"Gerokai" geresni JAV naujų darbo vietų duomenys ir milžiniškas akcijų kursų šuolis aukštyn. Pagrįsta? ir Kuo?

Pradėkim nuo ko pradėjau šiuos metus:
ECB įmetė 500 mlrd. EUR bankams gelbėti (žinoma, a nejaugi mus kas kada gelbėjo? :))
Tada aš teoretizavau, kad gal vistik EUR'as dar turi mažulytį paskutinytį šansą išsikrapštyti iš ten, kur jis pastaruoju metu (kartu su visais mumis, žinoma) dabar yra.

Kas turi nutikti, kad EUR'as išgyventų?
A. Graikija turi būti atskirta - vienaip ar kitaip, "tvarkingo bankroto" ar "messy bankrupcy" keliu, bet turi būti atskirta. Vien tam, kad nuo EUR'o nuimtų baisų nepasitikėjimo šešėlį;
B. Bankai turi nežlugti. Bankų sistema turi ir toliau sutikti priimti EUR'us, kad ir kur jie būtų atspausdinti (net Graikijoje, iki tos paskutinės jos Eurodienos);
C. Visi likusieji turi aiškiai sutarti, kad "rinkos" turi palaukti, kol stabilizuosis ir pradės augti dauguma PIIS šalių (nebe PIIGS, nes G tai nebebus jau...)
D. Kai BVP PIIS (galų gale, neaišku - kada) pradės augti, teks galutinai arba įtvirtinti Eurofederaciją, prie ko iš dalies ir veda naujasis ES/EZ stabilumo PAKTAS, arba nuspręsti, kaip vienos (stipresnės) šalys nuolat dotuos kitas (silpnesnes) ir kaip ten toliau su ta savivalda bus. JAV yra valstijų, kurios nuolat dotuojamos. Yra ir tokių, kurios nuolat dotuoja kitas...Bet kokiu atveju, jau niekas negalės sau leisti skolintis taip pigiai, kaip Vokietija, net jei ir bus Eurozonoje. Teks mokėti priedą už riziką, kaip ir bet kurioje normalioje ekonomikoje.

Iš A, B, C, D punktų, mano supratimu, vienas rimčiausių yra "atjungti" nuo Euro vežimo tuos, kurie jo paprasčiausia nepatraukia. Dar daugiau, dabar jau yra to vežimo tiesiog velkami, kaip nudvėsęs šuo... Ir dar paspardomi Merkozy ir Troik'os (TVF, ES ir ECB) kart nuo karto. T.y. atjungti Graikiją.

ECB įmesti 0,5 trilijono gelbsti bankus (punktas "B"), ir tuo pačiu rinkoms parodo, kur jų vieta (punktas "C"). Taigi, pusė darbo (beveik) padaryta.
Dar lieka punktas "A". Jo niekas nenori daryti. Bet aš manau, kad teks. Koks skirtumas - ar defliacija EUR'o zonoje (t.y. vėl "taupymas ir karpymas", kai ir taip ekonomika smunka apie 7% palyginti net su minusiniais 2011-taisiais?), ar infliacija be euro, drachmos nuvertėjimas ir t.t.? Skirtumas - politinis. Bet aš manau, kad verčiau infliacija drachmomis, negu defliacija eurais (žr. mano išdėstytą poziciją ten pat).
Mano supratimu, Graikijos išmetimas (ką Roubini teigia jau turbut metai ar daugiau) yra būtinas, būtina chirurgija, siekiant pradėti sveikti mums visiems, įskaitant ir pačius graikus. Juolab, kad pagrindo juo pastatyti į kampą, kaip žinia, yra: mes taip statistikos padirbinėti nesugebėjom niekad, nei Kirkilo, nei kitais laikais... :)

Del punkto "D" (integracija, arba aiškus sutarimas, kas ir kaip moka baudas, jei nesilaiko susitarimų)... Merkozy diktatūros primetama integracija manęs nežavi. BET: ar mes turim alternatyvų daug? Galima palikti Europą tokią, kokia ji buvo, tarkim, prieš II Pasaulinį, susikaldžiusią, padalytą, besivaidijančią dėl niekų ir net kraugeriškai kariaujančią...Bet kažkaip atrodo, kad tai jau turėtų būti praeitas etapas? To norėtųsi bent, ar ne? Vadinasi, dar didesnė integracija - reikalinga. Jei reikalinga, tai kokiu pagrindu? Merkozy ar kažkokiu liberalesniu, konsensuso, vienodų balsų, daugiau mažiau, europietišku? Čia, deja, bus priimtas "politinis sprendimas", kaip mus jau informavo Lietuvos nuolatinis atstovas ES (žr. čia jo pasisakymą Delfi)

Tai kaip dėl tų "ypatingai gerų" JAV darbo rinkos duomenų ir akcijų šuolio (aukščiausias, nuo 2011 birželio!)
Įdėsiu citatą iš BBC straipsnio (kam įdomu, pasigilinkit plačiau, bet, manau užteks ir šito sakinio):
"I know the market wants to rally on this number but remember we need a minimum of 250,000 just to cover demographic change."
Taigi, JAV darbo vietų padaugėjo. Padaugėjo tiek, kad visi dėl senatvės ar mirties palikę darbo rinką buvo kompensuoti. T.y. bedarbių sumažėjo... šiek tiek. Kas irgi yra puikumėlis, kai žinai, kad Europoje mes ir tuo pasigirti negalime.
Vis dar gajos legendos Lietuvoje (jau pasenę, deja, nes tai tik istoriniai stereotipai), kad "kai tik JAV pasitaisys reikalai, ir pas mus iškart bus geriau". Deja, taip nebus. Dabar mes priklausomi labiau ne nuo JAV, o nuo ES, Kinijos, Indijos, netgi Rusijos, ir netgi Arabų pavasario ir Sirijos ar Irano, bet nebe nuo JAV.
Ir tai dar ne viskas: darbo vietų padaugėjo, bet... kokia kaina??!

• JAV biudžeto deficitas ir vėl - trilijonas.
• JAV FED'o palūkanų norma ir vėl - 0,25% t.y. pinigai dalinami iš esmės už dyką (tiesa, bankams, na, bet, juk mes tradiciškai vis dar linkę pasitikėti bankais, tiesa [mirkt mirkt naiviai akutėmis :) ]). Įdėsiu į perspektyvą šį skaičių, kad ji geriau suvoktumėt - prieš krizę jis buvo 4,25% (ir tada buvo pakankamai guvus augimas, na, toks ne itin pagrįstas, daugiau kirkilo tipo, bet - augimas).
• Ir netgi esant tokioms sąlygoms augimas geriausiu atveju yra vidutinis. O bedarbystė tebėra didelė, viena aukščiausių per 40 metų.

Taigi, geroji žinia - JAV ekonomika sugeba kažkaip (na, gi, dėl baisių centrinės valdžios ir centrinio banko išlaidų ir nuolaidų ir skatinimo, o ne "kažkaip") augti. Kartu sugeba didinti darbo vietų skaičių, bet kol kas - tik nedidėja naujų bedarbių, ne daugiau. Kartu sugeba (bent jau maža dalimi) traukti ir merdėjančią Europą (mus irgi).

Blogoji žinia: JAV būsto kainos tebekrenta. JAV biudžeto deficitą TEKS mažinti, ir jis bus karpomas skaudžiuoju būdu, taigi, lėtės ir taip lėtas BVP augimas. Ar mažinimas bus jau 2012 pabaigoje ar tik 2013 pradžioje? Juk tai nedaug ką keičia.

Dėl akcijų šuolio: natūralu, kad 3-4 paskutinius mėnesius kursai nekilo. Baimės - didžiulės, o kažkokių objektyvesnių duomenų - nėr, ti nuogirdos ir gandai. Visgi, ką mes turime jau kaip 2011 faktą? Buvo kompanijų, kurios labai gerai padirbėjo tais metais (Apple, HTC, SAMSUNG, VW, ar lietuviška APRANGA). Bet buvo ir NOKIA nuostoliai, KODAK bankrotas, Olympus vidinio grobstymo skandalai, TOYOTA problemos dėl žemės drebėjimo ir Tailando potvynių, ir mūsų OMNITEL kur kas mažesnis pelnas, nei 2010-taisiais... Taigi, metai buvo permainingi ir summa summarum dar neaišku, kaip viskas pasisuks šiais, kurie, beje, irgi prasideda permainingai.
Aš esu tikras, kad užteks Euro problemų, ir visas šis "šuolis" pavirs į gilų krytį. Ir vis dar pagrįstai manau, kad akcijų rinkose žaidžia žmonės su per didele doze azarto ir per maža doze sveiko apmąstymo :)

O apie pasaulio ekonomikos būklę dar labai rekomenduoju permesti šitą Roubini bendruomenės blogerio irašą: Pasaulio ekonomika vis dar neaišku, ar auga, ir augs, kaip rašo puikus ekonomistas Edward Hugh iš Roubini komandos.