Dar gerai prisimenu, koks emocinis tonas sklandė 2011 vasario vidury, kai rinkomės į Lietuvos ekonomikos konferenciją. Kiek emocijų, kiek pozityvumo, kiek tikėjimo, kad "viskas jau pasibaigė", kad "NT atsigauna", kad akcijos jau nebekris kirviu į dugną. Kad prognozuojamumo ekonomikoje daugėja, kad Lietuva - augs, ir labai sparčiai, bent 4% per metus, kad visi mes gyvensime gražiai ir laimingai... jei tik jokių daugiau sukrėtimų nebebus...
Tada Kovo 11 dieną Japonijoje cunamis ir atominė katastrofa Fukušimoje, kurioje ir šiandien reikia milijardų, kad vykdytų iš esmės - konservavimą ir izoliavimą. Apie jokią tolesnę veiklą nėra net kalbos.
Tada gudručiai amerikiečiai nusprendė nebedidinti valstybės skolos lubų, dėl ko JAV iškilo bankroto tikimybė. Tada krito vėl biržos, krito pasitikėjimas. Pirmą kartą istorijoje S&P suažino reitingą JAV, o jei jau JAV galima sumažinti, tai galima ir Austijai, Prancūzijai, Italijai, Ispanijai, tada - visiems galima. Kas vėliau ir buvo padaryta. Bet JAV prabalsavo parlamentai paskutinę akimirką ir šiaip taip katastrofos su JAV bankrotu pavyko išvengti. Nors jaudulio sukilo oi kaip nemenkai, ir kaip vėl susiūbavo prognozuojamumas, augimas, tikėjimas, kad viskas tik atsigauna.
Tada paaiškėjo, kad JAV pirmą ketvirtį visai nepaaugo, nors pradžioje lyg ir registruotas net 2% augimas. Kažkaip paaiškėjo (po 1/2 metų), kad tas augimas - vos 0,4 ar mažiau, o tai reiškia, kad JAV neatsigauna ir kad dvo skolų greičiausiai net ir lubas pakėlus nepavyks išmokėti...
Tada, apie rugpjūtį-rugsėjį prasidėjo Graikijos ir Italijos gelbėjimo marazmas, nuo kurio tolydžio darėsi vis blogiau, nes vis neįtikinamiau atrodė ES priimami sprendimai ir priemonės, kuriomis ES bandė visą šią problemą apvaldyti, sumažinti nerimą ir įtampą. Vėl akcijų kursai patraukė ne aukštyn, o jau žemyn.
Vėl pradėjo strigti NT pardavimas Lietuvoje (kainos - mažėti, nors ir ne drastiškai). Vėl ekonomika prarado pagreitį ir visus metus 6%+ išlaikytas augimas paskutinį ketvirtį jau pavirto 4%, ir toliau nesimatė nieko labai įspūdingai šviesaus. Dėl ko FINMIN staiga sumažino savo prognozę 2012-tiems, ir dėl ko įvyko "naktinė mokesčių reforma 2" (beje, visa tai labai primena Graikiją, tik tiek, kad mūsiškiai tiesiog užsisako bilietus į vieną pusę masiškai, o ne Molotovo kokteilius...)
Metams baigiantis jau visiems buvo aišku, kad Graikijos "gelbėjimas" yra daugiau jos pasmaugimas galutinis. Visiems jau tapo aišku, kad 2011 m. - netapo krizės pabaigos metais (bet juk ir negalėjo tapti - žr. 1929-1933 krizę, kuri truko beveik 10 m., vien pirmasis etapas - 4 m., taigi, geriausiu atveju pabaigos galim tikėtis šiemet). Visiems jau tapo aišku, kad metų pradžia - kelis kartus nervingesnė, nei 2011-ųjų. Problemos niekur nedingę, beveik visa ES vėl recesijoje, mūsų eksportas auga jau labai nežymiai (aš ir prognozavau, kad max augimas bus 0-10%, bet ne +20-30%, kad buvo būdinga 2010 ir 2011 - "atšokimo" metams).
Įdomu būtų dar parankioti, kokios tada buvo išsakomos prognozės (nausėdistiškos), kokie skaičiukai ir kodėl. Ir būtinai parankiosiu ir įdėsiu, kad smagiai pasijuoktume iš savo nesuvaldomo optimizmo, ir dar kartą įsiklausytume į tuos, kurie entuziazmu gal ir nebujoja, bet pataiko į realybė gan dažnai :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą