2011-taisiais po konferencijos, prisimenu, buvo labai pakylėtas jausmas, toks "atsigavimo", nuopolio pabaigos, "geresnio gyvenimo" vilties, krizės dugno ir pabaigos, aiškaus kilimo (kuris, beje, bent jau Lietuvoje tikrai ir materializavosi, tuo nustebindamas netgi gan optimistiškus prognozuotojus, kaip minėjau aname savo įraše ta pačia tema). Visi, ir investuotoja,i ir valdininkai, ir žurnalistai (tuo metu buvau radijo stoties "Laisvoji banga" direktorius), ir šiaip dalyvavę verslininkai, ir NT rinkos žaidėjai išsiskirstė su užduotimi "nepaleisti savo laimės paukštės": įgyvendinti naujus projektus, naujas idėjas, investuoti, statyti, pirkti, didinti, SAMDYTI....
2012-taisiais po konferencijos - visai kitoks jausmas. Pirma, buvo Kubilius ir pasakė valandinę kalbą. Kas pakylėjo konferenciją į dar laipteliu aukštėlesnį lygį. Antra, jis neužkrėtė tikrumu, ir pasistengė visus likusius nemalonius savo kadencijos rezultatus nurašyti Iranui ir Graikijai (dabar, pasirodo, kur kas pavojingesni mūsų priešai - ne Rusijoje, o Graikijoje, na ir Irane. Va kaip per metus pasikeitė pasaulis :)). Trečia, jis turėjo pripažinti, kad mes tikrai niekaip nebegalime nulemti savo likimo šioje krizėje (tą ir aš sakiau prieš 3 metus, dar 2009-taisiais), nes esame... priklausomi. Nuo ES, nuo Graikijos, nuo "Arabų pavasario" (kuris šiaip jau gali būti pervadintas "Arabų metais", nes niekaip nesibaigia, o tik gilėja, su Sirija priešaky), nuo eksporto, nuo Rusijos irgi (Putino pavasaris arba Putino prasidėjęs ruduo ir neramumai, nepasitenkinimas jo valdžia) ir nuo... Kinijos (Kinija juk: A. Gali neduoti pinigų ES gelbėti; B. Gali pirkti naftą iš Irano ir tokiu būdu Vakarų blokada jo niekaip nepaveiks, o Kinija susiderės nerealiai mažas kainas su Iranu, ir pus ir juoksis iš mūsų - tikėtiniausias variantas). Ketvirta: Kubilius vis dar spekuliuoja idėjomis, kad būtent jis ir TS-LKD vėl vadovaus po rinkimų, nes TS-LKD galų gale laimės nemažai balsų. Kad ir kaip keistai kam atrodytų, bet jau geriau: A. Kubilius, o ne Romanovas ar Upaskich'as ar netgi Butkevičius, kuris konferencijoje įvardijo Energetikos ministrę Vėsaitę ir Užsienio reikalų ministrą Linkevičių, o švietimo - Juodką (kitaip tariant- neturinčiu jokių idėjų praeities demagogus, todėl mes kristume į Mubarako tipo Egiptą tokį, ramų, bet be vilties judėti pirmyn); B. Kubilius, nes jis bent kiek susigaudo ekonomikoje, kai jį palygini su Butkevičiaus akivaizdžiai padrikusiomis kalbomis apie ekonomiką, ir kai suvoki, kad būtent Butkevičius susprogdino auksinį šansą "nusipirkti" šios specifinės, ekonomistų ir analitikų bendruomenės simpatijas ar bent pagarbą vakar... Butkevičius patyrė vakar fiasko, ir parodė, kad negali vesti ekonomikos į priekį, kad nesuvokia naujausių tendencijų pasaulyje, mokslo įtakos, aukštų technologijų, atvirų universitetų realybės, na ir apskritai, jo pasiūlyti "kandidatai- profesionalai", deja, smarkiai smirda naftalinu, ko dabar Lietuvoje reikia mažiausiai - nes reikia nepaprasto lankstumo ir valdžios guvumo.
2012-ųjų konferencija, mano supratimu, sukėlė 2 sensacijas (mažiausiai): pagaliau Energetikos ministras pateikė "ATOMINIUS skaičius"!!!! Ir pamatėme mes OHOHO kokius stebuklingus ir mielus akiai skaičius, iki pat 2080-ųjų metų. Tai jau sensacija pati savaime - apskritai atskleisti SKAIČIAI: būsima elektros gamybos kaina neva bus apie 7-10 ct, o kapitalo kaštai (paskola) - dar apie 10-15 ct pirmus 20 metų. Bet pats faktas, kurio taip laukta ir praeitoje ir užpraeitoje konferencijoje, jau sensacija, ar ne? Dabar jau bent kiek nors galima įvertinti, ar verta statyti ATOMINĘ Lietuvoje. Ar ne? Bet užvis įdomiausias ir labiausiai akis atveriantis buvo Suomijos energetikos ministerijos berods atominio departamento vadovo pristatymas. Mano supratimu - tai dar didesnė sensacija buvo. Žinot, ką mes sužinojom iš jo - žmogaus tiesiogiai atsakingo už atominės energetikos vystymą Suomijoje? Vėlgi, OHOHO, kokie Suomijos planai toje srityje. Ekologijos citadelės planai, beje. Jie jau turi 4 veikiančius blokus ir paleisti planuoja dar 3 blokus, ir 2020 (maždaug apie tą laiką, kai ir mes turėtume turėti savo atominę, nors tuo labai labai labai sunku kol kas patikėti, nors akivaizdus judėjimas pirmyn - yra) apie 60 proc. elektros energijos gaminti atominėmis, o dar 40 proc. - iš atsinaujinančių šaltinių (vėjas, saulė, biokuras).
Apskritai, gal labiausiai dėl to nepaprasto ateities neapibrėžtumo ir dėl didelės koncentracijos naujienų iš energetikos srities, konferencijoje dominavo energetikos tema. Mes sužinojome, kad jau 2015 turės ir buitiniai vartotojai pirkti elektrą pas "nepriklausomus tiekėjus" konkurenciniu būdu (viena tiekėjas priklauso "Lietuvos energijai", kitas "Latvenergo" ir dar yra apie 14 smulkių žuvyčių, bet vis - pasirinkimas). Sužinojome, kad elektros jungtis su Lenkija bus (sunkiai tikiu), dujų su Lenkija bus kiek vėliau (dar sunkiau tikiu), jungtis su Švedija bus 2015-taisiais (tikiu 100%, švedai pasakė - padarė), Dujų terminalas - 2014 (gal ir bus, veiksmo daug, sprendimas - gana paprastas - paprasčiausiai didelis laivas tam bus naudojamas, o ne koks požeminis pastatas, kurį pastatyti reikia labai daug laiko, technikos, ir... Lietuvos. Laivą statys norvegai, berods, todėl ir tikiu, kad ji reikiamą dieną bus atplukdytas ir pastatytas), Atominė - 2020 (nu, gal, bet jei sekantis premjeras USPASKICH'as, tai tikrai nieko iš viso to nebus). Žodžiu naujienos apie energetiką (nors ir propagandinės, ir nors vėluoja jau 3 metus mažiausiai), užgožė itin nemalonią prognostinę temą apie ekonomikos ateitį.
Todėl konferencijos pabaigoje Eduardas Eigirdas iš visų jėgų vairavo laivą ir stengėsi kažkaip sugrįžti prie temos: "Tai kaip vis tik, kokie bus tie 2012-ieji? Ar bus augimas, ar bus koks nors progresas, ar laukiamas stuporas, kaip 2009-taisiais?". Reikia pasakyti, kad vairuodamas baigiamąją diskusiją, kurioje tebuvo likę gal 1/3 klausytojų (kaip visada), Eduardas užvažiavo smarkiai ant Kuodžio ir neleido jam pabaigti. Tie, kas yra matę Kuodį gyvai, pastebėjo, kad jam išdėstyti mintis reikia laiko - jis kalba sudėtingomis temomis ir pats nėra labai jau cholerikas, taigi, jis kalba lėtai ir dėsto viską labai aiškiai. Bet lėtai. Eigirdo kantrybė trūko ir jis kažkaip nuvylė mane - neleido įdomiausiam pranešėjui normaliai atsiskleist. Užtat labai nustebino Petras Masiulis ("Tele2" vadovas), kurio pasisakymas tikrai pažėrė malonių faktų bent jau apie esamą ekonomikos padėtį bei buvo retas atsakymas "į temą" (tai, ko klausė renginio vedėjas): "Tele2" duomenys rodo, kad 2009 m. 90% žmonių pradėjo staigiai rinktis neterminuotas sutartis (kurias bet kada be sankcijų galima nutraukti) ir nebeėmė telefonų už 1 Lt, kas buvo itin būdinga 2008-ųjų pavasariui, pvz. Bet šiais metais žmonės apie 60-70% VĖL ima telefonus už 1 Lt ir terminuotas sutartis. Tai rodo, kad žmonės jau gerokai labiau pasitiki ateitimi, net nepaisant nuolatinių grasinimų, jog euras žlugs, ir viskas nueis pragaran :) "Tele2" pateikti faktai rodo akivaizdų dalyką:
A. Įpratom gyventi baimėje ir nebenorim savęs ir toliau riboti ir bauginti (be to, 2 metų senumo telefonai, kuriuos dar galima buvo naudoti 2009-2010 m., dabar jau grynai fiziškai paseno ir juos reikia pakeisti).
B. Žmonės tikrai taip baisiai nebebijo ateities, kaip tai buvo 2009-taisiais, nes, pirma - smukimo juk (bent kol kas) nėra, arba jis labai nežymus (ką ir aš ne sykį sakiau - tarp 0 ir -5 ne daugiau), antra - tie kas dabar dar liko ir gyvena Lietuvoje (vis dar neemigravo) vėl kažkaip susirado nišą ir kažkaip išgyvena jau visiškai naujomis sąlygomis. Taigi, ko gero turi santykinai stabilias pajamas ir yra tikri, kad jas bent kelis metus pajėgs užsitikrinti.
Apie tai, kas yra atsakymas totaliai ne į temą, siūlau pažiūrėti čia (interviu per LTV su partijos įkūrėju V. Romanovu - pakentėkit, kraunasi ko tai ilgokai, bet verta, turėsit bent 10 min. super emocijų :) :) )
Apie tai, kas laukia bent jau euro, geriausiai pasisakė Lars'as Christensen'as is "Danske" banko (taip taip, tas pats atžagarus, nesimpatiškas ir kiek pasikėlęs pankas. Bet visa tai nereiškia, kad jam trūksta ekonomisto įžvalgos - gal net atvirkščiai :) ). Pasisakė jis labai trumpai (buvo nepasiruošęs prezentacijai, dėl to buvo dar smagiau - nes tiek Lars'as, tiek ir Zabulis - kurio benefisas koncentravosi į vieną žinutę: "Kodėl visus Omnitel valstybinius klientus pasiėmė TELE2? Juk kaina - ne vienintelis kriterijus, yra ir ekonominės NAUDOS kriterijus? Aš labai dėl to piktas!!!" - abu yra super šoumenai ir dėl to konferencija iškart nusidažė kitomis, pramoginėmis spalvomis ir iškart joje padaugėjo smagaus marketingo. Nepaisant savo įsižeidimo ant valdžios ir "Tele2" - Zabulis buvo žavus, jo pranešimas, kaip visada, puikiai paruoštas, "seksualus", smagus, bet, gerb. Zabuli, deja deja, KAINA svarbiau, nei NAUDA, kai ta nauda didesnė 0,5% (realiai pats išbandęs esu visus 3 operatorius po keletą metų kiekvieną, ir... dėl kainos lieku TELE2), o kaina 2-3 kartus skiriasi, KAINA svarbiau). Taip trumpai, kad galima suvesti į vieną sakinį - tą patį, kurį pasakiau dar prieš 2 mėnesius vienam savo pirmųjų blog'ų (pasitikrinimui - linkuoju): "ECB seniai turėjo "atlaisvinti" pinigų politiką - leisti pinigus. Kai tik ECB tai padarė, 2011-ųjų Kalėdoms numatytas euro žlugimas iškart nutolo. Gal jos išvis bus išvengta, labai gali būti, jei tik ECB tęs savo naująją, 180 laipsnių apsuktą politiką."
Prie Lars'o aš prisidedu - infliacija geriau, nei defliacija, nes atsiranda bent jau koks nors stimulas leisti pinigus, keistis prekėmis, be to, tai gali išspręsti ir valstybių skolų problemas, nes skolos nuvertėtų, bent jau nominaliai. Aišku, tai - krizė, aišku, tai - blogai, tai santaupū nuvertėjimas, ir eilinis darbo jėgos nupiginimas (bet kai kuriose šalyse, nevardinsim - tai nepakenks). Bet tai vis tiek geriau, nei toks scenarijus, kuris dėl nesibaigiančio susitraukimo dabar vyksta kad ir Graikijoje ar netgi ir pas mus (defliacijos poveikis, pinigų trūkumo ekonomikoje poveikis).
Summa Summarum:
- Politika - liberalai viens kita labai atvirai pasisiūlė jungtis (Čaplikas siūlė, Masiulis kaip ir visada - nutylėjo atsakymą). Čaplikas atsiribojo nuo kažkada buvusio partijos vado Artūro Zuoko (dėl to, kad jį tiesiogiai susiejo su RUBIKON). Butkevičius ir jo planuojama komanda ne nuvilia, o stačiai gąsdina. Sutinku su Nausėda, kad pirmą kartą artėjantys rinkimai kelia labi didelį nerimą, nes visiškai neaišku, kas ateis į valdžią ir ką ten planuos padaryti... Nėra net menkiausio supratimo, ką planuoja meistras Romanovas, ką Uspaskich'as, na gal su Zuoku aiškiau - aviakompaniją iš Vilniaus jis planuoja, jo Vengrijos valstybinių linijų bankrotas, "Fly-LAL" ir nesenas "Star1" bankrotai nei kiek neįtikina, ot pozityvus vaikinas, tikrai... tik, kad ne mums jis nauda ruošia, ne mums...
- Ekonomika. Ežiukas net ne rūke. Jis dar ir užrištom akim. Ir gal net surištom rankom. Ir gal net ne diena, o naktis. Bet ECB eurą išgelbėt gali, jei tik politikai jo nesužlugdys savo kasdien pasikartojančiais reguliavimais ir "naujomis iniciatyvomis" (ypač - Lietuvos ekonomikos atveju, kur ateinantis Seimas kelia daugybę klausimų dėl "profesionalų komandos").
- Energetika. Sensacija po sensacija, darbas po darbo, projektas po projekto...bet ar pavyks? Labai priklausys nuo komponento "politika", komponento "Lenkija", ir komponento "kapitalo kaštai" (VAE atominės finansavimo atveju). O visi šie trys komponentai pastaruoju metu pakibę ant plauko.
- PROGNOZĖ. Ironiška, bet, jei ne graikai ir ne iranai, visai neblogi metai lauktų. Atsigavimas būtų geras, stabilus ir garantuotas. Dabar gi, dėl tų nesibaigiančių SIRIJOS, Rusijos, Kinijos, Irano įtakų, atmetus Graikiją, sunku pasakyti, kas čia ir kodėl čia bus... Bet Petras Masiulis sako, kad ne tik bus - jau yra gerai :) Ko ir visiems jums linkiu :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą