21 PVM, po to bac - dar didesnis gali būti. Įsigilinkit į faktus: PVM buvo stabilus kiek - 15 metų? O per metus jis pašoko 3%. Na, per paskutinius 3 metus jis daugiau nesikeitė, bet už šiuos metus, girdint Merkel - aš tikrai negarantuoju. Tai matematinis vidurkis išeina apie 1% kilimas per metus. Nesunku paskaičiuoti, kad po 10 metų PVM bus jau 31%, o po 20 m. - 41%. Dar nebaisu? Po 80 metų jis bus jau 101%. Nu, kaip dabar? "PVM - 101% pas mus, perrašykit sąskaita, prašom," - anūkėlis telefonu savo tiekėjui po 80 metų....
Patinka? Tai štai, kur nestabilumo šaknys: kada valstybes pradeda vairuoti toks pat neprognozuojamumas, kaip "rinkas", kaip gali tikėtis kažką suvaldyti? Tada jau lauk "savireguliacijos", t.y. bankroto. Kaip jums, tarkim, kad ir "Snoro", tokio menko bankelio sąlyginai, bankrotas, patinka? Nieko nėra klaikiau, kaip savireguliacija rinkos pagrindu: pasakykit man, ar norit, kad evakuacija iš skęstančio laivo vyktų "savireguliacijos" būdu - patiko "Costa Concordia" totali savireguliacija, kaip pagrindinis laivo rinkodarininkas nusimuilino iš laivo?
Tai čia ir klausimas: ar valstybės turi reguliuotis pagal rinkas, ar laikas pareguliuoti rinkas, pagal valstybes ir jų interesus?
Taip, graikai prisidirbo - iki ausų. Bet kas LEIDO prisidirbti? Ne vokiečiai, su savo tyliu ignoravimu to, kas vyksta Pietų Europoje? Ne prancūzai, patyliukais patys pirkdami Graikijos obligacijas? Ne austrai, investuodami ir skolindami nenuolankiajai Vengrijai? Bet tai nereiškia, kad reikia elgtis taip, kaip nurodo panikoje paskendusios "rinkos": jos nebesugebės pačios nusiraminti, neturėkim iliuzijų, jos tik dar labiau įsiaudrins, nes tikimybė, kad viena ar kita šalis bakrutuos - nedinsgta. Ji auga (Graikija - jau beveik 99,9%).
Mano supratimu, ECB turi praryti piliulę ir paprasčiausiai nupirkti Graikijos skolas su 3% palūkanomis, ir praryti piliulę, kad 50% tos sumos vis tiek - muilo burbulai. O euro zona turi nuo šiol realistiškai tvarkytis, ir neleisti, kad sistema grotų tinkamai tik pagal Vokietijos ekonomikos poreikius, t.y. turėti bendras obligacijas (mikstūrėlę, kur visi prisideda, mokėdami aukštesnes bendras palūkanas todėl, kad kai kas bendrijoje - nesitvarko tinkamai), turėti normalią bendrą mokesčių politiką, iš esmės bendrą biudžetą, labiau centralizuotis (čia gal Wolfgang Münchau nesutinka su manim, negaliu pasakyt, straipsnyje to nėra). Iš šios situacijos yra tik du keliai - skilti, arba labiau integruotis. Bet labiau integruotis ne smaugiant vieni kitus, o priešingai - padedant vieni kitiems. O "mažinimas ir karpymas", deja, kol kas duoda tik smukimą ir dar didesnę investavimo į realią (finansai - bankai, mano supratimu, yra nereali, pagalbinė ekonomikos dalis, kuri tik parazituoja ant realios ekonomikos, nes šiaip, pagal apibrėžimą teturi būti realiosios veidrodis) ekonomiką baimę, taigi, stabdo augimą ir valstybių skolos problemą tik aštrina.
Aš nesakau, kad reikia [leisti] be saiko skolintis. Bet, manau, laikas praryti piliulę visiems ir sutikti, kad reikia "skolintis" nemokamai iš ECB, reikia paprasčiausiai dirbtinai numušti palūkanų normas kieta administracine ranka ir pamiršti "rinkas". Tik po kurio laiko leisti joms vėl kvėpuoti. Mat, šitam etape "rinkos" - tai tik iki beprotybės išgąsdinti keli tarptautiniai bankai, iki ausų paskendę PIIGS nelikviduose, todėl nesugebantys rišliai priimti sprendimus. Daug jau jūs racionalumo parodytumėt, jei kepurnėtumėtės lediniame vandeny kokių 5 m gylyje? Tai va... :)
Bet, kiek matyti iš ECB pastarojo meto intervencijų, "kol šuo loja, karavanas eina": ECB nusprendė pasukti pinigų spausdinimo keliu ir prisiimti riziką, kad infliacija visgi geriau, nei nekontroliuojami bankrotai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą