Štai kur dabar yra Vakarų pasaulio ekonomistų mintys - "kapitalizmas patiria krizę, to paneigti jau niekaip neįmanoma".
Ir kur ta krizė labiausiai pastebima? Pasirodo, skaudžiausiai ji paveikia "Amerikos svajonę", t.y. galimybes realiai kopti karjeros laiptais ir į gyvenimo pabaigą savo talentų, darbo ir sumanumo dėka pasiekti aukščiausius jos laiptelius. Pastebėsiu, kad šia tema irgi jau neseniai rašiau (tiksliau įdėjau įdomų linką, kurį ir vėl primenu čia): tai - bifurkuojanti visuomenė :)
Bet kur kas daugiau šurmulio ta pačia tema sukėlė kitas straipsnis, spausdintas "The New York Times" ir sukėlęs ką tik nemenką furorą (nes jame įveltas tuo metu dar gyvas a.a. S. Jobs'as).
Aš jau ne kartą ir ne du kalbėjau apie pozityviąją globalizacijos pusę: sugebėjimą rasti nišas, kurių anksčiau tiesiog nebuvo (buvo nerentabilios), sugebėjimą vienam asmeniui (na, brolių Dailidžių atveju - dviem) susikurti pasaulinio masto verslą, sugebėjimą kurti ir dalinti idėjomis per atstumą akimirksniu ir beveik nemokamai. LONG-TAIL.
Dabar laikas pakalbėti apie kiek liūdnesnes globalizacijos pasekmes. Viena liūdniausių - darbo vietų išvežimas į pigesnes šalis. Konkrečiai būtent tame "The New York Times" straipnsyje kalbama kaip tik apie tą skausmingą JAV ir Vakarų šalims temą. Pasirodo, "APPLE" tik 43 000 žmonių dirba JAV, dar apie 20 000 - kitur užsienyje. Bet įdomiausia (ir kraupiausia) visai ne tai! Net 700 000 (!!!! Daugiau nei 10 kartų daugiau) dirba Kinijoje ir kitose pigios darbo jėgos (kur atlyginimas yra apie 350 USD/mėn., o ne 3000-4000 USD/mėn., kaip JAV). Tai - subkontraktoriai, kurie gamina, surenka iPhone'us, iPad'us ir visus kitus APPLE pričindalus. Vat, tau ir "Made in USA", pasirodo. Ramybės dėlei reiktų nuraminti, kad ir konkurentai ("Android" aparatų, "Nokia") taip pat gaminami ten pat, gal net pas tuos pačius subkontraktorius, tik kituose fabrikuose ar cechuose.
Jei kas įsiskaitys į straipsnį, pamatys "siaubingų" išnaudojimo pavyzdžių "Apple" gamyklose Kinijoje: 12 valandų per dieną darbas, 6 darbo dienos per savaitę, gyvenimas fabriko bedrabučiuose. Į namus neišleidžia, nes "lankstumas" reikalauja, kad bet kuris iš darbuotojų bet kuriuo metu (konkretus pateikiamas pavyzdys - naktį, 12:00) turi atsikelti ir bėgti į darbo vietą ir ten stoti į 12 val. pamainą.... Košmarai, ar ne? Nenuostabu, kad "lanksčiojoje" gamykloje (gaminančioje APPLE produkciją), FOXCONN nusižudė jau dešimtys darbuotojų - nepakėlė sąlygų. Ir toliau tokių vis daugės, neabejoju, nes niekas tų sąlygų lengvinti ir nemano.
Straipsnyje kalbama, kaip Obama vienos iškilmingos vakarienės metu paklausė paties S. Jobs'o - o kaip galima būtų sukelti tuos darbus atgal į JAV? Jobs'as jam tiesiai šviesiai atsakė - niekaip to nepadarysi, nes:
- Ten yra tai, ko nėra JAV (12 val. pamainos, jau minėtas "lankstumas", nepaprastai darbšti ir labai įgudusi darbo jėga);
- Ten darbo jėga kainuoja tik 1/10 to, kas JAV (bet yra dar ir našesnė vos ne 2 kartus);
- Ten gali pririnkti inžinierių tūkstančiais per kelias savaites. Čia - JAV - jų skaičiavimais tai truktų 9 mėnesius. Ten yra darbo jėgos įvairovė ir pasiūla.
Kodėl taip nutinka? Todėl, visų pirma, kad dauguma darbo vietų išvežama iš JAV, ir tai daro kompanijos, kurios tikrai sau gali leisti mokėti daugiau, kurios tikrai labai inovatyvios (APPLE, hmmm, kur jau ten labiau?) ir tikrai joms reikia "protingos" darbo jėgos. Jei prieš 50 metų, savo šlovės apogėjuje didžiausia JAV kompanija (tuo metu) "General Motors" samdė 400 000 darbuotojų, tai dabar APPLE - tik 43.000! Nepaisant, matyt, gerų atlyginimų tiems, kas dirba Amerikoje, darbo vietų sėkmingos korporacijos sukuria per mažai.
Antroji, ir, mano supratimu, dar skausmingesnė problema yra tai, kad kompiuteriai automatizavo ir palengvino kai kuriuos darbus tiek, kad nebeliko viso "tarpinio sluoksnio" vadybininkų, jų vietą užėmė... kompiuteriai ir savitarna. Mes nebesinaudojam (beveik) banko klerko paslaugomis, nes... naudojamės bbnkomato paslaugomis. Daugybė ataskaitų ruošėjų ir spausdintojų nebereikalingi, nes juos pakeitė.... kompiuteriai. Daugybė operatorių ir fizinių darbuotojų nebereikia, nes... juos pakeitė robotukai arba tam tikra savitarna. Taigi, mes už korporacijas dabar vis labiau dirbam .... patys, o pinigus paliekam joms, pelno, ne algų darbuotojams pavidalu.
Anksčiau karjera vykdavo taip: ateini nuo žemiausio laiptelio (net kompanijų savininko sūnus ar dukra dažniausiai taip pradėdavo) ir toliau kopi pamažėl (ar pagreitėl) į viršų. Tada per tarpinius laiptelius, nuosekliai užrėplioji iki pat dangaus.... Arba nespėji, bet iki pensijos bet kokiu atveju ju bent 10-20 pozicijų palipi aukščiau, nei pradėjai.
O dabar tų tarpinių laiptelių tiesiog nėra: arba yra darbas, kurio niekaip nepavyksta automatizuoti (ir jis labai deklasuotas ir labai menkai apmokamas - pinigų jame labai sunku sukaupti; tai - valytojos viešbučiuose, sargai, vairuotojai ir pan.) arba - darbas labai išsilavinusiems, labai gabiems, kuriantiems naujus produktus, naujas idėjas. Toks darbas, aišku, labai gerai apmokamas, ir labai perspektyvus, po jo gali ir pats ne vieną savo "long-tail" bizniuką įkurti, santaupų užteks :) Tačiau TARPE TARP šių dviejų - nieko nėra.
T.y. tiksliau yra - tai visokio plauko automatai ir kompiuteriai. Kokia ironija! Automatizuoti iš tiesų bjaurių ir nemalonių, pavojingų darbų (bent kol kas) nepavyko, o "malonūs" ofiso tipo darbai (kaip mašinininkės-sekretorės) labai sumenko arba išnyko visai. Atsirado taip vadinamas karjeros TARPAS: apačioje tiršta, pigu ir didelė konkurencija dėl prastų, sunkių, fizinių darbų, viršuje dar baisesnė konkurencija dėl gerų, kūrybiškų, "išpildančių" darbų, bet tarpe - kompiuteriai ir mašinos.
Sudėjus abu šiuos galingus pokyčius - karjeros prarają tarp žemų pozicijų ir aukštų pozicijų bei darbo jėgos iškėlimą dėl globalizacijos - mes gauname maxi problemą:
- ne tik nėra pačių darbų,
- bet nėra ir perspektyvos, kad sunkus darbas ir energija gali užtikrinti karjerą.
- Netgi priešingai, panašu, kad darosi vis sunkiau tą karjerą daryti, ne lengviau....
Tai va: mano šitas straipsnis, ir surinkti kiti straipsniai iš viso pasaulio rodo, kad taip - nebus. IT sektorius man visad buvo įtartinas, nes man visada atrodė, kad mes save apgaudinėjam, kai manom, kad tai sukurs mums galimybę prisikviesti stambias kompanijas. Iš tiesų, stambios IT kompanijos pasidarė ne novatoriais, kaip mes tikėjomės ir svajojome (kai kas dar tebesvajoja...), o tik kraupiais išnaudotojais (nuo kurių "FoxConn" darbininkai masiškai žudosi). Mes nors ir darbštūs, nors ir sugebam patraukti po 12 val. kurį laiką, nors ir galim padirbėti vieną kitą savaitgalį, bet, galų gale, mes ne tokie įgudę ir vikrūs kaip kinai. Taigi, jie galų gale laimi ir dėl mažesnio atlyginimo ir dėl vikrumo ir darbštumo (galutinio našumo). Gal santykis su kinais ir ne 10:1, kaip JAV atveju, bet 2,3:1, tai - be abejo.
Bet tuoj iš čia peršasi natūrali išvada: kodėl kelios tokios kompanijos visgi atėjo į Lietuvą? Ką jos čia rado tokio ypatingo, ko nėra Kinijoje (ar Taivane?) Matyt, santykinį saugumą: tarkim bankinę informaciją apdorojantis Vilniaus "Barclays" filialas visgi saugesnis ir artimesnis Britanijai čia, negu Kinijoje.
Tai reziumuokim: visi manėt straipsnio pradžioje, kad pagrindinė kapitalizmo ir globalizmo problema - pinigai, jų iškreiptumas, perteklinis kiekis, jų sukaupimas tose rankose, kuriose nereikėtų jų kaupti?
Ne.
Pasirodo yra dar sunkesnių: "dirbk ir pasieksi" aksiomos - SVAJONĖS - žlugimas, štai kas labai baisu kapitalizmo idilei. Karjeros praraja dėl kompiuterių, bankomatų, savitarnos (bankų, valstybės, įvairiausių paslaugų), pigus ir klaikiai išnaudojantis, neperspektyvus, vergiškas darbas nykiuose fabrikuose toli nuo "humaniškų" Vakarų akių. Globalizacijos grimasos.
Lietuvai tai reiškia, kad iliuzija "prisitraukti" aukštos pridėtinės vertės investuotojus - nereali. Juk pas mus tiesiog įkelia "proto fabrikus", pakankamai standartizuotų ir negudrių paslaugų aptarnavimą internetu, o ne produktų ir paslaugų, idėjų ir inovacijų kūrimą. Tą, gerąją, dalį jie vis dar pasilieka sau. O ta pačią blogiausią ir sunkiausią - arba mūsų emigrantams, arba kinams, tailandiečiams....
Taigi, kapitalizmas - tikrai krizėje, jei jau apie tai rašo net "Financial Times".
O mūsų liberalščinos kol kas to net nepastebėjo, ir net nepradėjo apie tai diskutuoti... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą