"Praėjusieji metai nustebino nemalonių įvykių lavina. 2011-ieji prasidėjo neramumais Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose – sukilimai iš Tuniso greitai išplito į Egiptą, Libiją bei kitas šalis. Didžiausią poveikį pasaulio ekonomikai turėjo sutrikęs naftos tiekimas iš Libijos (kuri tiekia apie 2 proc. visos pasaulio naftos) bei baimė, kad „Arabų pavasario“ neramumai gali išplisti į daug svarbesnes naftą išgaunančias šio regiono šalis. Dėl to naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 20 proc. ir vis dar išlieka aukšta."
Primenu dar papildomai, kad Grybauskaitė 2011 pradžioje ne kartą paminėjo "išorinio šoko pavojų". Ji išsireikšdavo daugmaž taip: jei niekas išorėje nebekliudys Lietuvos ekonomikai, Lietuva augs ir žydės. Bet jei kas nors baisaus ir blogo nutiks užsienyje, deja, mes būsim taip pat smarkiai paveikti ir čia viduje, nes perdaug su tuo užsieniu dabar esam susiję.
Tai p. Mačiulis pavardijo keletą nemalonių istorijų, nuo kurių vos prasidėjo 2011-tieji. Po to sekė Fukušima, po to JAV reitingų sumažinimas, Europos reitingų sumažinimas (įskaitant, bet ne tik Prancūzijos ir Austrijos), Graikijos istorijos (ne)sprendimas politikoje, ir galų gale Irano konflikto paaštrėjimas pabaigoje.
Ir visame tame fone Lietuva pasiekė... apie 6% augimą ir tikrai visus visus nustebino. Smarkiai. Mus pačius, sutikim. Niekas ir Lietuvoje neprognozavo tokio spartaus augimo. Kalba ėjo apie labai sveikus 4,2%, kaip matyti iš to paties Mačiulio prognozių apačioje jo slaide, sukurtame 2011-04-13, bet net ir jis anuomet atrodė gan ambicingas:
Kokia gi išvada? Lietuva per 2009-2011 tapo konkurencina ir tapo labai patraukli ES šalių tiekėja. Eskportas eksportas ir dar kartą eskportas (LONG-TAIL, prisimenat) traukė mus. Bet sąskaita mažėjančių atlyginimų (kuriuos ir toliau rijo infliacija, iš dalies - dėl neramumų pas tuos pačius Arabus) ir sąskaita tragiškos bedarbystės ir tragiškos emigracijos.
Ar 2012 taip nustebins, ir kiek siurprizų mums jie pateiks dar? Žemiau cituoju tą patį Mačiulį, su kurio prognozėmis irgi gana stipriai sutinku (dėl tikimybių irgi):
"Dabartinė ES situacija panaši į viena virve susirišusius 27 alpinistus, kurie eina aukšto kalno viršukalnėje nusidriekusiu siauru ir slidžiu takeliu. Vienoje keteros pusėje matosi status, akmenimis nusėtas šlaitas, kitoje – bedugnė. Būtent tokioje būklėje esanti ES ekonomika ir šiemet išliks pagrindiniu pasaulio neramumų židiniu. Vis tik didžiausia tikimybė (55 proc.) [mano paryškinimas], kad ES šalims pavyks klumpant pamažu judėti į priekį ir išvengti daug pavojingesnių scenarijų.
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas per paskutinius trejus ypač padidėjo, todėl prognozuojame, kad šiemet ji augs 3,3 procento – nors beveik dvigubai lėčiau nei pernai, tačiau sparčiausiai ES. Visgi viena ar kelios valstybės gali ne tik suklupti, bet ir nuslysti nuo stataus šlaito, o paskui save nutempti ir kitas šalis. Todėl išlieka ir nemaža tikimybė (40 proc.), kad situacija ir šiemet euro zonoje blogės, įtampa finansų rinkose augs, o įmonių ir gyventojų pasitikėjimas mažės. Šiuo atveju recesijos nepavyktų išvengti ir Lietuvai, tačiau, tikėtina, kad ji būtų trumpalaikė ir nepanaši į tą, kurią matėme 2009 metais. Euro zonos žlugimas ir grįžimas prie nacionalinių valiutų būtų ne žingsnis atgal, o kritimas nuo vertikalios uolos į bedugnę. Tačiau tokio įvykio žalą Europos politikai puikiai suvokia, todėl šio scenarijaus tikimybė yra itin maža."
Taigi, bent jau prasideda šie metai nuo vienos geros gaidos: ECB "nebesilaužo" ir pinigus springstantiems bankams dalija jau kitu masteliu, nei 2011-taisiais, kai viskas ką galima buvo apie jį pasakyti: "Neduosiu!" ir taip iki pat paskutinės akimirkos, 2011 gruodžio 21 dienos, kai vos prieš Kalėdas pavyko išgelbėti ES nuo Lehman 2. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą