Demokratijos saulėlydis? arba ES viršūnių susitikimas - svarbu ar ne? III dalis.

2009 metais pavasarį (kovas buvo, irgi šalta dar buvo, pamenu, kaip ir dabar), kalbėdamas su labai rimtų valstybės vyrų - ekonomistų, politikos viršūnėje - kompanija, pasakiau paprastą tiesą: pajamoms kritus apie 15-20% didžiulės masės žmonių atsidurs, kaip aš pavadinau tada, "po išgyvenimo riba".
Iliustruoti galima taip:

• pensininkas (primenu - dar prieš pensijų sumažinimą!) gaudavo apie 600 Lt pajamas į rankas (po kažkokių dar mistinių nuskaičiuotų mokesčių - koie gali būti mokesčiai asmeniui, kurio pajamos - 170 EUR/mėn.?).
• Jis vien už šildymą gauna sąskaitą apie 400 Lt. Tuo metu kainos šildymo kaip tik buvo šoktelėjusios, nes galiojo senesnė kainų nustatymo sistema - pusmečiai, o paskutinis kainos nustatymas vyko kaip tik 2008-ųjų vasarą, kai apie krizę Lietuvoje žinojom tik mudu su S. Jakeliūnu (Kuodis, aišku irgi žinojo, bet jam būdingai oriai - kiek patylėjo :)). Dėl infliacijos ir "gerų laikų", bei dėl to, kad Lietuviai puikiai susiderėjo su rusais, dujų kaina 2008-ųjų vasarą buvo labai šoktelėjusi, todėl krizės apimtai, agonijoje besivaduojančiai Lietuvai staiga dar teko ir šildymo kainų šokas...
• Kiek lieka? 200 Lt. Pensininkai paprastai turi pirkti daug vaistų. Dar minus 100 Lt minimum. Kiek lieka? 100 Lt.
• Bet, kad ir koks pensininkas būtų taupus, jam tai valgyt reikia? Kiek reikia maistui per mėnesį? Vienas asmeniui? Na, po 10 Lt per dieną reikia? Sakykim. Taigi, dar 300 Lt. Taigi išeitų mūsų pensininkas jau turi minus 200 Lt kiekvieną šildymo sezono mėnesį.

Kas tokiais atvejais paprastai nutinka? Paprastai didėja skolos šilumininkam, ir jas paskui per vasarą vargais negalais pensininkai padenginėja (arba jų vaikai, giminaičiai). Bet nesunku suprasti, kad yra riba, už kurios net ir vasarą kompensuoti nieko nebepavyks - tiesiog pensininkui per visus metus pritrūks pinigų, jis tiek negauna tiesiog.
Ir ne tik pensininkas. Ir jaunos vienišos mamos kartais, ir jauni bedarbiai vyrai ir t.t.
T.y. aš pasakiau, kad krizė šimtus tūkstančių (apie 15-20%, gal ir daugiau) gyventojų pavers ne skurdžiais, o neto skolų augintojais. T.y. nėra prasmės jiems duoti pinigus, nes jiems galai vis tiek - nesueis. Skaičiuok kaip nori.
Geriau juos tiesiog sukelti į bendruomenių namus, apgyvendinti ne atskiruose 40-60 kv. m. butuose, o po kelis i 20 kv. m. kambarį ir tiesiog - maitinti, ir leisti nestresuoti, pabendrauti. Fašizmas? Panašu į tai. Jumoras? Žinoma, daug tame ironijos.
Bet ką mes galų gale turime dabar?

• Merkozy siūlo valdyti Graikiją, suverenią valstybę tiesiogiai. ignoruojant kokias tai ten asmenines laisves, suverenitetus, tautos apsisprendimą ir pan. Ar čia ne tas pats, kad ignoruoti vargšus ir pensininkus, jų teises į turtą kažkokias ir tiesiog masiškai sukelti į bendruomenes ir jas šiltai laikyti ir maitinti, neduodant jiems be reikalo pinigų, kurių davimas galų gale vis tiek susiveda į skolų augimą? Dar daugiau, pinigus susižeria komunalininkai (RUBIKOOOONNNN! Gėda! Gėda! Gėda! Žvėrys!), o vargšai net pavalgyt normaliai neturi už ką, o dažnai ir vis tiek šąla, nes šildo tai - prastai?

2009 m. buvo ir dar vienas iškilus valstybės veikėjas, kuris tiesiai pasakė - reikės dalinti maisto kuponus, nes žmonės neįpirks net maisto. Jį ignoravo, jį laikė panikuotoju, ir galų gale pareiškė, kad, girdi, "va, žiūrėk, krizę įveikėm, jau va augimas prasidėjo, kokios problemos? Kur tie neturintys valgyt?" Ir Lietuvoje tikrai - atrodo, kad labai viskas gerai, jokių problemų nėra: niekas nestreikuoja (biškutį langus padaužė, ir tai - kažkokie pusiau kriminaliniai elementai - ir gana), riaušių nekelia, nepradeda atvirai agituoti revoliucijai, nesiginkluoja, kaip pas arabus... Ar kaip Graikijoje. Ar Britanijoje.
Praėjo 3 metai. Beveik baigėsi "krizės įveikėjų" kadencija. Už krizės įveikimą jiems rinkėjai ne padėkos, o nubaus. Bet kokie rezultatai galų gale:

• tie keli šimtai tūkstančių (200? 300?), kurie neturėjo ko valgyti (ir negavo jokios pašalpos, nes jo buvo tik sumažintos, o ne padidintos ar prailgintos krizės akivaizdoje - ko gero čia mes, be latvių, esame ko ne vieninteliai pasaulyje?) - paprasčiausiai pabėgo. Čia ir yra privalumas, kam reikalinga ta ES=yra kur pabėgti, vo..
• Perfrazuoju, kad būtų suprantamiau: vietinė valdžia atsisakė spręsti socialines problemas, išvis, bet kokia forma. Ir užkrovė tą naštą Britanijai, Airijai, Vokietijai, Norvegijai, Švedijai, Ispanijai ir visoms kitoms, bent kiek atsakingesnėms tuo klausimu valstybėms. Nes juk jie puikiai žinojo - neturėdami JOKIŲ pajamų, žmonės bus priversti bėgti. Kur jie bėgs? nejau į skurdžius ir šaltus rytus? Ne, į prabangius ir šiltus - Vakarus. Į ES, nes ten net vizų, net darbo leidimų (net į Vokietiją!) nebereikia. Paėmei, ir išvažiavai. Va, kam valdžiai Lietuvoje jau 20 metų reikalinga ES.
• Dar keli šimtai tūkstančių tebėra bedarbiai (250?). Sudėkim viską į kruvą - apie pusė milijono tautiečių galo su galu nesuduria, vos gyvi, arba pabėgo. Apie pensininkų būklę išvis sunku kalbėti, nes jiems dar ir pensijas sumažino. Nu, jo, būtent nuo jų ir reikėjo pradėti, tiksliai...

