ES viršūnių susitikimas - svarbu ar ne?

Prisipažinsiu iškart - dabar labai daug skaitau, ruošiuosi tokiems egzaminams, todėl mažai laiko turiu blog'ui, todėl šią savaitę bus mažai mano įrašiukų: pauzė, sorry :)

Bet yra viena kita mintis, vis vien.
Šiandien- ES bosų susitikimas vyksta. Pagrindinė tema, kaip ir apie skolų krizės suvaldymą. Bet ar tai iš tiesų lemiamas pokalbis, lemiamas susitikimas?
Nuoširdžiai manau, kad vėl prideklaruos, prisižadės, prikurs schemų, bet niekuo neįtikins ir tikrai atsiras renegatų: Britanija - dėl bankų veiklos apmokestinimo (nes ir taip iš Londono Sičio traukiasi bankininkai); Vengrija - dėl bet ko :)
Bus labai neramus ir piktokas pokalbis, kurio pasekmės - sprendimo nebuvimas, dalinis sprendimas, arba jo atidėjimas.

Tačiau, tai nėra jau taip blogai :) Todėl, kad problema su krize nuo jų sprendimų beveik niekada ir nepriklausė. Tiems, kas skaitė mano AZET straipsnius, turi būti aišku, o kitiems - keliais žodžiais tuoj praskaidrinu:
valstybių skolos tampa nepakeliama našta todėl, kad:

1. Jos (skolos) pasidaro labai didelės (artėja prie 100% BVP, ar, kaip Graikijos atveju - prie 180???)
2. Palūkanos pasidaro labai didelės. Ne 3%, kaip normalioje Eurozonoje, o visi 7% ar net daugiau.
3. BVP neauga tokiu tempu, kaip palūkanos, (ar net smunka, kaip dabar yra Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir net - Vokietijoje) todėl valstybės santykinė skolos našta - didėja, nes tai yra skolos ir BVP santykis. Palūkanos didesnės, nei BVP, vadinasi tais metais ir taip didelė skola (apie 100% BVP) dar padidės. vadinasi, valstybė papuolė į palūkanų (arba BVP smukimo) "suktuką", iš kurio "rinkų" požiūriu nėra MATEMATINĖS išeities. Kas bent skaičiuoti mokat, puikiai suprantat, ką turiu minty.
4. Viskas kartu: ir skolos- per didelės, ir palūkanos - per aukštos, ir dar BVP ne auga, o smunka. Tad visai šakės, tada mes ir turim krizę.

 Tai kodėl gi sprendimai ES viršūnių susitikime nėra tokie jau svarbūs? Todėl, kad jame susirenka "chebrytė", kuri apie pinigus jau realiai nieko nebesprendžia. Va.
O sprendžia nuo šiol ECB. Valstybės, kurių pačių reitingai sumažinti, kurios pačios skolose iki ausų, kurios pačios tarpusavy susitart niekaip nebesugeba - nieko čia neišspręs, ir esminio komponento formulėje - paskolų palūkanų % - nebepakeis, "rinkų" nebenuramins.
Tai padarys (arba ne - ir tai mes ir pamatysim vasario mėn., būtinai) ECB, supirkdamas paskolas labai pigiai - su 3%, ar net mažesnėmis palūkanomis.
Taip, nepadengtais pinigais. Taip, sukeldamas infliaciją (ar ją sustiprindamas, nes tikrą infliaciją sukels Irano karas, šiaip). bet tai iš tiesų vienintėlė likuri reali priemonė "rinkas" padėti į ramybės būseną. Kitaip iš čia mes neišsikepurnėsim.
Ar jūs galit po (šaukšto) Degučio istorijos patikėt, kad politikai - nuoširdūs? Kad jiems rūpi VISŲ PIRMA mūsų interesai :) Sunku, ane...