Idomus, labai strateginis, daugiau net - filosofinis, apie mūsų vartotojų civilizacijos perėjimą į naują - virtualios produkcijos vartojimo ir jos nemokamo gaminimo lygį

Rekomenduoju paskaityti, kad pajustumet, iš kur tokios galios gauna long-tail (kaip kad mano pateiktam vakar pavyzdy apie Aliaskoje (!!!!) prasisukusią moteris, su savo blog'u apie medžio baldų ir kitų staliaus darbų išviešinimą):
http://www.economonitor.com/blog/2012/01/the-bifurcated-society/?utm_source=contactology&utm_medium=email&utm_campaign=EconoMonitor_Highlights%20-%20A%20Weekly%20Recap%20of%20some%20of%20the%20Best%20Pieces%20on%20EconoMonitor_10_27_111

Čia - rimta ir labai solidu, iš Roubini komandos "parinktukų".

Apskritai, apie bifurkaciją reiktų pakalbėti...
Nes prie jos aš vėl ir vėl grįšiu, pagrįstai spėju savo artimiausiuose tekstuose.

Jei paprastai, tai ją galima paaiškinti taip:
Įsivaizduokit, kad turit ant rašiklio galiuko pakibusį rašalo lašą. Jis kabo virš vandens stiklinės. Kai lašas pasileis žemyn ir palies vandens paviršių, jis iškart pradės maišytis su vandeniu ir nudažys jį tam tikra spalva. Vat, tas momentas, po kurio lašo jau niekaip nebegalima sugrąžinti į pirminę būseną (t.y. - rašalą, rašalo lašą) ir vadinamas bifurkacijos, arba "negrįžtamo" pokyčio tašku.

Kodėl jis toks svarbus? Todėl, kad mes su tokiais bifurkacijos taškais savo gyvenime susiduriam nuolat, bet nekreipiam dėmesio į tai, kokie jie svarbūs tol, kol, dažniausiai, arba vėlu grįžti ir kažką keisti, arba nesinori grįžti ir kažką keisti.

Pavyzdžiai:

• mokyklą baigęs žmogus ne įstoja mokytis Lietuvoje, bet išvažiuoja į užsienį padirbėti... ir lieka ten visam gyvenimui. Jei būtų likęs studijuoti, situacija būtų visai kitokia, arba bent jau gerokai skirtųsi;
• Jei Centrinis bankas būtų laiku sustabdęs SNORO machinacijas, gal nebūtų tekę jo perimti. Dabar jau sunku spręsti, nes šaukštai po pietų, bet faktas, kad laiko apsisprendimui Centrinis Lietuvos bankas - turėjo, kažkuriuo momentu pražiopsojo bifurkacijos tašką, todėl dabar jam tenka jau tik "žiūrėti į suterštą vandenį savo stiklinėje", t.y. kovoti jau su pasekmėmis;
• Kai ateini į oro uostą prieš lėktuvui išskrendant, nebūtinai į jį įlipsi, nes bifurkacijos taškas paprastai būna apie 1,5 h iki skrydžio - taip vadinamas "laikas check-in'ui" 

Ir t.t.
Makroekonominiu požiūriu šis taškas kuo įdomus? Tuo, kad burbulai NT rinkoje galėjo būti sustabdyti, ir tai buvo galima padaryti per visa laikotarpį nuo pat 2003 iki 2006 metų. 2007 metais, drįstu teigti, burbulų sprogimas jau buvo neišvengiamas, jau buvo praeitas bifurkacijos taškas NT burbulų sprogimui. Taigi, nuo 2007 m. pradžios vienintelis kelias, kuriuo buvo dar galima eiti - ruoštis sprogimo pasekmėms. Tai štai, kodėl deficitinis Kirkilo 2008-ųjų biudžetas toks ydingas. Štai, kodėl jis toks šiaudadūšis: jis nenorėjo imtis taupymo, imtis rezervo formavimo, imtis nedeficitinio biudžeto, nes artėjo rinkimai, ir norėjo įsiteikti rinkėjams. bet tai jam nei kiek nepadėjo, nes 2008-ųjų pabaigoje jau plika akimi matėsi tautai, kad Kirkilas - apgaudinėjo visus ir save. Todėl vistiek pralaimėjo. Bet čia - atsitiktinumas. Nes, jei Lehman krizė būtų nusikėlusi po 2008-ųjų rinkimų, o ne per/prieš pat juos, Kubiliui įtikinti dėl krizės būtų labai sunku. O dabar - jau taip naudingai TS-LKD ir liberalams sutapo... :)

Jeigu manęs kas nors kada nors gyvenime kas paklaus (bet abejoju, nes jau baigia pamiršt tą Kirkilą, tą LEO, tą "krizės nėra, Lietuvoje krizės nebus, ten JAV kažkokios nesąmonės vyksta", nes jau 4 m. baigia praeiti), kodėl aš labai neigiamai vertinu (1 balu iš 10 galimų) Kirkilo vyriausybę, tai, kad ji ignoravo net 2 bifurkacijos taškus:

1. Galimybę burbulą susdabdyti bent Lietuvoje, įvedant naujus mokesčius naujam NT ir apskritai, visam NT. Priešingai, lengvatomis mokesčiams galėjo pasinaudoti net tie, kurie pirko antrą ir net trečią, aiškiai spekuliacijai skirtą būstą....
2. Galimybę pasiruošti rezervus prieš krizę. ne tik nebuvo sukaupto rezervo, bet netgi suplanuotas biudžeto deficitas 2008-iesiems metams. Tokio absurdo ir sugalvoti neįmanoma, jei bent atsiverti tarptautinę spaudą.... O jis ramiai teigė, kad jokios krizės nėra. Marazmas.