Aš jau nekalbu, kaip staigiai Vengrija švystelėjo autoritarizmo link, nekalbu, kad siūloma Graikiją valdyti tiesiogiai, nekalbu apie "Paktą" (beje, Ribentropo-Molotovo irgi, berods, "paktas" buvo? Ir Miuncheno?) ...
Krizė sukelia nestabilumą, nestabilumas - reikalauja kažkuo jį atsverti, sistema ieško susibalansavimo. Tada ir iššoka visokie autoritariniai rėžimai, ir pradeda "legalizuotis" pamažėl, nes niekas jų nebevaržo, realiai, netgi priešingai, pospas aktyviai ir energingai palaiko: "Juk reikia užtikrinti sistemos stabilumą? Reikia. Na, tai ir turim griežčiau truputėlį, po to dar griežčiau truputėlį, po to dar griežčiau, o po to jau - tiesiog griežtai! Ką čia diskutuot? Kad stabilu būtų, reikia visiems, kitaip mąstantiems, tiesiog galvas nukapot ir viskas, einam dirbt, o ne politikuot čia: kas kur ką buvo pasidėjęs, kodėl vienam užskaitė, kitam ne. Kam tos diskusijos? Kam tos skirtingos nuomonės? Yra gi TIK VIENAS kelias: taupymas, mažinimas. O jei ne, tada ateis TVF, BOOOOOO, ir vistiek taupys, bet jau SVETIMI, o ne mes, savomis rankomis savo tautą išvaikysim.."

2008-ųjų rudenį, kai žlugo Lehman, aš potencialiai tuoj rinkimus laimėsiančios partijos smagiame ir pertekliuje paplūdusiame vakarėlyje restorane paklausiau (aišku, adresatai dabar stos mūru-siena, kad to nebuvo ir aš nieko neklausiau, jie nieko negirdėjo): "O yra planas B, ne taupymas, o kažkas kita? Arba planas C, kas bus iškart po taupymo, iškart po krizės? Arba planas D - jei pasidarys taip blogai, taip blogai, kad maisto kortelių vistik reikės?" Į mane pažiūrėdavo kaip į, nu, visišką, nu, ne tik nesusipratėlį - tiesiog - kaip į nemąstantį.

Įdomi ir dar viena išvada peršasi: kiekvienas toks jaunų žmonių "trėmimas" mažina realią politinę opoziciją balsavimuose Lietuvoje (kaip žinia, internetu neleidžiama balsuoti. O nekilo tokia mintis, kad visų pirma - dėl galimo netikėto ir neprognozuojamo emigrantų - piliečių, nes jie tebėra piliečiai - smūgio šitai sistemai?). Taip laimi valdžia, kuriai čia gyventi gera ir čia žmonių nereikia. Pasileidžia dar vienas trėmimo ciklas ir dar vienas opozicijos "išstūmimas". Taip sistema užsidaro į uždarą ratą, ir vis daugėja pritariančių, šiaudadūšių, arba tų kurie (jau) visai nemąsto ir nebegali pabėgt: pensininkų masė, kurie ar taip ar taip, su 600 Lt pensija gali tik čia išgyvent  (Vokietijoje tai - negalės) ir kelionės į užsienį net nesuvokia, kaip galimybės. Taigi, kiekvienas sekantis ciklas tokias nuostatas visuomenėje tik stiprina, nes joje lieka (balsuotojų) vis daugiau tik tokių, kuriems toks nykstantis gyvenimas - patinka :)

Primenu, kad maždaug po 4 metų nuo 1929 metų krizės pradžios Vokietijoje (KOKS SUTAPIMAS????!!!!) į valdžią visiškai demokratiškų rinkimų būdu atėjo toks... Hitleris. Dabar kaip tik 4 metai nuo 2008-ųjų baigia praeit..

Taip, krizės sukelia demokratijos saulėlydį. Ir - TAIP! - kol kas, deja, nelabai aišku, kaip tam užkirsti kelią. Dėl to visi, įskaitant ir mūsų valdžią (prezidentę konkrečiai) net nenori pareikšti jokių prieštaravimų tam, kas vyksta...
O vyksta lėtas, bet užtikrintas dreifas "tvarkos" link. Žinoma, mūsų prezidentei tai beveik natūrali būsena, taigi, ji net nepastebi ir negali pastebėti, kad čia kažkas šiaip - labai negerai... Kad ta "tvarka" kažkur labai jau girdėta, ir kad iš jos vos prieš 22 metus (kokia simbolika? 1918-1940 - irgi, lygiai 22 metai buvo) kažkaip sugebėjom išsilupti....